antradienis, rugsėjo 27 d.
Laisvės troškimas neužgniaužtas – čečėnai laukia Rusijos pralaimėjimo Ukrainos kare
Aidanas Praleika
Echokavkaza

Dėl informacinio Rusijos uždarumo trūksta žinių apie tai, kaip agresija prieš Ukrainą veikia nuotaikas etniniuose Rusijos regionuose. Kartais prasprūsta gandai apie tai, kad auga nepasitenkinimas tarp baškirų, kalmukų ir, žinoma, čečėnų. Ar tai gali būti pirmieji tautinių nepriklausomybės judėjimų daigai?

Pastarosiomis dienomis daug triukšmo sukėlė Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame jis teigia, kad atėjo laikas trauktis iš posto. Jokios oficialios informacijos nėra ir apžvalgininkai pažėrė daugybę versijų, ką tai galėtų reikšti. Vieni teigia, kad Kremlius nusprendė pašalinti R. Kadyrovą, o kiti, kad jį ketinama perkelti į aukštą postą Maskvoje, pavyzdžiui, paskirti asmeninės Vladimiro Putino kariaunos – „Rosgvardijos“ – vadu. Kuris scenarijus bepasitvirtintų, Čečėnijoje tai gali nulemti nemažas permainas.

Apie R. Kadyrovo asmenybę ir Čečėnijos ateitį Alfa.lt kalbėjosi su čečėnų laisvės kovų dalyviu, politiniu aktyvistu, vienijančiu užsienyje gyvenančius ir tėvynės nepriklausomybės siekiančius tautiečius Džambulatu Suleimanovu. Jo nuomone, kol kas negalima daryti pagrįstų išvadų, kaip toliau klostysis R. Kadyrovo likimas, tačiau aišku viena – be V. Putino šis Kremliaus vietininkas yra niekas. Dž. Suleimanovas taip pat yra įsitikinęs, kad čečėnai laukia Rusijos pralaimėjimo Ukrainos kare ir laukia palankaus momento vėl siekti nepriklausomybės. Tiesa, šį kartą jie greičiausiai bus atsargesni ir nepradės sukilimo stichiškai. Du pastarieji karai su Rusija išmokė kalniečių tautą, kad kovoje prieš imperiją jie vėl gali likti vienui vieni.

– Kaip vertinate R. Kadyrovo pareiškimą apie pasitraukimą iš posto?

– Daug svarsčiau, kokios gali būti priežastys. Kol kas mes greičiausiai turime reikalą su kažkokiais užkulisių žaidimais, kurie mums nežinomi. Jei laikytume R. Kadyrova savarankišku politiku, galima būtų spėti, kad jis turi tam tikrų priežasčių priimti tokį sprendimą. Tačiau jis nėra savarankiškas. Labiau tikėtina, kad V. Putinas atlieka kadrines rokiruotes.

– Sklinda kalbos, kad R. Kadyrovas turėtų pakeisti Viktorą Zolotovą „Rosgvardijos“ vado poste. Perkėlimas į Maskvą – paaukštinimas ar noras laikyti R. Kadyrovą ant trumpesnio pavadžio?

– Tikrai ne paaukštinimas. Čečėnijoje jis kažką reiškia, o jei bus perkeltas į Maskvą – nebegalės reikštis, kaip buvo įpratęs, ir taps politiniu nuliu.

Rusija bijo ne paties R. Kadyrovo ar jo „tiktokinių“ pulkų. Maskva bijo čečėnų tautos sukilimo. Be R. Kadyrovo būtų sunku kontroliuoti Čečėniją, todėl jis ir yra vietininku taip ilgai.

– Jis pats daug metų kūrė savo kaip nepakeičiamo Čečėnijos vadovo įvaizdį.

– Iš dalies tai teisybė – jį sunku pakeisti. Būtų buvę lengviau tai padaryti apie 2008 m., kai R. Kadyrovas dar nebuvo visiškai užgrobęs valdžios ir sunaikinęs konkurentų iš kitų įtakingų teipų (gimininių klanų). Tačiau Maskva anuomet pasirinko jį ir net padėjo susidoroti su oponentais.

Grįžtant prie jo galimo paskyrimo „Rosgvardijos“ vadu, nematau jokios prasmės – jis nepajėgus vadovauti tokio dydžio karinei struktūrai.

– „Rosgvardija“ iš esmės nėra karinė struktūra. Jos paskirtis – represijos prieš Rusijos piliečius. Gal R. Kadyrovas kaip tik tinkamas tokioms pareigoms?

– Net ir tokiu atveju R. Kadyrovas man atrodo visiškai nenaudinga kandidatūra. Juk Čečėnijoje jis pats nebūtų įsitvirtinęs be Rusijos armijos palaikymo. Nebent V. Putinas nebepasitiki niekuo ir nori laikyti R. Kadyrovą arčiau savęs. Tačiau ir vėl kyla problema – R. Kadyrovas Čečėnijoje yra didelė figūra, o Maskvoje jis – niekas.

– Peršasi du variantai: jei R. Kadyrovas perkeliamas į Maskvą, jis Čečėnijoje palieka savo žmogų arba Maskva paskiria naują vietininką.

– R. Kadyrovas turi žmonių, kuriais pasitiki, ir vieną jų galėtų pasodinti į savo kėdę. Tačiau šie žmonės bus ištikimi tik iki tol, kol matys, kad Kremlius palankus R. Kadyrovui. Jie nedrįstų kėsintis į R. Kadyrovo valdžią, tačiau tik iki tol, kol to nepalieps Maskva. Jei iš Maskvos ateitų įsakymas – jie atsisuktų prieš savo vadą.

Toks Kremliaus žaidimas įmanomas, ir manau, kad R. Kadyrovas tai jaučia. Taip, jis neišsilavinęs klasikine šio žodžio prasme, tačiau turi labai stiprius išgyvenimo instinktus. Jis ne toks primityvus, kaip kai kuriems atrodo. Be to, R. Kadyrovo nevaržo jokie moralės skrupulai – jis neturi sąžinės. Tokie žmonės labai gerai jaučia pavojingas situacijas.

– Jei R. Kadyrovas papultų į Kremliaus nemalonę, jis galėtų sukilti prieš Maskvą?

– Neįmanoma. V. Putinas priklausomas nuo R. Kadyrovo ir atvirkščiai. Šie du žmonės susieti tarpusavyje kruvina istorija. Be V. Putino užnugario R. Kadyrovas taptų niekuo net ir tėvynėje. R. Kadyrovas supranta, kuo jam grėstų V. Putino mirtis. Jis jaunas ir, be abejo, jau dabar ieško atsitraukimo kelių. Jis sieks išsaugoti savo turtą ir perduoti jį palikuonims. Kokie tie atsitraukimo keliai? Nežinau. Manau, kad jis ieškotų galimybių už Rusijos ribų.

Kol kas nėra jokios patikimos informacijos, patvirtinančios įtarimus apie R. Kadyrovo pasitraukimą iš posto, ir manau, kad labiausiai tikėtinas netolimos ateities scenarijus yra tas, kad niekas nepasikeis. Apie manomą pasitraukimą jis ir anksčiau yra kalbėjęs. Kita vertus, kiekviena istorija privalo turėti pabaigą ir savosios sulauks ir R. Kadyrovo istorija. Bet ne šiandien.

– Rusijos pralaimėjimas Ukrainos kare galėtų paskatinti visuotinį čečėnų sukilimą?

– Tai tiesiog neišvengiama. Bet šį kartą, mano nuomone, čečėnai nebus pirmieji. Visai neseniai pergyvenome du didžiulius karus, kuriuose kovėmės vieni ir labai nukentėjome. Jei kils nepriklausomybės judėjimai kituose regionuose – čečėnai taip pat pasuks tuo keliu, bet Čečėnija nebus sukilimo epicentru.

– Kieno pusėn sukilimo atveju stotų gausi asmeninė R. Kadyrovo kariauna?

– Nuo 300 iki 1000 iš 20 tūkst. žmonių tikrai ištikimi R. Kadyrovui ir stotų Kremliaus pusėn. Likusieji prisijungtų prie sukilėlių arba tiesiog išsivaikščiotų po namus.

– Prieš keletą metų teko girdėti nuomonę, kad čečėnai nebenori sukilti, nes daugelis jų turi interesų Rusijoje, įsitvirtino Maskvoje ir Peterburge – ten, kur daug pinigų. Jūs pritariate tokiai nuomonei?

– Nesutinku. Tos pačios kalbos buvo ir 1980–1990 m. Čečėnų diasporos pozicijos Maskvoje tada taip pat buvo stiprios. Pradedant tokiais politikais kaip Ruslanas Chasbulatovas ir baigiant organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Pamenate, kuo viskas baigėsi? Čečėnai Maskvoje gyvena savo gyvenimą, o čečėnų tauta – savo. Strateginiai tautos tikslai neužmiršti.

– Jei būtų atkurta nepriklausoma Ičkerija, kokį kelią ji pasirinktų? Pagal šariato įstatymą gyvenantį kalifatą ar pasaulietinę respubliką?

– Kiekviena tauta stato valstybingumą, remdamasi istorija. Čečėnai – tradiciškai labai demokratinė visuomenė. Niekada neturėjome kunigaikščių ir karalių. Buvo trumpas imamato laikotarpis, kurį galima pavadinti karine teokratija. Tačiau ir imamas Šamilis turėjo paisyti tautos atstovų balso.

Dabar R. Kadyrovas sutelkė savo rankose labai daug valdžios, bet kai tik Kremliaus valdžia Čečėnijoje žlugs – procesas pasisuks tolyn nuo centralizuotos valdžios. Apskritai, jei ne rusų pradėti karai, Čečėnija jau seniai būtų tapusi teisine valstybe.

Pripažinsiu, kad tarp jaunimo gajos radikalios nuotaikos, bet mūsų organizacijoms jau dabar gerai sekasi jas slopinti.

– Kodėl R. Kadyrovas kas trečią žodį vis sako „don“?

– Tai mūsų kalboje – priežodis parazitas. Tai šį tą pasako apie žmogų – jis nesugeba aiškiai išreikšti savo paties minties. Kuo daugiau žmogus tokių žodžių vartoja – tuo daugiau tai pasako apie jo gebėjimus. Žinoma, tai atitinkamai charakterizuoja R. Kadyrovo asmenybę.

– Ar tiesą sako tie, kurie R. Kadyrovą vadina išpaikintu infantilu? Jo charakteris iš tiesų toks?

– Jis tikrai nepaikintas vaikystėje. Atvirkščiai, augo skurde ir dirbo sunkius ūkio darbus. Jį labiau paveikė netikėtai ir gausiai užgriuvusi valdžia ir turtai. Galbūt vaikiškumu galima laikyti jo nenumaldomą troškimą, kad aplinkiniai laikytų jį stipriu žmogumi, kariu.

Visų pirma, jis – ciniškas, sąžinės visiškai nevaržomas žmogus. Kažkuo panašus buvo ir jo tėvas, kurį pažinojau asmeniškai. Visgi Achmatas Kadyrovas buvo daug stipresnė asmenybė. Siekdamas savo tikslų, R. Kadyrovas pasiryžęs padaryti bet ką, pasiduoti juodžiausiai nuodėmei.

Jei domitės Ičkerijos nepriklausomybės judėjimu, rekomenduojame šiuos informacijos kanalus:

https://www.facebook.com/boulat.usmanov

https://www.youtube.com/channel/UCr9JUvZs-dzkHma9q2c903

https://www.youtube.com/channel/UCY1z5XsyfVKvSevgVhI-VTg

https://www.youtube.com/channel/UCEKqiBPGhcWIJqgvAcoWtNQ

https://www.facebook.com/islam.islamov.524934

2022 09 12 14:37
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt