antradienis, balandžio 7 d.
Lietuvis Kinijoje: po koronaviruso protrūkio 10 mln. gyventojų miestas priminė Alytų
tiesa.com
Pixabay nuotrauka

Kai pasaulio žiniasklaida pradėjo skelbti vis labiau gąsdinančias žinias apie sparčiai plintančią klastingą ligą Kinijoje, trejus metus šioje šalyje gyvenantis Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacijos „ChinaBaltic“ vadovas Tomas Fedaravičius ilsėjosi Indijoje.

Neramios žinios iš antraisiais namais tapusios šalies lietuvį privertė nutraukti atostogas ir lėktuvu grįžti į Čengdu miestą, esantį apie 1000 km į Vakarus nuo epidemijos židinio – Hubėjaus provincijos sostinės Uhano.

Čengdu – viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos miestų, kuriame sukoncentruota šalies aviacijos bei kosmoso pramonė, – gyvena 10 mln. gyventojų, kartu su priemiesčiais – 14 milijonų, o vietos administracijos valdomoje zonoje su mažesniais „miesteliais“ susidaro 16 mln. gyventojų aglomeracija.

Tačiau įprastai gyvybe trykštantį miestą po dviejų savaičių išvykos lietuvis rado visiškai ištuštėjusį. Milijoninis miestas verslininkui priminė gimtąjį Panevėžį ar provincinį Alytų.

„Nuo vasario 17 d. nemaža dalis žmonių grįžo į darbą, todėl miestas kasdien vis gyvėja, nors, žinoma, tikrai dar ne tai, kas buvo iki epidemijos pradžios“, – Alfa.lt pasakojo T. Fedaravičius.

Iš kai kurių daugiabučių apartamentų Čengdu iki šiol leidžiama tik vienam šeimos nariui išeiti kas dvi dienas nusipirkti maisto. Todėl dauguma parduotuvių šiame Kinijos mieste vis dar uždarytos, viešasis transportas ištuštėjęs, o į lauką išėjusių gyventojų temperatūrą apsauga matuoja prie daugiabučių, veikiančių prekybos centrų ir kitų viešųjų pastatų ar parkų. Viešajame transporte iki šiol privaloma dėvėti vienkartinius respiratorius, nors šios deficitinės prekės kaina neoficialiai išaugusi dešimteriopai.

„Kinijos žmonės pavojaus akivaizdoje labai susitelkę, organizuoti, rūpinasi vieni kitais. Dauguma tol, kol nereikia į darbą, laiką leidžia namuose. Ne todėl, kad visi bijotų, bet suprantame, kad tai vienas pagrindinių būdų įveikti šią epidemiją“, – pasakojo T. Fedaravičius.

Lietuvio verslininko nuomone, koronaviruso epidemija yra didelis iššūkis ir Kinijos pramonei, taip pat Vakarų įmonėms, gaminančioms produkciją ir komponentus Kinijoje. Dalis gamyklų praėjusią savaitę atnaujino darbą, dalis dirba mažesniu pajėgumu, nes vietos valdžia leidžia grįžti tik 20–30 proc. personalo, dalis vis dar nedirba.

Čengdu yra ir stambiausias labiausiai į vakarus nutolęs Kinijos geležinkelio mazgas, iš kurio krovininiai traukiniai juda į Europą, taip pat į bazes Lodzėje ir Hamburge, pasiekia ir Lietuvą. „ChinaBaltic“ asociacijos žiniomis, šią savaitę krovininių traukinių judėjimas Čengdu mazge atnaujintas ir numatyti reisai į Hamburgą ir Lodzę jau vykdomi. „Tačiau, žinoma, net ir dviejų savaičių priverstinė pertrauka smarkiai sujaukė logistikos grandines. Todėl į Europą vykstantys krovininiai traukiniai šiuo metu maksimaliai užpildyti“, – sakė „ChinaBaltic“ vadovas.

– Kaip pasikeitė gyvenimas Kinijoje dėl sparčiai plintančios ligos, kai grįžai iš Indijos?

– Iš atostogų Indijoje grįžau anksčiau, nei planavau, – vasario 1 d. prieš pat Indijos avialinijoms nutraukiant skrydžius į šį Kinijos regioną. Dvi stambiausios Indijos avialinijos uždarė skrydžius iš Naujojo Delio į Čengdu iki vasario 28 d. Indijos oro uoste dukart perklausė, ar tikrai noriu skristi į Kiniją. Indijos pasieniečiai stebėjosi, jog šiuo metu dauguma užsieniečių išvyksta iš Kinijos, o aš vykstu ten. Skrydžio išvakarėse Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai įvardijo situaciją kaip nepaprastąją padėtį (angl. „global public health emergency“), todėl jautėsi sujudimas ir papildomos atsargos priemonės oro uoste. Lėktuve buvome vos keli užsieniečiai (ne kinai).

Įprastai gyvybe trykštančias miesto gatves po dviejų savaičių išvykos radau visiškai ištuštėjusias. Ne tai, kad nepamatysi nė vieno žmogaus, bet milijoninis miestas staiga pagal gyventojų judėjimą virsta Panevėžiu ar Alytumi. Dauguma parduotuvių vis dar uždarytos, bet didieji prekybos centrai bent iš dalies veikia, taip pat ir kai kurios maisto parduotuvės. Nuo vasario 17 d. nemaža dalis žmonių grįžo į darbą, todėl miestas kasdien vis gyvėja, nors, žinoma, tikrai dar ne tai, kas buvo iki epidemijos pradžios.

– Kaip pasikeitė kasdienis kinų gyvenimas? Ar yra įvesti papildomi judėjimo ir kiti suvaržymai? Kokios žmonių nuotaikos?

– Mieste judėjimas nėra suvaržytas, policija nė karto nei pėsčiomis einant, nei vairuojant nestabdė ir neklausė, kur keliauju. Kaip ir trejus metus iki šiol. Policijos taip pat nėra daugiau nei įprasta. Šiuo metu neturėjau išankstinių planų keliauti į kitus Kinijos miestus. Žinoma, jei reikėtų, tai būtų sudėtinga, nes daug vidinių skrydžių kol kas dar nėra atnaujinti. Vienintelis „suvaržymas“, kad teko papildomai užsiregistruoti apartamentų komplekso, kuriame gyvenu, apsaugoje ir gavau papildomą įėjimo kortelę, kurią turiu parodyti apsaugos darbuotojams kaskart įeidamas. Galima parsisiųsti ir specialią programėlę, kurioje užsiregistruoji, suvedi informaciją, kada grįžai į Kiniją ir pan., priėjęs vartus nuspaudi mygtuką ir vartai atsidaro. Taip e. būdu atsižymi.

Dauguma daugiabučių kompleksų čia, Kinijoje, pavyzdžiui, 7–8 daugiabučių, yra aptverti ir turi nuosavus vartus bei apsaugą (tai įprasta, ne dėl epidemijos). Taisyklės labai priklauso nuo to, kaip nusprendžia tų apartamentų komplekso administracija. Kai kur iki šiol leidžiama tik vienam šeimos nariui išeiti kas dvi dienas nusipirkti maisto ir pan. Dabar, kai dalis kompanijų jau atnaujino darbą, toks suvaržymas daug kur panaikintas. Tik privaloma turėti tą kortelę. Išimtimi lieka tie apartamentų kompleksai, kuriuose buvo infekuotų gyventojų. Ten kur kas griežčiau, iki šiol dar labai ribotai išleidžia. Taigi, tokia patikra prie daugiabučių yra vienintelis judėjimo „suvaržymas“ Čengdu mieste. Tie patys apsauginiai matuoja kiekvieno įeinančiojo temperatūrą, dalija nemokamas dezinfekcijos priemones, įvažiuojant į stovėjimo aikštelę dezinfekuoja automobilio ratus. Temperatūrą apsauga matuoja įeinant į prekybos centrus, kitus viešuosius pastatus ar parkus.

– Ar parduotuvėje trūksta kurių nors prekių?

– Prekių trūkumo asmeniškai nepajaučiau, nors akivaizdu, kad ne visos prekės šiuo metu gali pasiekti parduotuvių lentynas. Dauguma maisto parduotuvių veikia, viešasis transportas taip pat, tik metro ar autobusuose privaloma dėvėti vienkartinius respiratorius. Jie ir yra vienintelis tikras deficitas šiuo metu. Respiratorių kaina neoficialiai išaugusi dešimteriopai.

– Kokį poveikį koronaviruso epidemija padarė Kinijos verslui ir transportui?

– Logistikos grandinės, kurios įprastai Kinijoje veikia kaip šveicariškas laikrodis, žinoma, yra sutrikdytos, nors oficialiai susisiekimas uždarytas tik su Wuhanu, Hubėjumi. Tačiau iki šiol buvo smarkiai apribotas arba draudžiamas krovininių automobilių judėjimas visoje Kinijoje. Šiuo metu, mūsų asociacijos duomenimis, judėjimas atsinaujina, daliai krovininių automobilių vairuotojų leista grįžti į darbą, todėl, tikėtina, šalies viduje logistikos trikdžiai bus išspręsti artimiausiu metu. Čengdu yra stambiausias, labiausiai į vakarus nutolęs geležinkelio mazgas, iš kurio krovininiai traukiniai juda į Europą, taip pat į bazes Lodzėje ir Hamburge, pasiekia ir Lietuvą. „ChinaBaltic“ asociacijos žiniomis, šią savaitę krovininių traukinių judėjimas Čengdu mazge atnaujintas ir numatyti reisai į Hamburgą ir Lodzę jau bus vykdomi.

Tačiau, žinoma, net ir dviejų savaičių priverstinė pertrauka smarkiai sujaukė logistikos grandines. Į Europą vykstantys krovininiai traukiniai šiuo metu maksimaliai užpildyti. Pirmenybę pervežti krovinius gauna didžiausios bendrovės, joms dėl susidariusios padėties teikiamas prioritetas, o mažesniems žaidėjams tenka kooperuotis. Kroviniai, kurie buvo įstrigę Kinijos uostuose praėjusią savaitę, taip pat pradėti perkrauti, logistika atsinaujino. Nors tikriausiai prireiks dar bent mėnesio, kol viskas sugrįš į įprastas vėžes. Turiu omenyje, jei epidemija dėl kokių nors priežasčių vėl neįsižiebs. Ši epidemija yra didelis iššūkis ir Kinijos pramonei, taip pat Vakarų įmonėms, kurios gamina produkciją ir komponentus Kinijoje. Dalis gamyklų praėjusią savaitę atnaujino darbą (labai priklauso nuo provincijos), dalis dirba mažesniu pajėgumu, tarkime, vietos valdžia leidžia grįžti tik 20–30 proc. personalo, dalis vis dar nedirba. Vyksta intensyvios derybos tarp verslo, vietos ir nacionalinės valdžios, kada atnaujinti gamybą ir darbą, atidaryti gamyklas.

Kinijos ekonomika sudaro penktadalį pasaulio bendrojo vidaus produkto, todėl nenuostabu, kad Kinijos ekonomikai ši epidemija – didžiulis smūgis, kartu aidai nuvilnija per visą pasaulį. Kita vertus, galime tik padėkoti Kinijos valdžiai, kad nusprendė įgyvendinti tokio masto apsaugos priemones, aukodama trumpalaikį ekonominį pelną ne tik dėl Kinijos, bet ir dėl pasaulio visuomenės sveikatos.

– Kiek jūsų mieste yra apsikrėtusių virusu, kiek žmonių nuo jo mirė?

– Oficialiais vasario 20 d. duomenimis, Čengdu per visą laikotarpį užfiksuota 141 ligos atvejis, 69 žmonės šiuo metu serga, 69 pasveiko ir 3 mirė. Pagrindiniu iššūkiu neabejotinai išlieka epidemijos suvaldymas Hubėjaus provincijoje ir ligos židinyje – Uhane, kuriame daugiau nei 80 proc. užsikrėtusių ir absoliuti dauguma iš 2122 – mirusių.

– Kaip tu pats saugaisi, kokių rekomendacijų laikaisi? Ar labai pasikeitė tavo įprastinis gyvenimas?

– Saugausi, kaip ir daugelis. Yra dvi pagrindinės rekomendacijos: lauke visuomet dėvėti respiratorių (naudoju vienkartinius chirurginius respiratorius) ir grįžus iš lauko plauti rankas. To ir laikausi. Taip pat išėjęs iš namų dėviu pirštines, grįžęs iš lauko apipurškiu drabužius dezinfekciniu skysčiu, taip pat papildomai plaunu ir dezinfekuoju rankas. Didžiąją laiko dalį šiuo metu praleidžiu namuose, dirbu taip pat iš namų.

– Ar galėtum bet kada išvykti iš Kinijos?

– Na, pusiau juokais, pusiau rimtai, jei planuočiau išvykti, tai pačiame epidemijos įkarštyje visų pirmiausia nebūčiau grįžęs. Šiuo metu daug avialinijų reisų iš Čengdu yra sustabdyti, tačiau iš Pekino skrydžiai vis dar vykdomi. Todėl jei situacija staiga labai pablogėtų, tikėtina, kad rasčiau būdų, kaip išvykti iš Kinijos.

– Koks dabar Kinijoje požiūris į užsieniečius? Ar daug jų liko šalyje?

– Nemanau, kad kažkas pasikeitė. Iš Uhano didžioji dalis užsieniečių buvo evakuoti. Dalis užsieniečių, taip pat mano pažįstamų, bent laikinai išvyko iš Kinijos ar negrįžo po kinų Naujųjų metų atostogų. Prieš virusą visi lygūs. Kaip minėjau, žmonės labai susitelkę, rūpinasi vieni kitais. Kasdien sulaukiu kolegų ir pažįstamų kinų skambučių ir žinučių, jie teiraujasi, ar man viskas gerai, ar nereikia kuo padėti.

 – Ar nesigaili nusprendęs iš atostogų Indijoje vykti ne į Lietuvą, o grįžti į Kiniją?

– Kinijoje šiuo metu studijuoju kinų kalbą, mano verslas ir darbas susieti su šia šalimi. Taigi Kinija tapo antraisiais namais, todėl negaliu sau leisti ilgų atostogų kažkur kitur, kol epidemija bus visiškai likviduota. Žinoma, nebuvo labai jauku grįžti į tokią situaciją, bet gyvenimas ne vien gėlių žiedai. Kita vertus, matydamas, kaip sutelktai kinai elgiasi pavojaus akivaizdoje, čia per tokią krizę jaučiuosi saugiau, nei tektų išgyventi panašią situaciją kur nors kitur.

Turiu omenyje, žmonių rūpestį vienas kitu ir pasiaukojimą krizės akivaizdoje. Kiekvienas bando kažkuo prisidėti, kad ir tuo, kad sėdi namuose ir maksimaliai sumažina socialinį kontaktą su aplinkiniais. O kalbant apie valdžios sprendimus, jei kinams pavyks išspręsti krizę Uhane, manau, tai bus sėkmingiausias epidemijos suvaldymo atvejis šiuolaikinėje istorijoje. Bus ko pasimokyti iš šios krizės ne tik kinams, bet ir pasauliui iš kinų.

– Mokslininkai įtaria, kad koronaviruso protrūkis prasidėjo Kinijos turguje, kur prekiaujama laukinių gyvūnų mėsa, ir kad pagrindiniai viruso sukėlėjai galėjo būti gyvatės, šikšnosparniai ir kiti gyvūnai. Kaip plačiai Kinijoje buvo paplitusi prekyba laukinių gyvūnų mėsa? Kas keičiasi šioje srityje?

– Manau, kad pagaliau atėjo galas prekybai laukinių gyvūnų mėsa maisto turguose Kinijoje. Šiuo metu per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones vykdoma milžiniška socialinės reklamos kampanija, nuolat sukasi reklamos, primindamos gyventojams apie laukinių gyvūnų mėsos keliamą pavojų sveikatai.

Žinoma, tokią mėsą pirkdavo ir vartodavo miniatiūrinė dalis gyventojų, bet kaip matome, ir tai gali turėti milžinišką kainą visai visuomenei. Skirtingai nei gali pasirodyti nebuvusiems Kinijoje, tokias „egzotikas“ ragaujančių yra labai nedaug, bet ir tie vienetiniai „egzotikos ieškotojai“ kartais gali sukelti štai tokią krizę. Įstatymiškai tai ir anksčiau buvo draudžiama, bet kai kur praleidžiama pro akis. Spėju, po šios krizės laukinių gyvūnų mėsos Kinijos turguose nebeliks, kiek tai įmanoma sukontroliuoti.

2020 02 21 07:00
Spausdinti