antradienis, rugpjūčio 9 d.
Karybos ekspertas: ukrainiečių gynyba Rytų fronte laikosi, bet to kaina – labai didelė
Aidanas Praleika
Ukrainos kariuomenė
Rytų fronte vyksta artilerijos karas.

Jau apie dvi savaites padėtis Rytų Ukrainoje yra itin sudėtinga. Tenka konstatuoti, kad Rusijai pavyko primesti jai patogias žaidimo taisykles ir ukrainiečių pajėgos lėtai, bet neišvengiamai užleidinėja pozicijas, o atkakli gynyba joms kainuoja labai brangiai.

Pasak Alfa.lt pašnekovo – karybos eksperto Aurimo Navio, žiūrint iš kariškio pozicijų, Ukraina Rytų fronte moka per didelę kainą savo karių gyvybėmis. Tai greičiausiai lemia didesni tarptautinės politikos diktuojami siekiai.

– Masinė rusų artilerijos ugnis pamažu stumia frontą. Ukraina Rytuose pralaimi?

– Situacija jau kurį laiką labai įtempta – Severodoneckas ir Lisičianskas praktiškai apsupti. Ukrainiečiai šioje „kišenėje“ negali efektyviai panaudoti oro gynybos sistemų, o rusai tai puikiai žino ir tuo naudojasi, bombardavimas iš oro yra labai intensyvus.

Nuo rusų aviacijos smūgių ir artilerijos ugnies žūsta labai daug ukrainiečių, ir, vertindamas iš taktinės pusės, sakyčiau, kad Ukrainai neverta laikyti šių pozicijų, todėl atsitraukimą iš Severodonecko vadinčiau visai logišku. Ukrainos pajėgos turi uždengti tolesnes Rusijos puolimo kryptis į Slovianską ir Kramatorską. Už jų – Charkivas, o galiausiai ir Kyjivas, kurio užgrobimo planų rusai, mano nuomone, neatsisakė.

Tačiau tai tik mano taktinis vertinimas, neabejoju, kad ukrainiečiai turi savas priežastis tam, ką daro. Manyčiau, kad desperatiška gynyba kai kuriuose fronto ruožuose padeda išlaikyti Vakarų dėmesį ir padeda derybose dėl ginkluotės tiekimo. Aš suprantu, kodėl tai gali būti daroma, tačiau kaina yra per didelė.

– Ukrainiečių artileristai geresni ir jie jau gauna modernių sistemų, tačiau rusai jau ne pirmą kartą istorijoje rodo, kad viską galima įveikti vien mase?

– Masė laimi, kol ukrainiečiai negali pasiekti rusų artilerijos pozicijų. Deja, kalbant, pavyzdžiui, apie rusų salvinės ugnies sistemas „Smerč“, Ukrainos gauti amerikiečių HIMARS arba vokiškos haubicos nėra panacėja, nes elementariai trūksta amunicijos. O ir tiekiamų sistemų kiekis yra lašas jūroje 1000 km ilgio fronte.

Ukrainiečiai susiduria su problema, kad jų pabūklų ugnis turi būti tiksliai nutaikyta, tuo metu rusai tuo visiškai nesirūpina – jų ugnis dengia ištisas teritorijas ir sviedinių jie tikrai nepritrūks.

Vertindamas iš taktinės pusės, sakyčiau, kad Ukrainai neverta laikyti šių pozicijų ir derėtų atsitraukti į patogesnes.

Dar viena ukrainiečių problema – aprūpinimas ir artilerijos sistemų remontas. Pabūklai susidėvi, lūžta. Viena vertus, ukrainiečių logistikos galimybės atitraukti juos į užnugarį yra gana ribotos, nes rusai taikosi į pagrindinius kelius, bet yra ir kita problema – ginkluotės įvairovė. Ukrainos artileristai gauna tai amerikietiškas, tai vokiškas, tai dar kitų šalių sistemas, o tai reiškia, kad kiekvienai jų turi būti atskirai apmokomi ir artileristai, ir remontininkai. Taigi, kai kalbame apie tai, kad Ukrainai reikia daugiau artilerijos, pridurčiau, kad reikia daugiau vienodos artilerijos.

Visgi pakartosiu tai, ką sakiau jau ne vieną kartą: karą laimi ne ginklai, o žmonės – kareiviai, generolai, logistai ir t. t. Visuotinė sąveika. Šis karas ypatingas tuo, kad jame naudojama ypač daug artilerijos ir labai daug priešininko klaidinimo veiksmų, dezinformacijos operacijų. Rusai labiau remiasi pirmu elementu, o ukrainiečiai sėkmingiau veikia priešo klaidinimo srityje.

Pietuose ukrainiečiai labai sėkmingai plėtoja partizaninio karo taktiką ir čia yra ir juos apmokiusių lietuvių nuopelnas.

– Kas efektyviau – masinis artilerijos panaudojimas ar ukrainiečių taktika?

– Deja, turiu pasakyti, kad bent jau šiuo metu Rusijos taktika pasiteisina, jiems toks karas patogus. Kol kas tam priešnuodžio nėra, nors ukrainiečiai vis labiau džiugina gerėjančia sąveika, pavyzdžiui, vis geriau derina artilerijos, aviacijos ir specialiųjų pajėgų veiksmus.

– Kaip vertinate padėtį Pietų fronte? Ukrainiečiai iš tiesų nusitaikė į Chersoną ar tai tik dėmesio nukreipimas, siekiant atitraukti rusų pajėgas iš Rytų?

– Vienareikšmiškai tai yra bandymas sukelti rusams galvos skausmą. Pietuose ukrainiečiai labai sėkmingai plėtoja partizaninio karo taktiką ir čia yra ir juos apmokiusių lietuvių nuopelnas. Vyksta tiek ginkluota partizaninė kova, tiek psichologinės operacijos, gąsdinant okupantų kareivius ir jų kolaborantus.

Rytuose tokie veiksmai būtų neįmanomi, nes teritorijos ten labai sugriautos ir ištuštėjusios, o o Pietuose liko gyventojai ir partizaninė taktika ten veikia sėkmingai. Žmonės turi valios priešintis. Ukrainos pajėgos nuolat gauna iš gyventojų informaciją apie Rusijos pajėgų dislokaciją ir ukrainiečių ugnies efektyvumą – koreguojama ukrainiečių artilerijos ugnis ir aviacijos smūgiai. Rusai tuo pasigirti negali.

Abejoju, ar baltarusių vadovybė duos įsakymą savo pajėgoms peržengti sieną.

Įsivaizduoju, kad gali rastis kritikų, kurie keltų abejones dėl partizaninių veiksmų teisėtumo, esą štai bobutė pavaišino okupantus užnuodytais pyragėliais, o taip kariauti galbūt ir negalime. Tačiau supraskime, kad nėra jokių užnuodytų pyragėlių – tai psichologinė bauginimo operacija. O jei kokia bobutė taip ir padarytų – tai tikrai ne dėl to, kad jai taip liepė Ukrainos kariškiai.

Žinoma, tokiomis sąlygomis, kai tenka galvoti apie partizaninį karą, tenka ir pajėgas atitraukti iš kitų ruožų.

– Ar ukrainiečiai gali ryžtis Chersono šturmui?

– Jų pajėgos dabar stumiasi į priekį, tačiau jie, be jokios abejonės, nenaudos prieš savo miestą artilerijos ir aviacijos. Galimas variantas – priartėjus Ukrainos pajėgoms, suaktyvinti partizaninę kovą ir priversti rusus patikėti pralaimėjimu ir atsitraukti. Ar taip bus – nežinau. Manau, kad pamatysime artimiausiu metu. Nepamirškime, kad ir rusų spaudimas Rytuose ir Šiaurėje neleidžia ir ukrainiečiams sutelkti didesnių pajėgų Pietų fronte.

– Vėl kalbama apie Baltarusijos fronto atidarymą. Ar tai realu ir kiek tai turėtų įtakos karo eigai?

– Poveikis yra jau dabar, nes ukrainiečiai turi skirti tam tikras pajėgas sienos su Baltarusija apsaugai. Taip sakant, dėl viso pikto.

Apskritai abejoju, ar baltarusių vadovybė duos įsakymą savo pajėgoms peržengti sieną. Jokia paslaptis, kad baltarusių kareiviai nėra pasiruošę karui, neturi jokios motyvacijos. Iš kitos pusės, neatmestinas variantas, kad Vladimirui Putinui atsibos Aliaksandro Lukašenkos žaidimai ir Batka bus pakeistas žmogumi, kuris duos įsakymą pulti Ukrainą. Be abejonės, baltarusiai bus sumalti į miltus, bet tam reikės ukrainiečių pajėgų, kurios būtų naudingos kituose frontuose. Aišku, kad tai būtų naudinga rusams.

2022 06 25 14:15
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt