šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
Kremliaus ekspertas: V. Putinas nori paversti Baltijos šalis Rusijos protektoratais
Alfa.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad Estija, Latvija ir Lietuva taptų Rusijos protektoratais, o kai jis pagaliau gavo teisę išlikti valdžioje dar porai dešimtmečių, jis nebėra suvaržytas ir nebebijos surizikuoti, kad pasiektų savo tikslus, mano Taline veikiančio Baltijos Rusijos studijų centro vadovas Vladimiras Juškinas.

Portalas „Estonian World“ rašo, kad vertinant viską iš Kremliaus lyderio perspektyvos, Rytų Europa iš britų protektorato tapo amerikiečių protektoratu, tačiau etninių rusų ir Rusijos piliečių buvimas šiose teritorijoje reiškia, kad jis „atkakliai reikalaus dalytis šiuo protektoratu“ ir Maskva turi teisę į „humanitarinę intervenciją“.

Pasak V. Juškino, V. Putino strategija yra paremta prielaida, kad visi JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos žmonės yra nepasirengę šioje srityje konkuruoti su Rusijos prezidentu ir JAV, buvusio šalies Atstovų Rūmų pirmininko Newto Gingricho žodžiais, neturi jokio noro kariauti V. Putino asmeniniame kieme.

Atsižvelgiant į šias V. Putino mintis ir nekreipiant dėmesio į esamus faktus, Rusijos vadovas bandys pasiekti savo tikslą, o tikimybė, kad D. Trumpas gali būti neperrinktas antrai kadencijai, reiškia, kad jis gali bandyti išnaudoti atsivėrusias galimybes, kol jos neužsivėrė.

Prie tokių išvadų V. Juškinas priėjo analizuodamas neseniai išleistą V. Putino straipsnį apie Antrojo pasaulinio karo pamokas. Šis straipsnis yra vertinamas kaip pasakojantis ne apie praeities išgyvenimus, tačiau labiau apie dabartį ir ateitį, Kremliaus lyderiui pasaulio tvarką piešiant kaip laikiną, ypač Rytų Europos ir konkrečiai Baltijos valstybių atveju. 

V. Putinas yra įsitikinęs, kad jis valdo visą buvusią SSRS

V. Juškinas teigė, kad tam tikru lygiu V. Putino argumentai priminė švelnesnę Stalino laikų sovietinės propagandos versiją. Deja, šie neraminantys argumentai išduoda šalies vadovo suvokimą apie aplink Maskvą esančią geopolitinę erdvę.

V. Putinui ši erdvė susideda iš trijų persidengiančių sluoksnių: buvusios SSRS teritorijos, rusiškojo pasaulio ribos ir kanoninės Rusijos ortodoksų bažnyčios ribos. Būtent šie sluoksniai išreiškia V. Putino nuolat kartojamus žodžius dėl etninių rusų skaldymo.

V. Putinas mato Rusiją, kaip nurodyta ir pakoreguotoje šalies Konstitucijoje, kaip vienintelę SSRS teisių perėmėją. Kremliaus vadovas tokiu būdu išreiškia, kad jis yra atsakingas už visą erdvę, kuri buvo pripažinta Maskvai 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, nors net ir tada JAV ir buvo išreiškusi išimtį dėl okupuotų Baltijos šalių statuso.

V. Putino antrasis sluoksnis yra vadinamasis „rusiškasis pasaulis“. Nuo 2014 m. jis save mato kaip šio pasaulio „saugumo garantą“, pavertė tai „postsovietinio revanšizmo ideologija“ ir Rusiją vėl padarė „dirbtinių sienų padalyto pasaulio vienytoja“. Nuo 2009 m. šiems tikslams pasiekti V. Putinas turi teisę naudoti jėgą.

Ir trečiasis V. Putino vaizduojamas sluoksnis yra kanoninė Rusijos ortodoksų bažnyčios teritorija. Į ją pakliūna 16 valstybių: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Mongolija, Tadžikija, Turkmėnija, Uzbekija ir Japonija.

Beskaitant V. Putino straipsnį, galima matyti, kad jam patinka praeities principai, kai didžiosios pasaulio galios perbraižydavo valstybių sienas ir pasidalydavo žemynus. Tai jis įrodė cituodamas prancūzų maršalo Ferdinando Focho žodžius dėl Versalio taikos susitarimo: „Tai ne taika: tai yra 20 metų amnestija.“

V. Putinas jaučia turintis teisę kažką atsiimti

V. Juškino teigimu, V. Putinui „Šaltojo karo pabaiga ir SSRS subyrėjimas taip pat nėra taika, o greičiau paliaubos“. Kaip buvęs saugumietis, V. Putinas negali žvelgti į 1991 m. rugpjūtį „kaip į Rusijos žmonių pergalę prieš grobikišką komunistinį režimą. Jis buvo dalis to režimo. Taigi, jam psichologiškai SSRS subyrėjimas buvo pralaimėjimas“.

„Rusija buvo pažeminta“ taip, kaip Vokietija, ir lygiai taip pat, kaip Adolfas Hitleris, V. Putinas jaučiasi turintis visišką teisę kažką atsiimti, šiuo atveju – Krymą iš Ukrainos. Tačiau jis šiuo žingsniu nesiruošia apsiriboti – jis įsitikinęs, kad ne rusiškos valstybės užgrobė Rusijos žemes ir jų neatidavė, todėl Rusija turi teisę pasisakyti dėl visų šių valstybių veiksmų.

V. Putinas kuo puikiausiai supranta, kad „Rusijos inicijuoti integracijos projektai postsovietinėje erdvėje yra naujai nepriklausomų valstybių pasitinkami užslėptais ar akivaizdžiais nuogąstavimais dėl suvereniteto praradimo“, kad daugelis šių šalių nori kooperuoti su kitomis valstybėmis kaip Kinija ir Maskvos veiksmai Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kryme jas gąsdina.

„V. Putinas taip pat supranta, – teigė V. Juškinas, – kad SSRS dezintegracija dar nebaigta.“

Jei jos sudėtyje esančios valstybės nesusivienys, didžiausia šios buvusios sąjungos dalis subyrės. Tačiau Kremliaus vadovas šiam susivienijimui neturi pasiūlyti jokios patrauklios idėjos. Todėl jis vienijimui grasins arba naudos jėgą.

Daugeliui regiono valstybių tai reikš grasinimus atimti dalį teritorijų, jei tos valstybės nenorės kooperuoti. Analitiko teigimu, panašus „pasiūlymas“ tapti Kremliaus protektoratu gali ateiti ir Baltijos valstybėms. 

2020 07 25 11:58
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt