antradienis, balandžio 13 d.
Pasaulis laukia Kinijoje atlikto tarptautinės misijos tyrimo dėl COVID-19 kilmės išvadų
Alfa.lt

Tarptautinių ekspertų atlikto tyrimo dėl koronavirusinę infekciją COVID-19 sukeliančio patogeno kilmės ataskaita turėtų būti paskelbta šią savaitę, nors kyla abejonių dėl didelio JAV ir Kinijos spaudimo jos turiniui.

Kinijos centriniame Uhano mieste 2019 metų gruodį pirmąkart aptikto koronaviruso pandemija apėmė visą Žemės rutulį, pareikalavo daugiau kaip 2,6 mln. žmonių gyvybių ir smarkiai sutrikdė pasaulio ekonomiką.

Praėjus vos 15 mėnesių mokslas sukūrė virtinę vakcinų nuo šios ligos, tačiau jos atsiradimo mįslė kol kas lieka neatsakyta.

Tik šių metų sausį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinė ekspertų grupė pagaliau aplankė Uhaną ir pradėjo mėnesį trukusį tyrimą pandemijos epicentre.

PSO misija tikėjosi rasti atsakymų, kaip virusas, anksčiau veikiausiai plitęs tarp gyvūnų, galėjo persimesti žmonėms.

Praėjus mėnesiui po darbo Uhane pabaigos komandos nariai ir jų kolegos Kinijoje planuoja paskelbti savo išvadas. Ši ataskaita turėtų padėti nustatyti labiausiai tikėtinus užkrato persimetimo kelius, taip pat įvardyti, kurios prielaidos yra mažiau tikėtinos.

Užuominų paieškos

Pasaulio lyderiai nori nedelsiamų atsakymų, bet išsiaiškinti konkretų epidemijos šaltinį reikia laiko, o kai kada jo niekada nepavyksta nustatyti.

Kita vertus, misijos nariai, atstovaujantys įvairioms tyrimų sritims, buvo nusiteikę optimistiškai.

„Esu įsitikinęs, kad gana greitai sužinosime. Per ateinančius kelerius metus įgysime išties reikšmingų duomenų, iš kur tai atėjo ir kaip atsirado“, – praeitą trečiadienį sakė vienas iš komandos narių, britų zoologas Peteris Daszakas.

Vasario 9-ąją komanda prieš išvykdama surengė ilgą spaudos konferenciją Uhane, per kurią pasiuntė užuominų, kas galėtų būti misijos ataskaitoje.

Ekspertų nuomone, naujasis koronavirusas SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, iš pradžių plito tarp šikšnosparnių, o žmonės juo užsikrėtė per kažkokį tarpinį nešiotoją.

Tačiau iš dešimčių tūkstančių laukinių, naminių ir ūkiuose auginamų gyvūnų paimtuose mėginiuose nerasta jokių šio viruso pėdsakų.

Mokslininkai tai pat nėra įsitikinę, kur ir kada prasidėjo protrūkis, nors Uhane nustatyti užsikrėtimo atvejai yra ankstyviausi žinomi.

Labiausiai tikėtinas kelias

Kita vertus, tyrėjai iškėlė keletą hipotezių.

„Buvo sąryšis tarp Uhano ir pietų Kinijos provincijų, kur SARS-CoV-2 artimiausi virusai aptinkami tarp šikšnosparnių“, – praeitą savaitę P. Daszakas sakė per renginį, organizuotą Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“.

„Tai suteikia ryšį ir kelią, kuriuo virusas tikėtinai galėtų perneštas nuo laukinių gyvūnų – arba žmonėms, arba tame regione augintiems gyvūnams, kurie savo ruožtu buvo nugabenti į turgų, – kalbėjo jis. – Tai iš tikrųjų svarbi užuomina.“

Ekspertai neatmetė prielaidos, kad žmonės galėjo užsikrėsti per šaldytą mėsą. Pekinas taip pat remia teoriją, kad užkratas galėjo būti atgabentas iš užsienio su šaldytos mėsos pakuotėmis.

Olandų virusologė Marion Koopmans, taip pat dalyvavusi šioje grupėje, sakė, kad virusu galbūt būtų įmanoma užsikrėsti, jeigu COVID-19 sergantys žmonės liečia užšaldytus maisto produktus, bet pridūrė, kad koronaviruso kilmė veikiausiai nėra „pakuotės išorėje“.

Tačiau ji ir kolegos sakė, kad užkrato perdavimas per užšaldytą laukinių gyvūnų mėsą iš kaimyninių provincijų išlieka „labai pagrįsta galimybė“.

Prielaida, kad virusas pasklido iš Uhane veikiančio Virusologijos instituto laboratorijos, remta ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos, „yra mažiausiai tikėtina mūsų hipotezių sąraše“, pažymėjo M. Koopmans.

Ši versija taip pat nebuvo sureikšminta per spaudos konferenciją Uhane.

Vis dėlto virš šios misijos tebetvyrant įtarimų debesiui PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad nė viena iš prielaidų dar nėra atmesta, ir pažadėjo užtikrinti skaidrumą dėl ataskaitos.

Galiūnių spaudimas

Kinija ir JAV tiek užkulisiuose, tiek viešai konfliktavo dėl būsimos ataskaitos.

Iš pradžių planuota, kad pirmiausiai bus paskelbta dokumento santrauka, o paskui – pagrindinė ataskaita, bet vasario pabaigoje šio plano buvo atsisakyta, nors PSO nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo.

Baltieji rūmai, susirūpinę, kad santrauka galėtų būti paskelbta be išvadas pagrindžiančių duomenų, pagyrė pastarąjį sprendimą ir prisiėmė už jį nuopelnus.

Laukiant ataskaitos JAV ir Kinijos diplomatai ne kartą išsakė savo šalių poziciją. Viena pusė ragino užtikrinti didesnį skaidrumą, o kita tvirtino, kad PSO misija tapo įmanoma tik Pekinui sutikus bendradarbiauti mokslo klausimais.

D. Trumpas savo ruožtu kaltino PSO, kad ji yra Kinijos marionetė.

Sausį į valdžią atėjus jo įpėdiniui Joe Bidenui Vašingtono tonas JT sveikatos apsaugos agentūros atžvilgiu pasikeitė, tačiau amerikiečiai toliau reiškė nuogąstavimus dėl PSO tyrimo ir spaudė Pekiną pateikti daugiau informacijos.

Spaudimą darė ne vien Jungtinės Valstijos.

Europos Sąjungos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Ženevoje Walteris Stevensas neseniai paragino užtikrinti, kad tyrimo ataskaita būtų „visiškai skaidri“ ir atsakytų į klausimus, „kurių mes visi turime“.

Misijos nariai tvirtino, kad jiems buvo suteikta prieiga prie visų reikalingų vietų ir žmonių.

Tačiau komandos vadovas Peteris Ben Embarekas paprašė daugiau duomenų, kad būtų galima atlikti nuodugnesnį tyrimą.

2021 03 16 07:41
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt