trečiadienis, gegužės 27 d.
Pasaulio ginklavimosi išlaidos 2019 m. kilo labiausiai per visą dešimtmetį
Alfa.lt

Pagal naujausią Švedijos taikos studijų centro (SIPRI) parengtą ataskaitą, pasaulio ginklavimosi išlaidos 2019 m. kilo labiausiai per visą dešimtmetį, pasiekdama stebinančią 1,9 trln. dolerių sumą. Praėję metai buvo pirmieji, kai daugiausia karinių išlaidų trejetuke atsiduria Azijos valstybės.

Portalas „Euroactiv“ praneša, kad bendras 2019 m. gynybos finansavimas buvo 3,6 proc. didesnis nei 2018 m. ir didžiausias nuo pat 2010 m., kartu ir nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

„Pasaulinės išlaidos karybai 2019 m. buvo 7,2 proc. didesnės nei 2010 m., parodant tam tikrą tendenciją, kad karinės išlaidos pastaraisiais metais gerokai išaugo, – teigė SIPRI tyrėjas dr. Nanas Tianas. – Tai yra aukščiausias išlaidų kiekis nuo pat 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir, labai tikėtina, parodo aukščiausią galimą finansavimo tašką.“

Pasauliniu lygmeniu valstybės gynybai 2019 m. bendrai išleido 1,917 trln. dolerių sumą, kas prilygsta 2,2 proc. pasaulinio BVP, arba 249 doleriai kiekvienam pasaulio gyventojui.

Tyrėjai šias išvadas parengė remdamiesi oficialia prieinama valstybių informacija, pavyzdžiui, valstybės biudžeto ataskaitomis. Valstybės gynybos išlaidos, išreikštos tenkančia BVP dalimi, yra patogiausias metodas tirti galimą kariuomenės naštą šaliai. 

„Didžiųjų galių varžybos“

5 didžiausi išlaidautojai 2019 m., bendrai atseikėję 1,2 trln. dolerių, arba 62 proc. visų pasaulio gynybos išlaidų, buvo JAV, Kinija, Indija, Rusija ir Saudo Arabija.

Praėjusių metų pasaulio išlaidų didėjimą lėmė didžiausios pasaulio išlaidautojos, kurių viršūnėje atsidūrė JAV su 732 mlrd. dolerių. Šioje šalyje po 7 metus besitraukusių karinių išlaidų, jau antrus metus yra stebimas maždaug 5,3 proc. augimas. Būtent viena JAV yra atsakinga už 38 proc. viso pasaulinio karinio finansavimo.

SIPRI ataskaitoje teigiama, kad finansavimas augo dėl naujų karinių darbuotojų samdymo ir branduolinės bei konvencinės ginkluotės modernizavimo. Vienas iš ataskaitos autorių Pieteris Wezemanas įžvelgia, kad šis finansavimo augimas yra dėl amerikiečių įžvelgiamo „grįžtančio didžiųjų galių varžymosi“.

Toks požiūris jaučiamas ir Azijoje: pirmą kartą pirmame trejetuke atsidūrė net dvi šio žemyno valstybės. Kinija ir Indija išleido atitinkamai 261 mlrd. (5,1 proc. daugiau) ir 71,1 mlrd. dolerių (6,8 proc.).

Nors per dešimtmetį JAV karinis finansavimas bendrai susitraukė 15 proc., Kinijoje nuo 2010 iki 2019 m. jis išaugo 85 proc.

Išaugusį Indijos karinį finansavimą, pasak SIPRI tyrėjų, galima paaiškinti pastaruoju metu didėjančia įtampa tarp šios šalies ir Pakistano bei Kinijos.

Nepaisant įvairių Artimuosiuose Rytuose vykstančių konfliktų, šiame regione karinis finansavimas susitraukė 7,5 proc. Tačiau SIPRI pabrėžė, kad nuo 2015 m. jie tegali iš dalies įvertinti šio regiono situaciją, Jemenui, Katarui, Sirijai ir JAE nepateikiant jokių duomenų. 

Išlaidos labiausiai augo Europoje

Europoje karinis finansavimas augo greičiausiai nei bet kuriame kitame regione ir, palyginus su 2018 m., augo 5 proc., pasiekiant 356 mlrd. dolerių sumą. Azijoje ir Okeanijoje išlaidos kilo 4,8 proc., o Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 4,7 proc.

5 iš 15 didžiausių pasaulio išlaidautojų yra Europoje: Rusija (4 vieta), Prancūzija (6 vieta), Vokietija (7 vieta), Jungtinė Karalystė (8 vieta) ir Italija (12 vieta).

Prancūzų išlaidos 2019 m. augo 1,6 proc. ir siekė 50,1 mlrd. dolerių. Pagal šalies priimtą karinio planavimo įstatymą siekiama iki 2025 m. pasiekti NATO normatyvu laikomą 2 proc. BVP finansavimo tikslą.

Vokietijos finansavimas 2019 m. kilo 10 proc., iki 49,3 mlrd. dolerių. Bendrai šios šalies išlaidos gynybai yra didžiausios visoje ES. Pasak SIPRI ataskaitos, Vokietijos išlaidos 2019 m. buvo didžiausios nuo pat 1993 m., kai jos siekė 1,7 proc. BVP, palyginus su dabar esančiu 1,3 proc.

„Vokietijos karinių išlaidų didėjimą galima iš dalies paaiškinti išaugusios grėsmės iš Rusijos suvokimu, kuriuo dalijasi dauguma NATO valstybių“, – teigė SIPRI tyrėjas Diego‘as Lopesas da Silva.

Per dešimtmetį milžiniškas karinių išlaidų augimas buvo užfiksuotas Centrinės Europos NATO narėse, o 4 valstybės sugebėjo išlaidas nuo 2010 m. padidinti net daugiau nei 150 proc.: Lietuva (232 proc.), Latvija (176 proc.), Bulgarija (165 proc.) ir Rumunija (154 proc.).

Lenkija, kurios gynybos išlaidos sudarė 38 proc. visų 2019 m. Centrinės Europos išlaidų, per dešimtmetį savo išlaidas padidino 51 proc.

Bendros visų 29 NATO valstybių karinės išlaidos 2019 m. siekė 1,035 trln. dolerių. 

Pasaulis po COVID-19

Pasaulio lyderiams susiduriant su galima pasauline recesija, spėjama, kad valstybės turės apkarpyti savo karines išlaidas, skiriant jas kitiems sektoriams kaip sveikatos apsauga ir švietimas.

„Labai tikėtina, kad ši krizė turės didelės įtakos karinėms išlaidoms“, – teigė N. Tianas.

Tačiau, pasak tyrėjo, praeitis rodo, kad karinių išlaidų mažinimas nebus ilgalaikis.

„Tikėtina, mes išvysime mažėjančias išlaidas per 1–3 metų laikotarpį, o tada jos vėl pradės augti“, – teigė SIPRI ekspertas.

Europoje įsipareigojimai NATO, tikėtina, reikš nepakitusias karines išlaidas, net nepaisant ekonominio šoko dėl COVID-19 pandemijos, o kariuomenė gali suvaidinti savo vaidmenį švelninant krizę. 2019 m. 2 proc. BVP ribą buvo įgyvendinusios tik 8 NATO valstybės.

Kai kurios Europos valstybės jau naudojo savo karines pajėgas užtikrinant pasienio ir karantino teritorijų apsaugą. 

2020 05 03 09:17
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt