penktadienis, spalio 30 d.
Kiek pasaulyje dar liko neiškasto aukso?
Alfa.lt

Praėjusį mėnesį aukso kaina buvo pasiekusi rekordines aukštumas – uncija (28,35 g) aukso kainavo per 2 tūkst. dolerių. Tačiau kol ši kaina buvo paveikta aukso prekeivių, kyla klausimas, kiek mes, kaip žmonija, turime šio tauriojo metalo, iki jis baigsis.

Auksas šiuo metu yra ne tik patrauklus investicijoms, bet ir laikomas aukšto statuso simboliu ir yra labai svarbus komponentas gaminant daugelį elektronikos prietaisų. Tačiau tai yra neatsinaujinantis išteklius, ir mes galiausiai prieisime laiką, kai nebebus, kur jo išsikasti.

Aukso pikas

Portalo BBC duomenimis, ekspertai, kalbėdami apie aukso išgavimą, dažnai mini „aukso piko“ principą – kai yra iškasamas didžiausias įmanomas kiekis aukso per metus. Kai kurie mano, kad ši viršūnė jau yra pasiekta.

Pasak Pasaulio aukso tarybos, 2019 m. pasaulyje buvo iškasta 3,531 tonos aukso – 1 proc. mažiau nei 2018 m. Tai buvo pirmasis gavybos kritimas nuo pat 2008 m.

„Nors senkant esamiems rezervams ir naujų kasybos vietų atrandant vis rečiau, išgavimo augimas iš tiesų per artimiausius metus gali sulėtėti ar menkai susitraukti, tačiau galimai indikuoti pasiektą gavybos piką yra dar ankstoka“, – teigė Pasaulio aukso tarybos atstovė Hannah Brandstaetter.

Tačiau net ir pasiekus gavybos piką, ekspertai yra įsitikinę, kad iškart neišvysime dramatiško gavybos kritimo. Vietoje to išteklių gavyba turėtų tolygiai užsibaigti per keletą dešimtmečių. 

Kiek liko aukso?

Kasybos įmonės likusį auksą skaičiuoja dviem būdais – pagal aukso kiekį, kurį yra ekonomiška išgauti dabartinėmis aukso kainomis ir bendrai, kai yra įskaičiuojamas auksas, kuris taps potencialiai ekonomiškas išgauti po tolimesnės žvalgybos ar tiesiog aukštesne kaina.

Rezervinio (ekonomiškai atsiperkančio) aukso kiekį apskaičiuoti galima gerokai lengviau, nors ir ši užduotis nėra lengva. JAV geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu po žeme esančios aukso atsargos siekia apie 50 tūkst. tonų. Kad geriau būtų suprasti likusį mastą, iki šiol per mūsų istoriją yra iškasta 190 tūkst. tonų aukso.

Taigi, pagal šiuos apytikrius duomenis dar apie 20 proc. aukso gali būti išgauta. Tačiau tai bet kada gali pasikeisti – naujos technologijos gali leisti išgauti žinomus rezervus, kurie šiuo metu ekonomiškai yra neatsiperkantys.

Pačios naujausios technologinės inovacijos kaip dirbtinis intelektas ir išmanioji kalnakasyba potencialiai gali optimizuoti procesus ir sumažinti gavybos kaštus. Kai kuriose vietose jau naudojami ir robotai, kurie artimiausiu metu turėtų tapti standartine technologija kasybos pramonėje.

Didžiausi šaltiniai

Didžiausias aukso šaltinis istorijoje buvo Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) esanti Vitvatersrando plokštuma. Iš ten išgauta apie 30 proc. viso per visą istoriją išgauto aukso.

Kitus milžiniškus aukso išteklius gali rasti ypač gilioje Mponengo kasykloje PAR, Superpito ir Niumonto Bodingtono kasyklose Australijoje, Indonezijos Grasbergo ir JAV Nevados valstijose esančiose kasyklose.

Šiuo metu daugiausia aukso išgauna Kinija, o Kanada, Rusija ir Peru taip pat yra gan dideli išgavėjai. Nors naujos aukso kasyklos ir toliau yra kuriamos, didelių gyslų atradimas, ekspertų teigimu, vis labiau retėja. Todėl didžioji dalis dabartinės aukso gavybos kyla iš senesnių kasyklų, kurios jau veikia ne vieną dešimtmetį. 

Kainų aukštumos

Nors aukso kainos rugpjūtį pasiekė rekordines aukštumas, tai automatiškai nevirsta į kasybos augimą. Tiesą sakant, pokyčiai aukso gavyboje dažnai labai atsilieka nuo aukso kainos pokyčių.

„Atsižvelgiant į pačios eksploatacijos mastą, reikia gan daug laiko pakeisti kasybos planus dėl išorės veiksnių, kaip aukso kaina“, – teigė H. Brandstaetter.

Be to, rekordinės kainos buvo užfiksuotos COVID-19 apribojimų metu, todėl dėl visiškai ar iš dalies uždarytų kasyklų buvo sunku išnaudoti pasikeitusią situaciją, o ir pačiam kainų augimui įtakos turėjo pandemija, nes investuotojai auksą ekonominio neužtikrintumo sąlygomis laiko saugesniu turėti turtu.

Netikėtos vietos

Kol aukso kiekį žemėje sunku apskaičiuoti, tai irgi nėra vienas šaltinis. Aukso galima rasti net Mėnulyje, tačiau galimos gavybos ir transportavimo kainos atgal į Žemę būtų gerokai didesnės nei pati aukso vertė.

„Nors tas auksas ten egzistuoja, tai niekad nebus ekonomiškai prasminga jį kasti, – teigė kosmoso ekspertė Sinead O'Sullivan. – Tu prarastum neregėtai didesnę pinigų sumą kasdamas, nei gautum pardavęs iškastus išteklius.“

Panašiai yra žinomos aukso gyslos Antarktidoje, kurių eksploatavimas irgi niekad ekonomiškai neatsipirktų dėl nepalankių oro ir temperatūros sąlygų. Auksas randamas ir vandenynų dugne, tačiau ir vėl išgauti ekonomiškai nėra verta.

Tačiau auksas, palyginti su kitais neatsinaujinančiais ištekliais kaip nafta, turi vieną labai didelį privalumą – jį galima lengvai perdirbti. Taigi, teoriškai mums auksas niekad nesibaigs, nors mes jo ir nebekastume.

Didelė aukso dalis yra naudojama elektronikos prietaisuose, kurie sugedę ar nebenaudojami būna dažniausiai išmetami. Vidutiniškai viename telefone galima rasti aukso, verto apie porą eurų. 

2020 09 28 09:31
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt