antradienis, balandžio 7 d.
Koronavirusą apipina legendos ir mitai
tiesa.com

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad koronavirusą gali platinti žmonės be išorinių „Covid-19“ sukeliamos ligos simptomų ar su lengvais peršalimo požymiais. O šia liga persirgę asmenys nebūtinai išsiugdo imunitetą.

„Tai labai komplikuoja situaciją“, – Alfa.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasdien skelbia du skaičius – užsikrėtusiųjų koronavirusu ir nuo šio viruso mirusių gyventojų skaičių pasaulyje. Tačiau PSO neskelbia, kiek „Covid-19“ užsikrėtusių žmonių pasveiksta ir viruso nebenešioja. S. Čaplinsko nuomone, pasveikusiųjų statistika neskelbiama, nes Kinija PSO teikia nereguliarius duomenis. PSO vasario 24 d. duomenimis, iki šiol „Covid-19“ sukeliama liga susirgo 79 331 gyventojas (77 262 Kinijoje ir 2069 kitose 29 šalyse), nuo šios ligos Kinijoje mirė 2595, kitose šalyse ­­­– 23 gyventojai. S. Čaplinskas mano, jog likusieji arba dar serga, arba jau pasveiko. Johnso Hopskinso universiteto Mokslo ir inžinerinių sistemų centro (JHU CSSE) duomenimis, iki šiol pasaulyje koronavirusu užsikrėtė 81 tūkst. žmonių, iš jų 2,7 tūkst. mirė, 30 tūkst. visiškai pasveiko.

Gali platinti infekciją to nežinodami

ULAC vadovas pasakojo, jog kai kurie žmonė gali sirgti ir nesimptomine „Covid-19“ viruso sukeliamos ligos forma. „Kiek laiko kuris žmogus tokiu atveju gali platinti virusą, labai tiksliai pasakyti sunku. Iki pirmųjų klinikinių reiškinių gali praeiti tam tikras laikas, vidutiniškai – 5,2 dienos. Tai gali būti kosėjimas ar kitokia simptomatika. Kai kuriems žmonėms gali užtrukti ir gerokai ilgiau arba liga praeiti nesimptomine forma. Suskaičiuota, kad vidutinis terminas, per kurį žmogus užsikrečia ir patenka į ligoninę, gali trukti nuo 5 iki 12 dienų. Taigi, visą tą laiką žmogus gali nežinoti ir platinti infekciją“, – sakė S. Čaplinskas.

Kiek laiko koronavirusu užsikrėtęs žmogus sirgs, ULAC vadovo nuomone, priklauso nuo ligonio imuninės būklės. „Statistika rodo, kad 80 proc. žmonių serga lengva „Covid-19“ ligos forma. Iš likusių 20 proc. maždaug 5 proc. gali būti kritinės būklės. Dalį jų medikai išgelbėja. Apie 2 proc., deja, išgelbėti nepavyksta, jie miršta. Bet tai bendra statistika. O jeigu vertintume mirusiuosius, tik 0,9 proc. jų nesirgo jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis. Kai susideda nepalankūs veiksniai (lėtinės ligos) ir amžius, ir žmogus dar užtęsia kreipimąsi į gydytojus, gali būti labai sunku tokį žmogų išgelbėti“, – pažymėjo S. Čaplinskas. Profesoriaus teigimu, antra savaitė nulemia, ar žmogus pasveiks, ar sirgs trečią savaitę. Jeigu trečią savatę žmogus išgyvena, didelė tikimybė, kad nemirs.

Pasveikęs gali susirgti antrą kartą

Kai žmogus pasveiksta, jo organizme nebelieka viruso, tik antikūnai, jis ligos nebeplatina. Bet profesorius atkreipė dėmesį, kad pasveikęs žmogus gali vėl užsikrėsti „Covid-19“. „Pagal kitus koronavirusus panašu, kad ilgalaikis imunitetas „Covid-19“ ligai nesusidaro. Žmogus gali vėl susirgti. Nors duomenys kol kas nepatikimi, kinai paskelbė, kad žmogus užsikrėtė pakartotinai ir antrą kartą liga buvo daug sunkesnė negu pirmą. Nors informacija pirminė, remiantis kitais virusų tyrimais galima daryti prielaidą, kad, ko gero, šiam virusui ilgalaikio imuniteto nebus“, – prognozavo S. Čaplinskas.

Vaistų nėra ir nežinia, kada bus

Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje teigiama, jog specifinio gydymo nuo „Covid-19“ sukeliamos ligos nėra, ligoniams taikomas tik simptominis gydymas. S. Čaplinksas paaiškino, koks tai gydymas: „Tai reiškia, kad medikai padeda žmogui kvėpuoti, jeigu sutrinka kvėpavimas, padeda atkurti kitas organizmo funkcijas, jeigu jos sutrinka. Stengiasi padėti žmogui, kad jo imuninė sistema pati susitvarkytų su liga.“ Liaudiškai tariant, padeda numušti temperatūrą ir pagerinti plaučių funkciją, nes žmonės daugiausia miršta nuo sunkaus abipusio plaučių uždegimo ir sutrikus kitoms organizmo funkcijoms. „Vienas iš šios ligos diagnostikos metodų yra rentgeno nuotrauka, kitaip sakant, plaučių tyrimai“, – pasakojo profesorius.

Specifinių vaistų nuo „Covid-19“, anot pašenkovo, kol kas nėra. „Bandomi įvairūs kokteiliai – vaistai ir nuo gripo, ir nuo ŽIV infekcijos, antimaliariniai vaistai, bet aiškių rekomendacijų, kaip kovoti su šia liga, kol kas nėra“, – sakė S. Čaplinskas. ULAC vadovas teigė, jog bandomųjų vaistų jau dabar duodama ligoniams, bet ar bus atrasti tokie, kurie pasiteisins kaip efektyvūs ir bus plačiai rekomenduojami visiems ligoniams, kol kas neaišku. Vakcina geriausiu atveju, S. Čaplinsko nuomone, galėtų atsirasti tik po metų. Mat ją reikia ne tik sukurti, bet ir išbandyti, įsitikinti jos saugumu.

Medicininės kaukės – ne panacėja

Priešingai, nei daugelis mano, medicininės kaukės nėra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo koronaviruso. S. Čaplinskas teigė, kad šias kaukes pirmiausia rekomenduojama nešioti viruso platintojams. „Labai pasiteisino ši priemonė Kinijoje. Kadangi kinai įpratę kaukes nešioti dėl didelio oro užterštumo, tai padėjo sulaikyti infekcijos plitimą. Kinijoje kaukes nešioja ir žmonės, kurie platina virusą, nors to nežino. Bet vien to neužtenka.

Labai svarbu, kad nebūtų virusu užteršti paviršiai kosint, čiaudant ar su išmatomis. Todėl kitas labai svarbus prevencinis aspektas yra rankų higiena. Įrodyta, kad virusas išsiskiria ne tik per kvėpavimo takus, bet ir su išmatomis“, – teigė profesorius. Kaukės, anot jo, gali kažkiek padėti, bet esą nereikia manyti, kad jomis galima apsisaugoti aplinkoje, kurioje arti yra viruso nešiotojų. Juolab kad galima užsikrėsti per užterštus paviršius, per nešvarias rankas. „Nereikėtų susidaryti klaidingos iliuzijos, kad žmogus su kauke yra visiškai apsisaugojęs. Dėl to masiškai pulti pirkti kaukes nėra jokio reikalo. Taip galima tik sukelti nereikalingą ažiotažą ir jų trūks ten, kur tikrai reikia – sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė S. Čaplinskas.

Pavojingesnis už gripą

„Patirties šioje srityje niekas neturi, nes tai yra naujai susiformavęs virusas. Bet analizuojant situaciją, lyginant su kitais virusais, su kitais protrūkiais pasauliniu mastu, galima pasakyti, kad šis virusas yra pavojingas tuo, kad jo plitimo keliai yra gana sunkiai valdomi. Nors viruso plitimo būdas aiškus: užsikrečia žmogus nuo žmogaus per biologinius žmogaus skysčius, taip pat per išmatas ir lašeliniu būdu per orą“, – sakė S. Čaplinskas. Jis taip pat pabrėžė, kad vienas koronavirusu užsikrėtęs žmogus statistiškai gali užkrėsti daugiau žmonių negu sergantis pandeminiu gripu. Mirtingumas nuo „Covid-19“ taip pat yra 20–30 kartų didesnis negu nuo gripo.

„Šiuo požiūriu koronavirusas yra pavojingesnis už gripą“, – sakė S. Čaplinskas. Be to, vieni viruso nešiotojai statistiškai užkrečia daugiau žmonių negu kiti. Kinijoje jie net vadinami supervirusų nešiotojais. „Kaip, kodėl, iki galo nėra aišku, bet buvo atvejis, kai nuo vieno paciento Kinijoje užsikrėtė 14 medikų“, – sakė UCAD vadovas. Profesorius pritarė prognozėms, kad atšilus orams viruso plitimas gali sulėtėti ar iš viso išnykti. „Tikėtina, kad atšilus orams epidemija gali atslūgti. Bet klausimas, ar ji visai pasibaigs. Gerai tai, kad koronavirusas priklauso virusų, turinčių apvalkalus, grupei. Tie apvalkalai yra lengvai pažeidžiami įprastinėmis dezinfekcinėmis priemonėmis. Dėl to paviršių valymas, dezinfekavimas yra gana efektyvus būdas kovoti su koronaviruso plitimu“, – sakė S. Čaplinskas.

SAM komentaras: kaip gydoma „Covid–19“ liga

„Kadangi specifinio gydymo kol kas nėra (nors vyksta vaistų derinių, skiriamų ligoniams gydyti, stebėjimai, kuriama ir vakcina), gydant „Covid-19“ infekuotus žmones taikomas simptominis gydymas nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taikoma deguonies terapija, esant kvėpavimo nepakankamumui pacientui daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Taip pat gydomos lydinčiosios ligos ir komplikacijos. Kadangi virusas naujas, manoma, jog ligos trukmė priklauso nuo jos sunkumo. Galima numanyti, kad pasveikimas konstatuojamas kliniškai, kai pacientas nustoja karščiuoti, išnyksta kosulys ir dusulys. Kaip ir kitų respiracinių virusinių infekcijų metu viruso išskyrimas sveikstant palaipsniui baigiasi. Pasveikę žmonės išleidžiami namo. Taip pat ir karantinuojami žmonės: jei per dvi savaites nuo paskutinės žmogaus buvimo paveiktoje teritorijoje ar kontakto su užkrėstu asmeniu dienos jam neišryškėja ligos simptomai, jis laikomas sveiku ir išleidžiamas namo.“

Dažniau miršta vyresnio amžiaus žmonės

PSO duomenimis, miršta vidutiniškai 1­­­–2 proc. „Covid-19“ užsikrėtusių žmonių, tačiau organizacija pabrėžia, kad mirtingumo lygis kol kas nėra visiškai aiškus. Nors mirtingumas tarp infekuotųjų yra gana žemas, jis labai padidėja tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kinijos ligų kontrolės centro ataskaita rodo, kad daugiausia miršta vyresnsio amžiaus žmonės. Iš visų mirusiųjų 60-mečiai ir vyresni sudarė 3,5 proc., 70-mečiai ir vyresni – 8 proc., o vyresni negu 80 metų amžiaus ligoniai – apie 15 proc. Vyrų tikimybė mirti yra didesnė (2,8 proc.) negu moterų (1,7 proc.). Mirties rizika didžiausia, jeigu žmogus serga širdies ligomis, po to pagal rizikos lygį rikiuojasi diabetas, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir padidėjęs kraujospūdis.

Kaip saugotis

Pagrindiniai infekcijos simptomai yra karščiavimas (pakilusi temperatūra), kosėjimas, kvėpavimo sunkumai, galvos ir raumenų skausmas. PSO teigia, kad koronavirusą gana efektyviai gali sunakinti rankų plovimas muilu ar geliu. PSO taip pat rekomenduoja užsidengti nosį ir burną čiaudant ir kosint – geriausia popierine nosinaite, po to nosinaitę išmeskite ir nusiplaukite rankas. Venkite liesti akis, nosį ir burną neplautomis rankomis, jeigu lietėte viruso užkrėstą paviršių, taip virusas gali patekti į jūsų kūną. Nesiartinkite prie kosėjančių, čiaudančių ar karščiuojančių žmonių, idealu nuo jų laikytis 1 metro atstumu.

2020 02 26 09:00
Spausdinti