antradienis, birželio 2 d.
Koronavirusas: kada reiktų tikėtis antros infekcijų bangos?
Alfa.lt

Kol žmonės visame pasaulyje pamažu pradeda vėl džiaugtis laisve po karantino, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad koronavirusas „gali niekad nedingti“. Šiuo metu kyla pagrįsta baimė dėl artėjančios antros susirgimų bangos. Ir gal net trečios.

Portalo DW duomenimis, iš pradžių atrodė, kad karantinas mus visus spaus labai ilgai, galbūt net iki vasaros pabaigos. Tačiau labai staiga nuotaikos visiems persimainė. Vokietijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir kitose valstybėse apribojimai palengva mažinami.

Net ir ta pati Jungtinė Karalystė, kuri turėjo vienus iš aukščiausių infekcijų ir mirčių nuo COVID-19 skaičių Europoje, po kelių aukštų politikų raginimų mąsto apie „ekonomikos atidarymą“.

Kiek anksčiau Indija pratęsė karantiną dar dviem savaitėms, besibaiminant, kad likusios valstybės švelnina sąlygas per anksti ir pasauliui gresia antra infekcijų banga. Tačiau ta antra banga daugiau ar mažiau yra neišvengiama.

„Šis virusas gali tapti dar vienas endeminis virusas mūsų visuomenėje, – teigė PSO atstovas dr. Mike‘as Ryanas. – Šis virusas gali niekad nedingti.“

PSO kritinių sveikatos situacijų programos vadovas M. Ryanas atkreipė dėmesį, kad kiti virusai kaip ŽIV irgi niekur nedingo. Vietoje to, mes sukūrėme vaistus, kurie susilpnina ligos poveikį ir tiesiog susigyvenome su tuo. Tik labai maža dalis mirtinų virusų kaip raupai buvo išnaikinti.

O likę virusai gyvena tarp mūsų. Kai kurie kaip, pavyzdžiui, tuberkuliozė vėl pamažu grįžta, o istorija rodo, kad antroji banga gali būti dar blogesnė nei pirmoji. Taip buvo ir su ispaniškojo gripo pandemija 1918 m., kuri vis grįždavo bangomis iki pat 1920 m.

Taigi, gal reiktų būti kiek kantresniems? Gal reiktų kiek ilgiau pratęsti karantiną?

Nėra bendro tarptautinio standarto

Deja, bet kalbant apie galimas ligos bangas, reikia patikslinti kada ligos sugrįžimas gali būti laikomas „banga“. Deja, bet panašu vieningo standarto kas yra antra ar trečia pandemijos banga, nėra. Taigi, pavyzdžiui, Vokietijos naudojamas 50 ligos atvejų 100 tūkst. rodiklis gali tebūti gražus apvalus skaičius.

PSO atstovas spaudai Christianias Lindmeieris portalui DW komentavo, kad „antroji banga“ nėra konkretus techninis terminas.

„Terminas yra taikomas tik atsinaujinantiems ligos protrūkiams po pradinio atvejų skaičiaus sumažėjimo. Taigi, panaši logika yra vartojama ir tolimesniems ligos padidėjimams“, – teigė C. Lindmeieris.

Kai kurie Vokietijos tyrėjai baiminasi, kad minėtasis jų šalies naudojamas 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų lygis gali būti net per aukštas sveikatos apsaugos sistemai susitvarkyti ar tiesiog per vėlyvas laiku sustabdyti ligos plitimą.

Jeigu ir kai tai atsitiks, žmonės ims panikuoti ir valstybės vėl bus priverstos įvesti karantiną. Tada planai vesti pamokas mokyklose kaip ir visa ekonomika sustos, o žmonės vėl nuobodžiaus namuose. Vėl. Mes lauksime kada galėsime išeiti iš karantino ir kai naujų atvejų skaičius vėl sumažės, apribojimai vėl bus lengvinami.

Tai yra klasikinis ciklas su kuriuo mums visiems galbūt teks susigyventi.

„Jei liga tęsis žemu lygiu valstybėse be galimybės nustatyti galimus židinius, tai išlieka tikimybė, kad liga vėl išplis, ypač didžiuosiuose miestuose, pabėgėlių stovyklose ir kitose vietose kur vargiai tikėtinas tinkamas atstumo palaikymas“, – teigė PSO ekspertas M. Ryanas. 

Virusai visada mutuoja ir grįžta

1918 m. gripo pandemija turėjo tris didžiąsias bangas. Prasidėjęs 1918 m. kovą, ispaniškasis gripas savo aukščiausią lygį pasiekė per antrąją bangą tais pačiais metais. Antroji banga buvo jau buvo mutavusi pirminio viruso atmaina.

Trečioji banga atkeliavo 1919 m. pradžioje ir truko iki pusmečio kol galiausiai gripas „nuslūgo“, nors spėjama, kad jis niekur pilnai ir nedingo.

Kai kurie virologai spėja, kad virusai su kiekviena nauja mutacija silpsta. Jie tampa mažiau mirtini žmonėms ir ne tik dėl išsivystančio žmonių imuniteto virusui, bet ir pačio viruso poreikio turėti gyvus užkrėstuosius, kad galėtų toliau sėkmingai daugintis. Taigi, jie galiausiai lieka visuomenėje beveik nepastebimi.

2006 m. tyrimas iškėlė prielaidą, kad beveik visi paukščius ir žinduolius veikiančio A tipo gripo atvejai buvo sukeliami 1918 m. ispaniškojo gripo pagrindu.

Mes jau galime stebėti kas, bent oficialiai, laikoma antrąja koronaviruso banga. Yra užfiksuojama naujų atvejų Kinijoje, Rusijoje ir net Pietų Korėjoje, kuri buvo giriama sėkmingai suvaldžiusi pirmąją bangą.

Kol Šiaurės pusrutulis ruošiasi vasarai ir Graikija su Ispanija jau ketina pasipelnyti iš turizmo sezono net nepaisant viruso, mes vis tiek anksčiau ar vėliau išvysime antrąją bangą.

„Esminis klausimas yra ar mes pasieksime tą tašką kai turėsime stiprią sveikatos sistemą, kai galėsime aptikti ligos židinius ir juos pažaboti be grįžimo į anksčiau pasikartojančius transmisijos dėsnius“, – teigė M. Ryanas.

2020 05 18 07:24
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt