ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
Kaip masinis miškų kirtimas gali prisidėti prie dar daugiau infekcinių ligų
Alfa.lt

Pasaulio miškai veikia tarsi skydai, apsaugantys žmones nuo koronavirusų ir kitų ligų. Jų naikinimas gali sukelti dar didesnes ir sunkiai nuspėjamas pasekmes mūsų visų sveikatai.

Portalas DW praneša, kad mokslininkai jau du dešimtmečius kartoja tą patį: kol žmonės kėsinasi į miškus, rizika užsikrėsti tarp miškuose gyvenančių gyvūnų paplitusiais virusais didėja.

Todėl Brazilijos federalinio Mato Grosso universiteto ekologė Ana Lucia Tourinho, tyrinėjanti aplinkosauginį balansą tarp miškų ir gyvūnijos, nė kiek nenustebo išgirdusi apie naująjį koronavirusą, kuris gruodžio mėnesį pradėjo sklisti Kinijoje ir galiausiai paplito po visą pasaulį.

„Kai virusas, kuris nebuvo mūsų evoliucinės istorijos dalis, palieka savo įprastinį svečią ir patenka į mūsų kūnus, prasideda chaosas. Naujasis koronavirusas mums tai kuo puikiausiai parodo“, – teigė mokslininkė. 

Miškų kirtimas sunaikina natūralią pusiausvyrą

Prieš užkrėsdamas pirmuosius žmones ir pasklisdamas po visą pasaulį, naujasis koronavirusas, oficialiai vadinamas SARS-CoV-2, tūnojo laukiniuose gyvūnuose, labiausiai tikėtina – šikšnosparniuose.

Kai tokie virusai būna izoliuoti ir gamtoje, yra natūrali pusiausvyra, pavyzdžiui, uždaruose miškuose, tada nekelia rimtos grėsmės žmonėms. Problema iškyla tada, kai tų virusų natūrali aplinka būna iškirsta ar kitaip išnaikinta.

Dar prieš dabartinę pandemiją išleisti moksliniai tyrimai jau ne vieną kartą surado ryšį tarp miškų kirtimo, ten gyvenančių šikšnosparnių išnaikinimo ir koronavirusų šeimos susirgimų, tarp kurių yra ir dabartinė mirtina atmaina.

Varšuvos universiteto tyrėja Aneta Afelt parašė ne vieną darbą, numačiusį, kad kitos rimtos infekcinių ligų pandemijos kils būtent iš Azijos dėl ten pastaruosius 40 metų vykdomo masinio miškų kirtimo. Prie šios išvados tyrėja priėjo atsekusi ankstesnių pandemijų dėl koronaviruso ištakas. Tarp jų buvo ir SARS, kuris paplito 2002–2003 m. ir turėjo beveik 10 proc. mirtingumą, bei MERS, kuris paplito 2012 m. ir turėjo 38 proc. mirtingumą.

„Esantis vienas pagrindinių pasaulio regionų, kuriuose populiacijos augimas didžiausias, kur sanitarinės sąlygos buvo prasčiausios ir kur miškų kirtimo lygis yra didžiausias, Pietų Azija atitinka visas sąlygas tapti vieta, kur naujų infekcinių ligų atsiradimas yra realiausias“, – A. Afelt rašė savo 2018 m. straipsnyje. 

Amazonės miškai yra svarbūs visuomenės sveikatai

Galimas pandemijų scenarijus gali pasikartoti ir Amazonėje. 2019 m. miškų kirtimas pasiekė rekordinius 9762 kv. km. Oficialaus miškų kirtimo lygis nuo 2020 m. sausio iki kovo 51,4 proc. palyginti nei metais anksčiau.

Niujorke esančio Kolumbijos universiteto analizė parodė, kad regionas, kuriame aptinkamas didžiausias tropinis miškas pasaulyje, tuo pačiu yra ir vienas iš labiausiai tikėtinų epidemijų epicentrų. Taip pat buvo nustatyta, kad šikšnosparniai Brazilijoje nešiojo bent 3204 koronavirusų rūšis.

A. L. Tourinho net nenori pagalvoti apie galimą žalą visuomenės sveikatai, jei Amazonės miškai ir toliau bus naikinami tokiu tempu.

„Jei Amazonė taps didžiąja savana, mes negalime net įsivaizduoti, kokių ligų iš ten pasklis. Tai nenumatoma, – teigė ekologė. – Be įprastos ekologinės svarbos klimatui ar faunai, miškai yra svarbūs mūsų sveikatai.“

Brazilijoje atlikti tyrimai jau nustatė tiesioginį ryšį tarp Amazonės miškų kirtimo ir ligų plitimo. 2015 m. šalies valdžios vadovaujamas Pritaikomosios ekonomikos tyrimų institutas nustatė, kad kiekvienam iškirstam 1 proc. miško per metus maliarijos atvejų išauga 23 proc.

Minėtasis tyrimas iš 773 miestų stebėjo netoliese esančių Amazonės miškų kirtimą nuo 2004 iki 2012 m. Be maliarijos, sergamumas leišmanioze, kuri perduodama smėlinių muselių perduodamo parazito, irgi buvo siejama su miškų kirtimo lygiu. 

Miškai kaip skydai

„Uždaras miškas yra tarsi skydas išorės bendruomenėms nuo kontakto su gyvūnais, nešiojančiais įvairius mikroorganizmus, sukeliančius ligas. Kai mes skaldome šį skydą, atsiveria naujų kelių į tų miškų šerdį. Tai yra tiksinti bomba“, – teigė A. L. Tourinho ir išskyrė kitų didesnių projektų kaip hidroelektrinės statybos.

Įeinant ir išeinant į mišką kirsti jo, auginti gyvulius ar užsiimti kalnakasyba gali turėti rimtą pavojų sveikatai.

„Žmonės, kurie atkeliauja į šias vietoves ir turi kontaktą su šiais virusais viduje, vėliau sukelia rimtų problemų tuos virusus atnešdami į urbanizuotus centrus, – teigė A. L. Tourinho. – Kai šie virusai pasiekia miestus, jie pasklinda labai greitai, nes iš ten labai lengva keliauti toliau.“

2020 05 05 18:20
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt