antradienis, rugpjūčio 9 d.
Kosovo ir Serbijos konfliktas: daugiau dūmų nei ugnies
Aidanas Praleika
Scanpix
Kosovo šiaurėje dislokuotos saugumo pajėgos.

Vėlų liepos 31 d. vakarą socialiniai tinklai sprogo nuo žinučių, pranašavusių tuoj prasidėsiantį Serbijos ir Kosovo karą. Daugelis didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių atsargiai reagavo į naujienas ir pasirodė, kad ne veltui – ryte jau sklido raminančios naujienos.

Konfliktas įsižiebė Kosovui įvedus reikalavimą ten gyvenantiems Serbijos piliečiams pasikeisti automobilių registracijos numerius ir tapatybės dokumentus iš serbiškų į kosoviečių. Kilo susirėmimai ir susišaudymai gausiausiai serbų gyvenamoje Mitrovicoje bei pasirodė informacija apie Serbijos kariuomenės perdislokavimą į pasienį.

Alfa.lt kalbinti ekspertai teigė, kad triukšmo buvo sukelta per daug, ir nors įtampa tarp Prištinos ir Belgrado išlieka, karo pranašystės yra gerokai perdėtos.

Neapsieita be melagienų

Rytų Europos studijų centro projektų vadovas Justinas Kulys portalui Alfa.lt teigė, kad vakarykštė situacija nebuvo tokia grėsminga, kaip bandyta pateikti. „Kaip vėliau paaiškėjo, dalis informacijos, pavyzdžiui, apie šaudymus Serbijoje, pasirodė melaginga. Susišaudymų būta tarp Kosovo saugumo pajėgų ir vietos serbų, bet ir juose nebuvo žuvusių arba sužeistų“, – sakė ekspertas.

Jis teigė, kad beveik 4000 Kosove dislokuotų NATO karių taip pat yra veiksnys, labai sumažinantis konflikto eskalacijos tikimybę – KFOR pajėgos yra pasiruošusios įsiterpti, jei konfliktas šiaurės Kosove paaštrėtų.

J. Kulio nuomone, dabartinė situacija priminė analogiškus įvykius 2021 m., kai konfliktas kilo dėl tos pačios priežasties – Kosovo saugumo pajėgos taip pat buvo išsiųstos į šalies šiaurę, o serbų naikintuvai skraidė labai arti sienos. Tačiau tolesnės eskalacijos nebuvo.

„Įtampa kartais kyla, todėl čia labai svarbus ES vaidmuo. Šį kartą ES pastangomis labai greitai pasiektas kompromisas atidėti Kosovo sprendimą mėnesiui. ES per šį laiką galės pagelbėti Prištinai ir Belgradui susikalbėti“, – teigė Alfa.lt pašnekovas.

Beveik 4000 Kosove dislokuotų NATO karių taip pat yra veiksnys, labai sumažinantis konflikto eskalacijos tikimybę.

Rimtesnė Balkanų problema – kitur

Vytauto Didžiojo universiteto politologas dr. Andžejus Pukšto taip pat teigė nemanantis, kad konfliktas galėtų eskaluotis, ir kaip vieną iš priežasčių jis taip pat įvardijo KFOR pajėgų buvimą regione.

Politologas ragino nepervertinti daugybės pranešimų apie tai, kad Serbija ketino pradėti agresiją su Maskvos palaiminimu, o gal net įsakymu. „Skaičiau tokių komentarų, bet manau, kad dabartinėje situacijoje serbai į V. Putiną nesikreips, nes toks tarpininkas jiems visai neparankus“, – teigė ekspertas.

Politologas pripažino, kad Kremliaus įtaka Serbijoje iš tiesų yra stipri ir netrūksta abipusių simpatijų, tačiau Belgradas taip pat žaidžia ir savo žaidimą. Be to, bent jau dalis serbų sieja savo šalies ateitį su ES. A. Pukšto teigė, kad turbūt nebūtų sąžininga visą kaltę versti vien Serbijai, nes Kosovo valdžia ne sykį parodė, kad nelabai geba arba nori susikalbėti su šalyje gyvenančiais serbais.

Daugiau dėmesio verti Bosnijos serbų lyderio Milorado Dodiko planai skelbti nepriklausomą serbų respubliką.

„Visi labai įsiaudrinę ir sklinda apokaliptiniai perspėjimai, kad tuoj prasidės karas ne tik Kosove, bet ir Taivane, tačiau manau, kad tai lemia bendras nusiteikimas. Šiame konflikte matėme greitą tarptautinį, pirmiausiai JAV, įsikišimą, padėjusį greitai sureguliuoti situaciją, ir nemanau, kad ji toliau eskaluosis“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

„Sakyčiau, kad šiuo atžvilgiu daugiau dėmesio verti Bosnijos serbų lyderio Milorado Dodiko planai skelbti nepriklausomą serbų respubliką. Šis veikėjas aktyviai dirba su Maskva ir neseniai ten lankėsi bei susitiko su V. Putinu. Šie dalykai, mano manymu, pavojingesni nei galima eskalacija tarp Belgrado ir Prištinos“, – sakė A. Pukšto.

2022 08 01 13:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt