trečiadienis, rugpjūčio 12 d.
Libanas susiduria su didžiausia krize nuo pat pilietinio karo laikų
Alfa.lt

Vyriausybės nesusitvarkymas su valstybės valdymu, ekonominis nestabilumas ir kišimasis iš išorės pastūmėjo Libaną į visa griaunančią krizę. Yra baiminamasi, kad be rimtų pokyčių ši situacija gali tęstis amžinai.

Portalo DW duomenimis, Libanas panašioje situacijoje yra jau kurį laiką. Metų metus šalies ekonomika sunkiai tvarkėsi dėl milžiniškos valstybės skolos ir vykdomos sektantizmo politikos. Tačiau pati naujausia krizė išryškino byrančią socialinę sutartį, kuri artimiausiu metu susitvarkyti neturėtų.

Politinis neaktyvumas ir Libano valiutos liros devalvacija prisidėjo prie vis didėjančio gyventojų pykčio bei desperacijos. Praėjusią savaitę keli asmenys nusižudė, vietos žiniasklaidos teigimu, dėl ekonominių krizės sukeltų sunkumų.

Vienas jų, nusišovęs pagrindinėje sostinės Beiruto gatvėje, paliko raštelį, kuriame rašoma „Aš ne eretikas“ – manomai atkartojant vieną iš žinomo Libano atlikėjo Ziado Rahbanio dainos eilutę. Šis dainos posmas baigiasi žodžiais „Tačiau alkis yra erezija“.

Libane buvo bandyta net nuversti esamą valdžią ir įvykdyti reikiamas politines reformas, tačiau nuo praėjusių metų joks esminis progresas nebuvo pasiektas. Taigi, libaniečiai iš esmės lieka vienui vieni išgyventi vieną blogiausių krizių nuo pat pilietinio karo 1990 m. pabaigos.

Krizių santaka

Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad 45 proc. libaniečių mano, jog ekonomika yra rimčiausia problema valstybėje, taip pat tarp pagrindinių atsakymų pakliuvo ir viešųjų paslaugų trūkumas bei korupcija, kurios nurungė kitas problemas, tokias kaip vidaus saugumas ar politinis atstovavimas.

Šis sentimentas dėl ekonomikos tapo dar akivaizdesnis devalvavus Libano nacionalinę valiutą. Nuo spalio lira neteko daugiau nei 80 proc. savo vertės, o JAV doleris, kuris ilgą laiką buvo laikomas integralia Libano ekonomikos dalimi, paprasčiausiai dingo iš juodosios rinkos.

Būtent dėl to libaniečiams tapo sunkiau įsigyti maisto produktų ir kitų prekių. Dėl ekonominės situacijos pustuštės lentynos parduotuvėse ir dažnai dingsta elektra. Tačiau ekonominis nestabilumas nėra vienintelis krizę sukeliantis veiksnys.

Pasak Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro eksperto (CSIS) Aramo Nerguiziano, dešimtmečius trunkantis valdžios nesusitvarkymas su valstybės valdymu ir išorinė įtaka pakirto Libano galimybes siekti tarptautinės pagalbos stabilizuoti ekonomiką.

„Šalis turi visą kartą politinių lyderių nuo pat 1990 m. iki dabar, kurie nesugebėjo įgyvendinti jokių sisteminių pokyčių, kurie vestų Libaną link tvaraus ekonominio modelio“, – teigė A. Nerguizianas. 

Spaudos laisvės erozija

Nepriklausomam Libano žurnalistui Romy‘iui Haberui ši krizė siejasi su dar vienu pavojingu reiškiniu valstybėje, kuri garsėjo kaip tolerancijos židinys visame regione.

„Liūdniausia viso šito dalis yra spaudos laisvės erozija valstybėje, – teigė R. Haberas. – Libanas anksčiau buvo prieglobstis regione persekiojamiems žurnalistams ir aktyvistams. Šiandien spaudos laisvė Libane patiria grėsmę. Kiekvieną savaitę jie iškviečia aktyvistus ir žurnalistus pasiaiškinti, dažniausiai tik dėl jų socialinių tinklų žinučių.“

Žurnalistas teigė, kad dalis žiniasklaidos priemonių arba nustojo mokėti atlyginimus savo darbuotojams, arba apkarpė juos. Net ir tie, kurie gauna kompensaciją už savo darbą, patyrė, kad jų pajamos tėra maža dalelė to, kas buvo anksčiau dar prieš valiutos devalvaciją.

„Kiekvienas sektorius ir verslas šalyje kenčia, – teigė R. Haberas. – Žiniasklaidos industrija niekuo neišsiskiria.“

Viena akivaizdi problema

Be daugybės sudėtingų problemų, su kuriomis susiduria Libanas, vienas konkretus faktorius gali radikaliai paveikti visą valstybės kursą – Irano palaikoma sukarinta „Hezbollah“ organizacija.

Libano politinė sistema yra specialiai padalyta pagal religinius skirtumus, kad užtikrintų visų esančių etninių ir religinių bendruomenių įsitraukimą į šalies gyvenimą, todėl tai reiškia ir šiitų „Hezbollah“ interesų atstovavimą. Tačiau būtent ši organizacija yra įvardyta teroristine JAV ir kitų Vakarų valstybių.

A. Nerguizianas teigia, kad šios organizacijos įsitraukimas į šalies politiką gali apsunkinti Libano valdžios užduotį ieškoti tarptautinės pagalbos, ypač dabar, kai Vakarų valstybės domisi vidiniais klausimais, tokiais kaip atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos.

Vietoje to nauja, į Vakarus orientuota valdžia galėtų suformuoti tinkamą saugumo įvaizdį investuotojams ir paskatintų tarptautinėje arenoje remiamos stabilizacijos programos organizavimą. Be tarptautinės pagalbos, Libanas potencialiai iš nestabilumo gali ir neišlipti.

„Mes vis artėjame prie tokio požiūrio taško, kai dalykai, kurie buvo matomi kaip nepajudinami ir nekintami, turės pasikeisti, – teigė A. Nerguizianas. – Turės vykti diskusijos apie tai, kokią kryptį valstybė turės pasirinkti, kurie žaidėjai bus pakeisti ir kokia rizika laukia nepasikeitus pakankamai greitai.“

2020 07 18 11:48
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt