antradienis, rugpjūčio 11 d.
Klimato kaita: vasaros gali tapti „žmonėms per karštos“
Alfa.lt

Vis aštrėjantis klimato atšilimas gali paversti vasaras „per karštas žmonėms“ dirbti ir gyventi. Milijonai žmonių visame pasaulyje gali susidurti su labai pavojingomis karščio streso, galinčio pažeisti kūno organus, pasekmėmis.

Anot portalo BBC, didžioji dalis pasaulio žmonių gyvena vis dar besivystančiose valstybėse, o jų įprasti darbai gali jiems sukelti gyvybei pavojingų pasekmių. Ypač reali galimybė gauti karščio stresą yra atviruose laukuose dirbantiems ūkininkams ar statybininkams. 

Kas yra karščio stresas?

Karščio stresas pasireiškia, kai žmogaus organizmas nebesugeba tinkamai atvėsinti savo kūno temperatūros ir ši kyla iki pavojingo lygio, galiausiai išsivysto organų nepakankamumas.

Taip atsitinka, kai viena pagrindinių žmogaus priemonių atsikratyti perteklinio karščio prakaituojant nebepadeda, nes oras yra per drėgnas.

Karščio stresas gali pasireikšti ir asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių turi nešioti specialią įrangą, pavyzdžiui, medikai, kurie dėl koronaviruso pandemijos turi nešioti sandarius apsauginius kostiumus, kurių viduje susiformuoja tam tikras mikroklimatas, kuris neleidžia prakaitui išgaruoti.

Pasak Birmingemo universiteto fiziologijos tyrėjos dr. Rebeccos Lucas, karščio streso simptomai gali pasireikšti nuo elementaraus apalpimo ar dezorientacijos iki mėšlungio ar žarnyno ir inkstų nepakankamumo.

„Perkaitimas gali būti labai pavojingas, jis gali paveikti visas kūno vietas“, – teigė mokslininkė. 

Kaip pastebėti karščio stresą?

Naudojama sferinio termometro temperatūros indekso sistema (WBGT) matuoja ne tik karštį, bet ir drėgmę bei kitus faktorius, kad tinkamiau nustatytų esamas oro sąlygas.

Dar praėjusio amžiaus 5 dešimtmetyje JAV kariuomenė naudojo šią sistemą apsaugoti savo karius nuo pavojingų oro sąlygų.

Kai pagal WBGT sistemą temperatūra pasiekia, pavyzdžiui, 29 laipsnius, jau yra rekomenduojama stabdyti bet kokią fizinę veiklą neprisitaikiusiems prie esamo klimato. Jei temperatūra pasiekia 32 laipsnius, JAV kariuomenėje yra stabdomos pratybos, nes rizika sveikatai tampa „kritinė“.

Tačiau tokio lygio temperatūra labai dažnai būna užfiksuojama, tarkime, Indijos ligoninėse, dirbant sunkius darbus lauke kaip druskos garinimo laukuose ar plieno gamyklose, kur temperatūra pagal WBGT gali kartais pasiekti 41,7 laipsnio.

„Jeigu tokios sąlygos būna visą dieną, žmonės dehidratuoja, atsiranda kraujotakos problemų, susiformuoja inkstų akmenys ir išsenkama nuo karščio“, – teigė Sri Ramachandra universiteto Indijoje profesorė Vidhya Venugopal. 

Kokią įtaką turės klimato kaita?

Kylant temperatūrai, taip pat turėtų didėti ir drėgmė, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių patirs pavojingą karščio ir drėgmės kombinaciją.

JK meteorologijos tarnyboje tyrimus vykdantis prof. Richardas Bettsas sukūrė kompiuterinius modelius, kurie parodė, kad dienų, per kurias pagal WBGT skalę bus viršyta 32 laipsnių riba, tik daugės ir viskas priklausys nuo to, kaip mums seksis sumažinti šiltnamio dujų emisijas.

Mokslininkas taip pat pažymi, kad jau dabar milijonai žmonių dirba pavojingomis temperatūros ir drėgmės sąlygomis.

„Mes, kaip žmonės, išsivystėme gyventi tam tikrose temperatūros ribose, todėl yra akivaizdu, kad jei ir toliau kelsime pasaulinę temperatūrą, anksčiau ar vėliau karščiausios pasaulio vietos taps paprasčiausiai mums per karštos“, – teigė R. Bettsas.

Remiantis kitu šiais metais išleistu tyrimu, karščio sukeltas stresas gali iki 2100 m. paveikti per 1,2 mlrd. žmonių – 4 kartus daugiau nei dabar. 

Ką galima padaryti?

Pasak kasdien su milžinišku karščiu susiduriančio Singapūro ligoninėse dirbančio dr. Jimmy‘io Lee, „tai tikrai nėra raketų mokslas“.

Pasak gydytojo, žmonėms reikia prieš darbą gerti pakankamą kiekį skysčių, reguliariai daryti pertraukas ir tų pertraukų metu toliau vartoti skysčius.

Ligonėje, kurioje šiuo metu J. Lee gydo COVID-19 pacientus, darbuotojams pradėjo nemokamai dalyti šaltus gėrimus, kad šie atvėstų.

Tačiau gydytojas pripažįsta, kad išvengti karščio sukelto streso skamba lengviau, nei iš tiesų yra. Jam ir jo kolegoms ėjimas pailsėti reiškia sudėtingą apsauginių kostiumų keitimo procedūrą. Egzistuoja ir kita praktinė problema.

„Kai kurie žmonės nenori gerti tiek daug skysčių, kad jiems galiausiai nereiktų eiti į tualetą“, – teigė J. Lee.

Egzistuoja ir profesinis troškimas dirbti toliau, ypač medikams, kurie krizės metu nori padėti tiems, kuriems prireikia pagalbos. Būtent labiausiai motyvuoti dirbti žmonės gali būti realiausios perkaitimo aukos.

Pasak Pasaulinės sveikatos karštyje informacijos tinklo eksperto ir Singapūro universiteto fiziologijos docento dr. J. Lee, be poilsio ir skysčių, geriausia strategija atsispirti karščiui yra būti geros fizinės formos.

„Palaikydami gerą fizinę formą, mes taip pat padidiname ir savo toleranciją karščiui, taip pat atsiranda ir daugybė kitų privalumų“, – teigė mokslininkas.

„Ši klimato kaita bus vienas didžiausių monstrų mums, ir mums yra reikalingos koordinuotos pastangos pasiruošiant, kas mūsų laukia ateityje, – pridūrė J. Lee. – Jei ne, mums už tai teks sumokėti brangiai.“

2020 07 19 16:15
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt