penktadienis, rugsėjo 18 d.
Kas nutiko Baltarusijoje ir kodėl: 6 svarbiausi akcentai
Alfa.lt

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje kilęs chaosas ir protestų banga tapo vienu ryškiausių Aliaksandro Lukašenkos valdymo epochos įvykių. Politologai ir ekspertai netruko pradėti ieškoti viso to priežasčių. Pateikiame svarbiausių pastarojo laikmečio įvykių šalyje akcentus.

1. Išsklaidyti mitai

Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjęs politologas Vytis Jurkonis pabrėžė, kad svarbiausia, ką galime pamatyti iš rinkimų rezultatų, – sugriauti keli įsišakniję mitai apie Baltarusiją. Pirmasis mitas – kad A. Lukašenka turi didelį palaikymą. Politologo nuomone, akivaizdžiai prieš jį balsavę rinkėjai tai pademonstravo labiau nei akivaizdžiai. Antruoju žlugusiu mitu, pasak V. Jurkonio, tapo tai, kad A. Lukašenkai nėra alternatyvų.

Mitas numeris trys – baltarusiai yra pasyvi tauta. Pasak politologo, į gatves plūstelėjusi minia pademonstravo, kad gali už save pastovėti ir neketina taikstytis su akivaizdžiu melu.

„Paskutinis mitas – kad režimas viską kontroliuoja. Karinės ir riaušių technikos skaičius rodo, kad režimas tam ruošėsi gan rimtai ir į masinių protestų grėsmę nepažiūrėjo pro pirštus“, – sakė V. Jurkonis.

2. Nelaimėti, bet pralaimėti rinkimai

RESC diskusijoje dalyvavęs JAV analitinio centro „German Marshall Fund“ direktorius Vidurio ir Rytų Europai Joergas Forbrigas teigia, kad svarbiausia konstatuoti ne S. Cichanouskajos pergalę, bet A. Lukašenkos pralaimėjimą. „Mes galime aiškiai sakyti, kad A. Lukašenka nelaimėjo rinkimų“, – sakė specialistas.

Analitiko nuomone, ES pakankamai pasyviai elgėsi rinkimų Baltarusijoje klausimu pastarosiomis savaitėmis ir turėtų aiškiau išreikšti nulinę toleranciją esamai padėčiai.

Jam antrino diskusijoje dalyvavęs rinkimų duomenų analitikas Sergejus Shpilkinas. Jo nuomone, vienareikšmiškai opozicijos kandidatės pergalės šiuose rinkimuose ir tikslaus balsų pasiskirstymo neįmanoma atsekti, tačiau Baltarusijos rinkėjai aiškiai pademonstravo, kad A. Lukašenka rinkimus pralaimėjo.

Dauguma politologų sutinka, kad paskutinę minutę savo vyro vietą prezidento rinkimuose užėmusi S. Cichanouskaja nebuvo protestų lyderė, tačiau tapo savotišku Baltarusijos išsivadavimo simboliu. 

Pagrindinė opozicijos kandidatė į prezidento postą S. Cichanouskaja atmetė prezidento rinkimų rezultatus, rodančius autoritarinio lyderio triuškinamą pergalę, ir paragino jį „perduoti valdžią“. „Laikau save šių rinkimų nugalėtoja“, – pridūrė ji.

A. Lukašenka ir anksčiau į rinkimus žiūrėjo kaip į formalią procedūrą, kuri yra būtina, tačiau nėra labai reikšminga. 2016 m. gruodį jis atvirai pripažino, kad rinkimų rezultatai Baltarusijoje yra „pritaikomi“ taip, kad įtiktų ir būtų pripažinti.

„Jei jums sako, kad čia rinkimai yra falsifikuojami ir taip toliau, netikėkite tuo. Taip, mes pastaruoju metu klastojome rinkimus. Aš jau sakiau tą Vakarams. Už prezidentą Lukašenką balsavo 93,5 proc. Sako, kad šis skaičius nėra europinis. Mes padarėme 86 proc., taip iš tiesų buvo, ir jei dabar pradėtume perskaičiuoti biuletenius, aš išvis nežinočiau ką daryti. Štai mums europiečiai dar iki rinkimų sakė, kad jei bus europiniai rodikliai, mes rinkimus pripažinsime. Todėl mes stengėmės padaryti europietiškai. Tačiau irgi, kaip matote, nepavyko. O juk žadėjo, kad jei bus europiniai, tai viskas bus gerai. Padarėme europinius – vis tiek negerai“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

3. Kodėl būtent 80 proc. balsų persvara?

Rinkimų kovoje ir nuolat savo valdymo laikotarpiu A. Lukašenka, bandydamas pateisinti savo nepakeičiamumą, kartojo, kad būtent jis yra ekonominio stabilumo ir suvereniteto garantas šalyje. Rinkėjai buvo gąsdinami priešiškų jėgų, tarp jų ir Rusijos, įsikišimu. Tam patvirtinti net buvo surengtas farsas, kai Baltarusijoje sulaikyti su „Putino virėju“ Jevgenijumi Prigožinu siejamos privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikai, neva atvykę į šalį destabilizuoti padėties ir kelti riaušių. A. Lukašenka nuolat kartojo, kad S. Cichanouskaja – Kremliaus projektas, kai jis tuo tarpu priešinasi Maskvos įtakai ir jo valdymas yra vienintelis būdas išsaugoti stabilumą ne tik Baltarusijoje, bet ir visoje Europoje.

Ekonomistas Sergejus Gurijevas kartu su Kalifornijos universiteto profesoriumi Danieliumi Teismanu parengė mokslinį darbą „Informacinės autokratijos“. Jame rašoma, kad pastaruosius 50 metų dauguma pasaulio autokratijos tapo elektoralinėmis, t. y. diktatoriai siekia sukurti įvaizdį, kad juos valdžioje laiko ne ideologiniai aspektai, o būtent rinkėjų pasitikėjimas jų autoritetu.

Anot S. Gurijevo, elektoralinė autokratija – tai nedemokratinis režimas, kuris išnaudoja informacinę monopoliją, kad užsitikrintų rinkėjų palaikymą. Tokiose šalyse metų metus žmonėms peršama mintis, kad egzistuojančiai valdžiai nėra jokių alternatyvų. Kad oficialios valdžios priešininkai – marginali mažuma, prie kurių prisijungti tiesiog socialiai nepriimtina. Tokiuose režimuose represijos nukreipiamos prieš nepritariančius oficialiai pozicijai, o daugumos palaikymas užtikrinamas nepertraukiamu propagandos srautu.

Informacinių autokratijų diktatoriai rinkimuose negali „laimėti“ 52 ar 60 proc. balsų persvara, nes tai sugriautų mitą, kad prezidentui oponuojančią pusę palaiko tik marginali mažuma, o jo autoritetui ir nepakeičiamumo iliuzijai iškiltų grėsmė.

4. Internetas Baltarusijoje ir kiti jėgos struktūrų pralaimėjimai

Iš karto po rinkimų į gatves pasklidę protestuotojai nekėlė riaušių ir nedaužė vitrinų, tačiau prieš juos panaudotos perteklinės riaušių malšinimo priemonės ir pralietas kraujas akivaizdžiai pademonstravo, jog A. Lukašenka nėra „lyderis, siekiantis dialogo“, kokiu ilgai bandė rodytis Europai ir Vakarams.

Rinkimų dieną visoje Baltarusijoje vartotojai ėmė skųstis ryšio sutrikimais, kurie vėliau peraugo į tikrą informacinę blokadą. Kaip bebūtų, internetas nebuvo atjungtas visiškai ir labiau įgudę vartotojai visgi sugebėjo dalytis informacija, jungdamiesi per VPN. Itin svarbiu informacijos kanalu tapo „Telegram“ mobilioji programėlė.

Kartu su nepriklausomomis žiniasklaidos priemonėmis buvo sutrikdyta ir oficialių šaltinių veikla, tad tapo sudėtinga skleisti propagandines žinutes ir pateikti rinkėjams valdžiai palankią įvykių versiją.

Jėgos struktūroms taip ir nepavyko iki galo atkirsti informacinio srauto ir interneto. Galų gale valdžia turėjo pasiduoti ir internetas buvo įjungtas.

5. Opozicija su Kremliaus ausimis

Į prezidento postą Baltarusijoje pretendavo keli rimti kandidatai, tačiau visi jie vienaip ar kitaip iš rinkimų kovos buvo pašalinti.

Imta vis garsiau kalbėti, kad visi trys – Viktoras Babarika, Valerijus Cepkala ir Siarhejus Cichanouskis – vienaip ar kitaip susiję su Kremliumi, kurio rankomis organizuota opozicija turėjo pademonstruoti A. Lukašenkai Rusijos galią ir motyvuoti stiprinti atvėsusius dvišalius santykius.

Šias kalbas dar labiau pakurstė V. Cepkalo bėgimas į Maskvą, neva baiminantis arešto po to, kai jį atsisakyta registruoti kandidatu į prezidentus. Jo žmona Veronika Cepkala liko Baltarusijoje, kad padėtų įregistruotos opozicijos kandidatės Svetlanos Cichanouskajos kampanijai.

V. Babarika, nusprendęs dalyvauti rinkimuose, atsistatydino iš Rusijos korporacijai „Gazprom“ priklausančio „Belgazprom“ banko valdybos pirmininko pareigų, kur dirbo dvidešimt metų. Tai įsiutino A. Lukašenką ir netrukus banke atliktos kratos bei sulaikyta penkiolika darbuotojų kartu su V. Babaryka ir jo sūnumi Eduardu.

S. Cichanouskajos vyras S. Cichanouskis – populiarus Baltarusijoje tinklaraštininkas, taip pat turi nemažai sąsajų su Rusija. Netrukus po jo suėmimo imta nagrinėti jo profilius socialiniuose tinkluose, iš kur paaiškėjo, kad S. Cichanouskis nemažai laiko gyveno ir dirbo Maskvoje, simpatizuoja Vladimirui Putinui ir palaiko Krymo aneksiją. Už apsilankymus Kryme 2017 m. jis net buvo įtrauktas į Ukrainos juoduosius sąrašus.

6. Europos ir JAV reakcija  gilus susirūpinimas ir raginimai

A. Lukašenka, pramintas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, pastaruoju metu aktyviai flirtavo su JAV ir ES siekdamas įrodyti, kad jis demokratiškas vadovas, norintis nusigręžti nuo Rusijos.

Tam patvirtinti jis paleido dalį politinių kalinių ir surengė dvišales Rusijos ir Ukrainos derybas, 2016 m. ES panaikino dalį šaliai taikytų sankcijų, o 2019 m. JAV pirmą kartą nuo 2008 m. grąžino į Baltarusiją savo ambasadorių.

Europos ir JAV siekis ištraukti Baltarusiją iš Rusijos glėbio nulėmė tai, kad į įvykius šalyje ir akivaizdų oponentų pašalinimą iš rinkimų buvo žiūrima pro pirštus. Politiniai didžiųjų šalių lyderiai kelis kartus paragino A. Lukašenką „surengti sąžiningus rinkimus“, tačiau nesiėmė tvirtesnių priemonių net tam, kad juos galėtų stebėti ESBO atstovai.

Pirmoji iniciatyvos iš karto po rinkimų ėmėsi Lenkija: „Valdžia panaudojo jėgą prieš savo piliečius, reikalaujančius pokyčių šalyje“, – pareiškė premjeras Mateuszas Morawieckis ir paragino surengti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ėmėsi padėtį taisyti internetu: „Baltarusijoje turi būti gerbiamos pagrindinės teisės. Raginu Baltarusijos valdžią užtikrinti, kad rinkimų balsai būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti“, – paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

Briuselis dar nepagrasino Baltarusijai naujomis sankcijomis, tačiau bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bei kaimynystės ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi pareiškė, kad toliau atidžiai stebės įvykius, „siekdami nustatyti, kaip toliau formuoti ES atsaką ir santykius su Baltarusija, atsižvelgiant į besiklostančią situaciją“.

JAV kol kas apsiribojo giliu susirūpinimu: „Jungtinės Valstijos yra giliai susirūpinusios dėl rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie nebuvo laisvi ir lygūs“, – pranešime teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priėmė pareiškimą, kuriuo rinkimus Baltarusijoje vadina suklastotais, siūlo nepripažinti A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.

„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti, (...) kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento A. Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – sakoma dokumente.

2020 08 13 09:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt