pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Kada ir kaip baigsis karas? Penki galimi scenarijai
Aidanas Praleika
Ukrainos kariuomenė

Nė vienas karas netrunka amžinai, kada nors turi baigtis ir Rusijos agresija Ukrainoje. Klausimas, kada ir su kokiais padariniais.

Alfa.lt nagrinėjo galimus scenarijus kartu su karybos specialistu, Lietuvos karo akademijos dėstytoju dr. Giedriumi Česnaku.

1. Paliaubos ir status quo išlaikymas. Šiuo metu fronto linija kinta nežymiai, vyksta išsekimo karas, kurio metu abi pusės yra priklausomos nuo nuosavų išteklių ir paramos iš užsienio. Ukraina siekia išlaikyti ir atsikovoti teritorijas, kliaudamasi iš Vakarų gaunamomis technologijomis ir ginkluote. Šiuo atveju problema yra laikas, nes sutelkti puolimui reikalingus pajėgumus užtruks ilgai.

Rusijai tokia problema neaktuali, nes per šį laiką ji gali vykdyti nuolatinį spaudimą Vakarų Europai, pirmiausia Vokietijai, naudodama energetinių išteklių svertą. Rusijos veiksmai blogina europiečių gyvenimo sąlygas ir Maskva tikisi, kad rinkėjai ims spausti savo politikus, kad šie skatintų Ukrainą kuo greičiau sudaryti jei ne taikos, tai bent jau paliaubų susitarimą su Rusija. Veikiausiai tokiu atveju Rusija užsitikrintų visų iki šiol užgrobtų teritorijų kontrolę.

Rusijos veiksmai blogina europiečių gyvenimo sąlygas ir Maskva tikisi, kad rinkėjai ims spausti savo politikus, kad šie skatintų Ukrainą kuo greičiau sudaryti jei ne taikos, tai bent jau paliaubų susitarimą su Rusija.

Šiuo metu svarstomi energetiniai scenarijai Vokietijai atrodo gana niūriai, tikėtina, kad tai paveiks politinę situaciją šalyje, tai savo ruožtu turės įtakos visos ES sprendimams ir galiausiai – Ukrainos pozicijai.

Toks scenarijus neužbaigtų karo, o sukurtų dar vieną „įšaldytą konfliktą“, kuris ateityje greičiausiai vėl pereitų į aktyvių karo veiksmų fazę. Paliaubų metu Vakarai teiktų pagalbą Vidurio ir Vakarų Ukrainos atstatymui, tačiau nuolat būtų baiminamasi naujo Rusijos puolimo.

Jei Ukrainai pavyktų pakartoti Pietų Korėjos scenarijų, gaudama ekonominę ir karinę pagalbą šalis galėtų sėkmingai vystytis, o Rusijos okupuotos teritorijos vis labiau atsiliktų. Tačiau menkai tikėtina, kad Rusija leistų Ukrainai ilgai gyventi ramybėje, nes mažų mažiausiai Rytų slavų žemių kontrolė yra vienas iš esminių dabartinės Rusijos tapatybės elementų.

2. Tęstinis karas be nugalėtojų. Šis scenarijus numato galimybę, kad karo veiksmai tęsis nė vienai pusei nepaimant viršaus ir nesugebant susitarti dėl derybų. Tokiu atveju karo veiksmų intensyvumas ilgainiui sumažėtų. Šio scenarijaus trukmė sunkiai prognozuojama, nes status quo perspektyva vertinama remiantis šios dienos padėtimi, o per artimiausius kelerius metus gali įvykti dideli, kol kas neprognozuojami pokyčiai tiek ES, tiek Rusijoje, tiek kituose pasaulio regionuose. Šiuo atžvilgiu dabartinę padėtį galima palyginti su 1940 m., kai nacistinė Vokietija absoliučiai dominavo Europoje, tačiau po 3 metų situacija pasikeitė kardinaliai.

Tęstinis mažesnio intensyvumo karas nebūtų naudingas Ukrainai, nes kuo ilgiau jis vyktų, tuo daugiau dvejonių dėl jo prasmės ir perspektyvų kiltų Ukrainos visuomenėje. Atitinkamai dėmesys tokiam karui blėstų ir Vakaruose, ypač jei kiltų naujų konfliktinių židinių, pavyzdžiui, Kinijos ambicijos Tolimuosiuose Rytuose. Tai patvirtina nesena Ukrainos patirtis, kai nuo 2014 m. iki naujo karo etapo pradžios europiečių ir amerikiečių dėmesys Rusijos agresijai nuosekliai mažėjo.

3. Ukrainiečių kontrpuolimas. Šis scenarijus numato persilaužimą karo eigoje, kai Ukrainos pajėgos išsekina okupantus ir pereina į puolimą bei vaduoja užgrobtas teritorijas. Scenarijus vertintinas kaip ne neįmanomas, o sunkiai įgyvendinamas – Rusijos pajėgos užgrobtose teritorijose yra įsitvirtinusios, turi skaitlingą artileriją ir gintis joms būtų lengviau.

Tuo metu ukrainiečiams, net ir surinkus didelę kariuomenę, teks atsižvelgti į karybos aksiomą, kad puolantysis praranda kelis kartus daugiau nei besiginantysis, t. y. Ukrainos nuostoliai neabejotinai išaugtų.

Šiuo metu Ukrainos vykdomas puolimas Chersono srityje gali būti vertinamas kaip bandomasis, leidžiantis ukrainiečiams įvertinti savo galimybes vykdyti didesnes puolimo operacijas.

Vakarai taip pat nuo seno baiminasi, kad Rusija gali žlugti kaip valstybė, o jos vietoje atsiras keliolika naujų valstybių, turinčių branduolinį ginklą.

Ukrainiečių puolimo Rytuose galimybes apsunkina fronto ilgis – apie 1000 kilometrų. Atsižvelgiant į tai, kad abi pusės yra gana gerai informuotos apie viena kitos pajėgų sankaupas, bet koks pajėgų sutelkimas viename fronto ruože kitą ruožą padarytų silpnesnį. Tai galioja abiem pusėms.

Dar vienas ukrainiečių kontrpuolimo tikimybę lemiantis veiksnys – Rusijos „raudonoji linija“, t. y. kiek teritorijos tokiu atveju Rusija būtų pasirengusi užleisti ir kokių veiksmų imtųsi, jei ukrainiečių puolimas vyktų sėkmingai. Šiuo atveju neatmestina taktinio branduolinio ginklo, kaip atgrasymo priemonės, panaudojimo tikimybė.

Pastaroji tikimybė verčia atsargiai elgtis ir kai kuriuos Europos politikus. Be to, jie svarsto ne tik paties karo perspektyvas, bet ir kitus poveikius, pavyzdžiui, ekonominė situacija Europoje.

Vakarai taip pat nuo seno baiminasi, kad Rusija gali žlugti kaip valstybė, o jos vietoje atsiras keliolika naujų valstybių, turinčių branduolinį ginklą. Ši baimė gyva nuo Michailo Gorbačiovo laikų, kaip ir nerimas, kad Rusijoje į valdžią gali ateiti dar mažiau nuspėjamas lyderis.

4. Sėkmingas Rusijos puolimas. Vienas iš „juodųjų“ scenarijų, numatantis galimybę, kad Rusijos pajėgoms pavyks pralaužti ukrainiečių gynybą Rytų fronte. Atsižvelgiant į ligšiolinę padėtį fronte, šis scenarijus menkai tikėtinas. Ukrainiečiai yra gerai įsitvirtinę ir sėkmingai naudoja savo artileriją bei iš Vakarų gautą ginkluotę. Geras to pavyzdys – HIMARS kompleksų smūgiai rusų artilerijos sandėliams ir vadavietėms.

Iki šiol matyti, kad Rusijos pajėgos geba iš lėto stumtis į priekį, naudodamos viską šluojančią artilerijos ugnį ir stiprų palaikymą iš oro. Tačiau Rusija negeba vykdyti veržlių puolimų – tuoj pat susiduria su logistikos problemomis, o ukrainiečiams atsiveria galimybės panaudoti lengvuosius prieštankinius ir priešlėktuvinius ginklus, kurių efektyvumą jie jau parodė karo pradžioje. Rusija jau prarado daug technikos ir gyvosios jėgos, kuri reikalinga dideliam puolimui. Nors visada lieka masinės mobilizacijos galimybė, klausimas, kaip tai paveiktų padėtį Rusijos viduje. Todėl tikėtina, kad, net ir pralaužus frontą, Rusijos pajėgos būtų greitai sustabdytos.

5. Branduolinis scenarijus. Blogiausias iš visų galimų scenarijų – Rusijos sprendimas panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Šio scenarijaus tikimybė gerokai išaugtų, jei Ukraina imtų atsikovoti teritorijas Donecke ir Luhanske.

Tokiu atveju galimi dar trys scenarijai, įtraukiantys plačią tarptautinę bendruomenę. Pirmasis – tarptautinės bendruomenės apsiribojimas „pagrasymu pirštu“, derinamas su masiniu ginkluotės Ukrainai tiekimu.

Antrasis scenarijus – konvenciniai smūgiai Rusijos pajėgoms. Taip būtų demonstruojama Vakarų galia ir gebėjimas skausmingai nubausti Rusiją ir be branduolinio ginklo panaudojimo. Šiuo atveju smūgiai veikiausiai apsiribotų okupuotomis Ukrainos teritorijomis ir neperžengtų iki 2014 m. buvusių Rusijos sienų.

Kaip besibaigtų šis karas, jis žymės tikrąjį Rusijos saulėlydį.

Trečiasis variantas – tiesioginis konfliktas su Rusija. Kai kurių ekspertų nuomone, tai gali virsti dideliu branduoliniu karu, tačiau tokia galimybė nėra neišvengiama. Šaltojo karo metų istorija rodo, kad ir Rusijoje buvo ir yra sveikai mąstančių karininkų, kurie supranta, kuo baigsis strateginio branduolinio ginklo panaudojimas. Neatmestinas scenarijus, jei V. Putinas pultų į desperaciją ir įsakytų panaudoti strateginį branduolinį ginklą, jo įsakymas nebūtų vykdomas, o pats V. Putinas galbūt net būtų nušalintas nuo valdžios.

Visi trys scenarijai Vakaruose laikomi blogais ir jų norima išvengti. Tačiau Rusijai jau dabar norima parodyti, kad Vakarai pasilieka teisę panaudoti visą spektrą atsakomųjų priemonių. Bet kuriuo atveju Vakarai tikrai nenorėtų tokių scenarijų realizacijos ir stengsis nestatyti Rusijos į tokią padėtį, kai branduolinis karas liktų vieninteliu Maskvos pasirinkimu.

Visi scenarijai Rusijai blogi

G. Česnako nuomone, koks scenarijus besirutuliotų, Rusija jau padarė sau nepataisomą žalą – kultūrinę, ideologinę, ekonominę ir bet kokią kitokią. Su Rusija niekas nebenori turėti reikalų. Nuo jos atsiriboti stengiasi net tokios anksčiau artimos šalys kaip Kazachstanas ir kitos Vidurio Azijos valstybės. Žlunga metų metais puoselėtos Rusijos geopolitinės ambicijos.

„Kaip besibaigtų šis karas, jis žymės tikrąjį Rusijos saulėlydį. Rusijos įtaka net ir posovietinėje erdvėje visiškai sumenko, o netolimoje ateityje Maskva gali pradėti bijoti ir Kinijos. Tiesą sakant, jau dabar keista tai, kad V. Putinas telkia dėmesį ties Ukraina ir Vakarais ir visiškai ignoruoja augantį Kinijos grėsmės potencialą“, – teigė Alfa.lt pašnekovas.

2022 07 20 14:55
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt