pirmadienis, rugpjūčio 10 d.
Nė viena iš 7 ES šalių, nepriklausančių euro zonai, neatitinka visų prisijungimo kriterijų
Alfa.lt

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ekonominės konvergencijos būklės 2020 m. ataskaitą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą siekiant įvesti eurą septyniose ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės, tačiau yra įsipareigojusios prisijungti prie bloko ateityje.

Šios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

Ataskaita parodė, kad Kroatija ir Švedija yra arčiausiai galimo prisijungimo prie euro zonos, kadangi šios šalys atitinka visus ES ekonominės konvergencijos kriterijus, išskyrus vieną, susijusį su valiutos kurso stabilumu.

Dar viena ES narė, neįeinanti į euro zonos sudėtį – Danija, nedalyvauja Mastrichto sutartyje ir nėra įsipareigojusi įvesti eurą, todėl nebuvo įtraukta į kas dvejus metus rengiamą ataskaitą.

Ataskaita grindžiama konvergencijos kriterijais, kurie dar vadinami Mastrichto kriterijais.

Mastrichto kriterijai apima kainų stabilumą, sveikus valstybės finansus, valiutų kursų stabilumą ir ilgalaikių paskolų palūkanų normą.

Taip pat vertinamas nacionalinių įstatymų suderinamumas su Europos ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėmis.

Ataskaitoje pažymima, kad nė viena iš įvertintų valstybių neatitinka valiutų kurso kriterijaus, kadangi nė viena iš jų nėra prisijungusi prie valiutų kurso mechanizmo II (VKM II).

Norėdama prisijungti prie euro zonos, šalis turi būti bent dvejus metus prisijungusi prie minėto mechanizmo ir nepatirti susijusių didesnių problemų.

Šiuo metu visų minėtų šalių, išskyrus Kroatiją, nacionaliniai įstatymai nėra visiškai suderinami su Europos ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėmis.

Visgi Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, kuruojantis ekonomikos klausimus, pristatydamas ataskaitą teigė, kad ji „rodo drąsinančią kai kurių šalių pažangą, nors dar reikia žengti keletą žingsnių, kol jos galės prisijungti prie euro zonos“.

Savo ruožtu Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) pažymėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės ES „pastaruosius keletą mėnesių sutelkė dėmesį į kovą su ekonomikos skirtumais“, todėl „tebėra svarbu, kad šios šalys užtikrintų realų suartėjimą su tomis šalimis, kurių ekonominio našumo ir gerovės lygis yra aukštesnis“.

Ataskaitoje pateikiami duomenys, buvę iki prasidedant krizei.

Preliminarų pandemijos padarinių vertinimą Europos Komisija pateikė savo ekonominėje prognozėje 2020 m. pavasariui.

2020 06 11 20:49
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt