trečiadienis, spalio 5 d.
Nuo kompiuterinių žaidimų iki žvalgybinių užduočių Ukrainos kare
Aidanas Praleika
Asmeninis archyvas
Povilas Stankūnas Ukrainoje moko karius

Bepilotės skraidyklės – dronai – vis labiau keičia karų pobūdį. Antrąjį Karabacho karą Azerbaidžanas, galima sakyti, laimėjo turkiškais smogiamaisiais dronais. O Ukrainos karas pateikia dar vieną naujovę, kurios anksčiau daugelis nenumatė, – masinį civilinės paskirties dronų panaudojimą fronte.

Bene vienintelis civilis iš Lietuvos, ne tik mokęs ukrainiečių karius valdyti dronus, bet ir pats vykdęs užduotis fronte, jaunas inžinierius ir dronų ekspertas Povilas Stankūnas į Ukrainą vyko asmenine iniciatyva ir už savas lėšas.

Patyręs „geimeris“

Dronų pilotų nerengia universitetai ar aviacijos mokyklos, tad jais tampama lyg ir savaime. Pasak P. Stankūno, vos pabandęs pilotuoti droną, suprato turįs tam gabumų – perprasti daugeliui sudėtingą aparato valdymą jam buvo labai lengva. Beje, kalbos apie tai, kad kompiuterinių žaidimų mėgėjai yra geresni pilotai, anot P. Stankūno, yra tikra tiesa.

„Pamenate tokį garsų žaidimą „GTA Vice city“? Ten yra misija, kurios metu reikia skraidinti miniatiūrinį sraigtasparnį. Visai taip, kaip droną. Dauguma mano pažįstamų niekaip negalėjo įveikti šios užduoties ir kvietėsi mane į namus įvykdyti misiją jų kompiuteriuose. Man tai buvo vieni juokai“, – pasakojo Alfa.lt pašnekovas.

P. Stankūnas susidomėjo dronais prieš šešerius metus, kai, užsiėmęs filmavimu ir montavimu kaip uždarbio šaltiniu, suprato, kad dronai gali atnešti daugiau pajamų. Tuo metu pradėtas verslo projektas „Dangaus katės“ sėkmingai veikia iki šiol. „Žinoma, kaip kada sekasi. Vasarą daugiau darbo nei žiemą, o ir metai metams nelygūs – tai koronavirusas, paskui karas. Tada darbo rasti sunkiau“, – aiškino P. Stankūnas.

Kiniški dronai – ne grėsmė

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, P. Stankūnas stebėjo situaciją ir domėjosi, kaip naudojamos bepilotės technologijos. „Buvo visokių niuansų. Pavyzdžiui, karo pradžioje daug kas tvirtino, kad dėl grėsmių saugumui negalima naudoti kiniškų dronų. Aš dirbu su dronais jau 6 metus, juos testuoju ir galiu pasakyti, kad dauguma tų kalbų – nesąmonės“, – sakė ekspertas.

Anot P. Stankūno, jam teko girdėti karo pradžioje pasklidusį gandą, kad kinų kompanijos perdavinėjo duomenis Rusijai, todėl kiniškus dronus naudojančius ukrainiečių karius okupantai greitai aptikdavo ir apšaudydavo. Nepaisydamas gando populiarumo, Alfa.lt pašnekovas teigia nė karto negirdėjęs tai patvirtinančių faktų.

„Suprantu, kad socialiniame tinkle pamatę vaizdo įrašą, kaip į ukrainiečių dronų piloto poziciją atskrenda rusiška raketa, visa tai interpretuoja pagal minėtą versiją. Tačiau toks interpretavimas neteisingas“, – tikino P. Stankūnas.

Ekspertas paaiškino, kad aptikti dronus galima ir tam skirtais radarais. „Aš pats dalyvavau ne tik mokymuose, bet ir žvalgybinėse misijose Ukrainoje. Reikia saugotis. Tam yra programinė įranga, padedanti pasislėpti nuo aptikimo“, – teigė jis.

Rusai – asilai

„Supratau, kad turiu žinių, kurios gali padėti ukrainiečiams ne tik geriau žvalgyti priešą, bet ir geriau saugotis patiems. Kartais tai tik smulkmenos, bet jų yra tiek daug, kad, sudėjus į vieną visumą, jų negalima ignoruoti, nes teks sumokėti didelę kainą, o ir rezultato nepasieksi“, – pasakojo P. Stankūnas.

Jis sakė, kad pagrindinė civilinių dronų paskirtis šiame kare yra žvalgyba, kurią jis vykdė ir pats. Tačiau tai – ne vienintelis darbas. Civiliniai dronai gali būti naudojami nedideliems kroviniams pristatyti arba bombarduoti nedidelio galingumo užtaisais. „Pavyzdžiui, vienas mano mokinių pilotavo kinišką droną, kad pristatytų kariams maisto davinius ir racijų baterijas. Žinoma, pigūs dronai ne ką tepakels, bet keletą tūkstančių kainuojančiais jau galima gabenti porą–trejetą kilogramų“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Jis pasakojo, kad Ukrainoje tobulino ir savo žinias bei įgūdžius, ieškojo, kokie metodai yra tinkami, o kokie ne. „Mokydamas ukrainiečius galvojau ir apie tai, kaip jų kariams kuo geriau apsisaugoti. Todėl net toks dalykas, kaip ir kur reikia slėptis, išgirdus drono dūzgesį, yra svarbus – taip gelbėjamos gyvybės“, – pasakojo P. Stankūnas.

P. Stankūnas neslėpdamas šypsenos pasakojo, kad ukrainiečiai į savo darbą žiūri daug rimčiau nei jų priešai. Todėl rusams prastai sekasi medžioti ukrainiečių dronus. „Jau antros misijos metu rusai bandė „užgesinti“ mano pilotuojamą droną. Tačiau, pasirūpinus apsaugos priemonėmis ir panaudojus tam tikrus įgūdžius, galima droną susigrąžinti“, – teigė ekspertas.

„Jie mane „gesino“, o aš toliau filmavau jų pozicijas. Beje, vaizdas – apgailėtinas. Vaikšto „rėmą išmetę“ be šalmų, liemenių, be ginklų, o šalia – šiukšlynas“, – juokėsi P. Stankūnas.

Anot eksperto, okupantai taip pat dažnai naudoja civilinius dronus, bet daro tai neefektyviai. Koją jiems pakiša jų pačių būdas, mąstysena. „Jie aiškina, kad yra patys geriausi, bet iš to, ką mačiau aš, galiu pasakyti, kad jie – asilai. Ne, žodis asilas net per švelnus“, – juokėsi Alfa.lt pašnekovas.

Civilinių dronų karas

Dronai karyboje anaiptol nėra naujiena, tačiau tai vienas, tai kitas konfliktas atskleidžia vis naujas taktikas ir technologinius sprendimus. Irako ir Afganistano karuose matėme galingus smogiamuosius amerikiečių dronus, o Antrajame Karabacho kare – itin sėkmingai naudotus lengvesnius ir pigesnius turkiškus aparatus. Ukrainos karo naujovė šiuo atžvilgiu yra ta, kad fronte masiškai naudojami civilinės paskirties aparatai.

Alfa.lt pašnekovo nuomone, karinių dronų gamintojai negalės ignoruoti tokių tendencijų ir turės pradėti gaminti savo analogus – nedideles ir nedaug kainuojančias skraidykles. Ši pramonė gali lengvai plėtotis, nes tokių aparatų gamyba nėra sudėtinga ir ja gali užsiimti daugelis valstybių.

„Tai gali daryti ir Lietuva. Tačiau pirmiau reikėtų rasti teisinį kelią, kaip galėtume pradėti naudoti kiniškus aparatus. Žinoma, atsižvelgiant į dabartinius santykius tarp šalių, to tikėtis sunku. Dronas tėra mechanizmas. Jei jame yra sekimo įranga – ją galima surasti ir pašalinti. Dabar turime galvoti apie tai, kad patys norėtume naudoti geriausius tam tikros technikos pavyzdžius, o kiniški kaip tik tokie ir yra“, – aiškino ekspertas.

Jo nuomone, Lietuva turi galvoti apie įvairių tipų dronų įsigijimą, įskaitant ir civilinio tipo nefiksuoto sparno aparatus. Pavyzdžiui, lazeriu koordinates itin greitai nustatantys dronai. „Reikia galvoti ne tik apie dronus kamikadzes, bet ir logistikai skirtus vienetus. Jūs neįsivaizduojate, kiek daug reiškia kareiviui priekinėse linijose atgabentas maisto davinys arba šoviniai. Tai – galingas psichologinis momentas, nes žmogus jaučia užnugario paramą“, – aiškino ekspertas.

Jis pabrėžė, kad dronų naudojimas karyboje puikiai atitinka ir kainos bei rezultato balansą. Kelis tūkstančius kainuojanti skraidyklė gali sunaikinti milijonus kainuojantį tanką. Be to, net ir kariniai dronai yra palyginti nedideli ir lengvai gali būti dislokuoti taip, kad priešas jų neaptiktų netgi tokioje mažoje teritorijoje kaip Lietuvos. „Nereikia prisipirkti masės „Bayraktarų“. Reikia visko po truputį“, – reziumavo Alfa.lt pašnekovas.

P. Stankūno nuomone, Lietuva pajėgi ir pati gaminti tam tikrus aparatų tipus. Lietuvoje jau dabar gaminami savi dronai. Žinoma, privatus sektorius lauktų valstybės paramos, nes investicijos į gamybą būtų nemažos, o rizika technologinėse rinkose visada didelė. „Kol kas mūsų inžinieriams tai – „užklasinė veikla“, kuria dažnai užsiima dar ir už savo pinigus. Valstybės parama būtų labai pravarti“, – sakė P. Stankūnas.

Paremti P. Stankūno veiklą Ukrainoje galite čia: https://contribee.com/skycats?fbclid=IwAR0kuhdueLXiszF-FwCr_GZmbFZbBfNRNvPtgLyE6KgedLqJDQ_w-kl9R0g

2022 08 23 16:26
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt