ketvirtadienis, sausio 20 d.
NATO generalinis sekretorius: Rusijos invazijos rizika į Ukrainą yra reali, tačiau aljansas sieks taikios diplomatijos
Alfa.lt
BNS foto
Jensas Stoltenbergas

NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį susitiko virtualiai, kad aptartų besitęsiančią įtampą tarp Maskvos ir Ukrainos – praneša „New York Times“. Visgi šis susitikimas yra tik įvadas į kitos savaitės pokalbius, kuriais bus siekiama koordinuoti veiksmus, bandant padėti Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo perspėjo, kad „konflikto rizika yra reali“, susijusi su tolimesne Rusijos invazija į Ukrainą. Tačiau jis tvirtino, kad aljansą vienija taikios diplomatijos troškimas.

Jei diplomatija žlugs, anot jo, NATO yra pasirengęs toliau remti Ukrainos vientisumą ir nepriklausomybę tiek „politiškai, tiek praktiškai“, tuo pačiu sukurdamas „reikšmingas pasekmes“, kurios „atneša didelius nuostolius Rusijai“.

Dar jis patvirtino JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad Amerika nesudarytų jokių sandorių su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos ar jos sąjungininkų Europoje.

Internetinis užsienio reikalų ministrų susitikimas vyko po didelių pastangų formuojant nuoseklų Vakarų atsaką į Rusijos stiprėjimą prie Ukrainos. Jo metu buvo proga patvirtinti sąjungininkų susitarimą, kaip reaguoti į įvairius Rusijos veiksmus, ir valstybės sekretoriui Antony Blinkenui galimybė pasitarti su sąjungininkais ir informuoti juos apie JAV poziciją prieš kitą dvišalį JAV ir Rusijos pokalbį Ženevoje.

Pokalbis vyks užsienio reikalų viceministrų lygiu pirmadienį, kai NATO Briuselyje susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitriju Kuleba.

Tada trečiadienį Briuselyje įvyks ilgai neveiksnios NATO ir Rusijos tarybos posėdis, o ketvirtadienį Vienoje vyks pokalbis su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kurią sudaro 57 šalys, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Tuo pat metu NATO kariuomenės vadai susitiks „aptarti Aljansui strateginės svarbos klausimų“, sakoma NATO pranešime.

Šia pokalbių ir pasitarimų banga siekiama diplomatiškai deeskaluoti Rusijos sukeltą krizę Ukrainoje, derinant pastangas koordinuoti rimtas sankcijas Rusijai, jei V. Putinas nuspręs įsiveržti į Ukrainą.

Pasak diplomatų, Jungtinės Valstijos sunkiai ir efektyviai dirbo, kad įtrauktų NATO ir Europos Sąjungą į bendrą frontą prieš galimus Rusijos veiksmus prieš Ukrainą. NATO, kuri netaiko ekonominių sankcijų, tikėtina, kad atsakymas bus sustiprinti atgrasymą sąjunginėse šalyse, besiribojančiose su Rusija, ir toliau teikti paramą Ukrainai, kad ji apsigintų.

Tačiau niekas neapsimetinėja žinąs, kas yra V. Putino galvoje, ar nauji neramumai Kazachstane jį sujaudins, o judėjimas Ukrainoje nuslops.

NATO pareigūnai teigia norintys ir toliau sutelkti dėmesį į Rusijos veiklą Ukrainoje ir šalia jos. Šią derybų savaitę jie vertina kaip dialogą, o ne derybas – tam, kad išsiaiškintų, ar esminės derybos abiem pusėms rūpimais klausimais yra prasmingos, tačiau tik tuo atveju, jei Rusija deeskaluotų situaciją prie Ukrainos.

A. Blinkenas vėliau sakė, kad rusai „nori mus įtraukti į diskusiją apie NATO, o ne sutelkti dėmesį į nagrinėjamą klausimą, t.y jų agresiją Ukrainos atžvilgiu“.

NATO pareigūnai teigia, kad daugelis valstybių narių nėra pernelyg optimistiškai nusiteikusios dėl diplomatinio deeskalavimo ir mano, kad Rusija gali tiesiog norėti laimėti laiko ir pasakyti savo piliečiams, kad Vakarai nenorėjo kalbėtis.

Iš 30 NATO narių yra tik dvi – JAV ir Kanada, kurios nėra europietiškos, pabrėžė J. Stoltenbergas. Taigi dialogas su Rusija nebus vien JAV reikalas, teigė jis.

J. Stoltenbergas taip pat informuoja artimus partnerius, tokius kaip Suomija ir Švedija, kurios, atsižvelgiant į naujausius V. Putino grasinimus panaudoti karinę jėgą, mąsto dėl narystės NATO.

Kai tik baigsis trečiadienio susitikimas su Rusija, J. Stoltenbergas tikino, kad apie derybas informuos Europos Sąjungos lyderius ir jų gynybos ministrus.

2022 01 08 17:03
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt