antradienis, liepos 5 d.
Kriptovaliutų nuosmukis: labiausiai kenčia ekologija, Rusija lieka nepaliesta
Agnė Baltrūnaitė
Scanpix
Vyras laiko telefoną rodydas krentančią bitkoino kainą.

Praėjusiais metais, kai bitkoino kaina pakilo net iki 68 tūkst. JAV dolerių, šios kriptovaliutos kasėjai praturtėjo. Vis dėlto šiuo metu bitkoinų, kaip ir kitų skaitmeninių valiutų, kaina krenta. Tai lemia augančios palūkanų normos, karas Ukrainoje bei brangstantys energijos ištekliai.

Pavojus ekologijai

Remiantis Financialexpress.com duomenimis, kritovaliutų kainos yra sumažėjusios daugiau nei 8 proc. Dar šių metų gegužę bitkoino kaina nukrito per 1,2 mlrd. JAV dolerių ir buvo patirtas kol kas didžiausias nuosmukis per 2022-uosius. Visgi valiutos nuosmukis nesumažino neigiamo poveikio ekologijai. Anot Nyderlandų centrinio banko duomenų mokslininko ir „Digiconomist“ kriptovaliutų tvarumo projektų įkūrėjo Alexio de Vrieso, net jei ir bitkoinas toliau žlugs, neigiamas poveikis aplinkai nemažės.

Specialisto atlikti tyrimai rodo, jog augančios ar smunkančios kriptovaliutų kainos skatina didinti kompiuterinės technikos pajėgumus, dėl kurių auga anglies dvideginio išmetimo lygis.

Elektros kainų augimas yra glaudžiai susijęs ir su kriptovaliutos augimu arba nuosmukiu. Kadangi kriptovaliutos veikia tvirtindamos sandorius tarp daugybės kasėjų, naudojančių kompiuterius, gausus energijos išnaudojimas yra neišvengiamas. Šiuo metu kai kuriose Europos dalyse elektros kainos yra taip smarkiai išaugusios dėl atsigaunančio popandeminio pasaulio bei karo Ukrainoje. Dėl to vieno bitkoino iškasimas gali siekti iki 25 tūkst. JAV dolerių.

Dauguma bitkoinų ar kitų skaitmeninių valiutų kasėjų naudoja energiją taupančius, tačiau kasybai reikalingus kompiuterius „ASIC“. Minėtų įrenginių privalumas – galimybė spręsti sudėtingas matematines sistemas. Būtent „ASIC“ kompiuterių naudojama energija gali sudaryti iki 90–95 proc. kasėjų pridėtinių išlaidų.

Taip pat yra apskaičiuojama, jog vidutiniškai bitkoinų tinklas sunaudoja apie 204 teravatvalandes (TWh) elektros energijos per metus. Tai yra maždaug tiek pat, kiek energijos suvartoja visas Tailandas. Kitos kriptovaliutos: eteris, nepakeičiamas žetonas (NFT) per metus išnaudoja apie 104 TWh elektros energijos. Tai yra tiek pat, kiek išnaudoja Kazachstanas.

Ukraniečiai už kriptovaliutas

Nepaisant to, jog skaitmeninės valiutos patyrė nuosmukį, karas Ukrainoje atskleidė jų svarbą. Nemažai žmonių aukojo Ukrainai būtent skaitmenine valiuta, nors Rusijai bitkoino ar kitų valiutų atžvilgiu nebuvo taikytos jokios sankcijos.

Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė, jog rusų prieigos prie kriptovaliutų apribojimas prieštarautų idėjai, dėl kurios ir egzistuoja alternatyvi valiuta. Vėliau įmonės generalinis direktorius Changpengas Zhao teigė, kad „Binance“ taikys tokias pačias sankcijas, kokias taiko ir kiti bankai, tačiau neįšaldys agresorės gyventojų turto, nes neturi tam įgaliojimų. Kitos didžiosios biržos taip pat paaiškino, kad laikysis JAV ir Europos numatytų sankcijų ir nesiims griežtesnių veiksmų.

Iš tikrųjų skaitmeninės valiutos Ukrainai tapo patogiu įrankiu renkant aukas Ukrainai. Remiantis Nbcnews.com duomenimis, iki šiol egzistuoja fondas „Pagalba Ukrainai“, kuriame surinktos lėšos buvo saugomos kriptovaliuta.

Patys ukrainiečiai kriptovaliutomis nori pritraukti kuo daugiau paramos nuo karo kenčiančiai valstybei. Ne veltui didžiausia nepriklausoma Ukrainos alaus darykla „Obolon“ planuoja parduoti nepakeičiamus žetonus (NFT), kad padėtų dalyti nemokamą vandenį humanitarinei pagalbai. Minėtas prekės ženklas nėra vienintelis, siekiantis valstybei padėti skaitmenine valiuta. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija buvo surinkusi 286 eterius, t. y. apie 550 tūkst. JAV dolerių iš savo internetinės NFT kolekcijos „Karo muziejus“.

Kriptovaliutoms ateities nemato

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis portalui teigė, kad skeptiškai vertina kriptovaliutų kursų svyravimus. Anot jo, net ir Salvadoro valstybės ekonomika, kurioje bitkoinas prilygsta kitai oficialiai šalies valiutai, turėtų pamažu patirti bankrotą.

Dar 2021 m. rudenį viena turtingiausių valstybių Pietų Amerikoje įteisino bitkoiną kaip oficialią valiutą. Toks salvadoriečių vyriausybės eksperimentinis sprendimas buvo priimtas siekiant sutaupyti 400 mln. dolerių per metus komisinių už pinigų perlaidas ir raginant gyventojus aktyviau naudotis banko paslaugomis. Šiuo metu Salvadoro „Starbucks“ padaliniuose jau galima atsiskaityti bitkoinais.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 16 09:43
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt