pirmadienis, sausio 18 d.
Norvegijos gelbėtojai iškėlė rankas: gyvų rasti nepavyks
Alfa.lt

Norvegijos gelbėtojai antradienį pranešė netekę vilties rasti gyvų žmonių, dingusių po virtinę namų palaidojusios purvo nuošliaužos, nuslinkusios prieš šešias dienas.

Nors trys dingę žmonės iki šiol nerasti, pareigūnai sako, kad jie dabar laikomi žuvusiais. Bendras oficialus žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10, nors iki šiol rasti tik septynių žuvusiųjų kūnai.

Policija policijos anksčiau paskelbtame dingusiųjų sąraše minima ir 49 metų Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.

„Nebeturime vilties rasti gyvų žmonių po purvo nuošliauža“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Norvegijos rytų rajono policijos komisarė Ida Melbo Oystese.

„Dešimt žmonių prarado gyvybes, trys tebėra dingę“, – sakė ji.

„Patikrinome visas vietas, kur galima buvo įsivaizduoti, kad kas nors išgyveno. Padarėme viską, ką galėjome“, – pabrėžė I.Melbo Oystese.

Nors vilčių rasti išgyvenusių žmonių nėra, gelbėtojai tęsia dingusių žmonių kūnų paiešką.

Anksčiau surasti septynių žmonių kūnai – tarp jų dvejų metų mergaitės, jos tėvo ir kūdikio besilaukiančios motinos - buvo rasti pastatų griuvėsių, žemės ir sniego mišinyje.

Antradienį gelbėtojams teko trumpam nutraukti paiešką, vėl pajudėjus žemių sluoksniui, nors niekas nenukentėjo.

Per katastrofą taip pat buvo sužeista 10 žmonių, daugiau nei 1 tūkstantis buvo evakuoti, tačiau kai kurie jau sugrįžo į savo namus.

Gelbėtojai tęsė dingusiųjų paiešką po gruodžio 30 dienos paryčiais įvykusios tragedijos maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančiame Asko kaime. Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, gelbėtojų komandos su šunimis ieškojo dingusiųjų griuvėsiuose, o virš nelaimės vietos skraidė sraigtasparniai ir bepilotės skraidyklės su termovizorinėmis kameromis.

Penkis tūkstančius žmonių turinčioje gyvenvietėje mažiausiai devynis pastatus su daugiau nei 30 butų nušlavusi nuošliauža laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. Mažiausiai tūkstantis žmonių buvo evakuota. Kai kurie pastatai liko pakibę prie 300 metrų pločio ir 700 metrų ilgio duburio krašto.

Tiksli nelaimės priežastis kol kas nežinoma, tačiau purvo nuošliauža susidarė vietoje, kur esama Norvegijoje ir Švedijoje pasitaikančio slankiojo molio, galinčio iš kietos medžiagos virsti pusiau skysta mase. Pasak ekspertų, slankusis molis, didelis kritulių kiekis ir drėgnas žiemos oras galėjo prisidėti prie nuošliaužos susiformavimo.

Praeitą trečiadienį Aske apsilankiusi Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg (Erna Sulberg) sakė, kad ši nuošliauža buvo „viena didžiausių“ šalies istorijoje.

Vietos gyventojai šalia tragedijos vietos degino žvakeles.

2005 metais Norvegijos pareigūnai perspėjo nestatyti gyvenamųjų namų toje vietovėje, priskiriamoje žemės nuošliaužų „didelio pavojaus zonai“, tačiau vėliau statinių vis tiek joje atsirado.

2021 01 06 08:08
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt