šeštadienis, gruodžio 4 d.
Krizė Turkijos ir Vakarų santykiuose: Ankara rengiasi išsiųsti dešimt ambasadorių
BNS
Scanpix
Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkijos santykiai su Vakarais pirmadienį atsidūrė prie rimčiausios krizės per 19-a prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdymo metų slenksčio, sostinėms ruošiantis galimam Ankaros sprendimui išsiųsti iš šalies Jungtinių Valstijų ir dar devynių valstybių ambasadorius.

Turkijos liros kursas nukrito į istorines žemumas prieš vyriausybės posėdį, galintį turėti lemtingų padarinių Turkijos ekonominėms ir diplomatinėms pozicijoms ateinančiais mėnesiais ar net metais, sako analitikai.

Kabineto posėdyje bus svarstomas šeštadienį R. T. Erdogano priimtas sprendimas paskelbti Vakarų šalių ambasadorius nepageidaujamais asmenimis dėl jų bendro pareiškimo, kuriame reiškiama parama kalinamam turkų filantropui ir aktyvistui Osmanui Kavalai.

Nurodymus dėl diplomatų išsiuntimo iš šalies oficialiai skelbia Užsienio reikalų ministerija. Iki pirmadienio ryto nė viena iš Vakarų sostinių nepranešė gavusį tokį nurodymą.

Kai kurie analitikai sakė, kad Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu ir keli kiti kabineto nariai vis dar bando įtikinti R. T. Erdoganą pakeisti nuomonę ir nežengti šio žingsnio.

Tačiau Turkijos lira, kurios kursas yra investuotojų pasitikėjimo ir politinio stabilumo matas, prarado daugiau nei 1 proc. vertės dėl nuogąstavimų, kad gali nutrūkti Ankaros ryšiai su pagrindinėmis sąjungininkėmis ir svarbiausiomis prekybos partnerėmis.

„Paprastai šalys, kurių ambasadoriai išsiunčiami, atsako analogiškomis priemonėmis, galbūt koordinuotai“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos reikalų direktorius Emre Pekeris.

„Po tokio kivirčo atkurti aukšto lygio diplomatinius ryšius bus išties nelengva“, – pridūrė jis.

„Melagingas pateisinimas“

Krizė prasidėjo, kai JAV, Vokietijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasados praėjusį pirmadienį paskelbė labai retą bendrą pareiškimą, ragindamos paleisti O. Kavalą.

64 metų filantropas ir verslininkas kalinamas be teismo nuosprendžio nuo 2017 metų; jam pareikšta virtinė kaltinimų, susijusių su 2013 metais vykusiais antivyriausybiniais protestais ir nesėkmingu kariniu puču 2016-aisiais. Pats aktyvistas jam mestus kaltinimus neigia.

Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurios Vakarų vyriausybės jo kalinimą vertina kaip R. T. Erdogano augančio nepakantumo kitamaniams ženklą.

Tačiau R. T. Erdoganas kaltina O. Kavalą finansavus 2013 metų antivyriausybinių protestų bangą ir suvaidinus vaidmenį nesėkmingame perversme.

Europos Taryba, žemyno svarbiausia žmogaus teisių priežiūros institucija, yra pateikusi Turkijai paskutinį įspėjimą gerbti 2019 metų Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymą paleisti O. Kavalą iki teismo pradžios.

Taryba įspėjo, kad pradės drausminę procedūrą Ankaros atžvilgiu, jeigu ši to nepadarys iki keturių dienų trukmės žmogaus teisių institucijos sesijos, vyksiančios iki gruodžio 2-osios.

Diplomatinis eskalavimas vyksta R. T. Erdoganui susiduriant su smunkančiais reitingais ir augančia ekonomine krize, skausminga eiliniams turkams.

Pagrindinis opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu šeštadienį apkaltino R. T. Erdoganą bandant dirbtinai nukreipti dėmesį nuo Turkijos ekonominių bėdų prieš visuotinius rinkimus, kurie turi įvykti iki 2023 metų birželio vidurio.

„Šie veiksmai nėra skirti nacionaliniams interesams ginti, tai bandymas sukurti melagingą pateisinimą už ekonomiką, kurią jis sunaikino“, – tviteryje rašė K. Kilicdaroglu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 10 25 13:44
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt