antradienis, liepos 5 d.
„Patologiškai neryžtingas“: psichologas įvardijo V. Putino vaikystės traumas, dėl kurių jis virto diktatoriumi
Vakarų ekspresas
Unsplash
Teigiama, kad Rusiją į gniaužtą suėmusiu tironu V. Putinas tapo dėl sunkios vaikystės.

Psichologė Jelena Šeršneva teigė, kad Vladimiras Putinas tapo diktatoriumi ir žudiku dėl dviejų vaikystėje patirtų traumų. Ji pabrėžė, kad Rusijos prezidentas turėjo sunkią vaikystę, kuri išprovokavo didybės maniją ir psichopatiją, skelbia Unian.net.

Tai ji pareiškė savo „YouTube“ kanale.

J. Šeršneva remiasi lenkų žurnalistės, teisininkės ir knygos „Vova, Volodia, Vladimiras“ autorės Kristinos Kurčab-Redlich duomenimis. Ji sužinojo, kad V. Putinas pakeitė savo biografiją. Iš tikrųjų jis turėjo sunkią vaikystę ir tironiškus tėvus.

„Iš tikrųjų V. Putinas gimė ne 1952 m. spalio 7 d. Leningrade Vladimiro ir Marijos Putinų šeimoje, o 1950 m. netoli Uralo.

Jis niekada nepažinojo savo tėvo, o jo motina Vera Putina netrukus po gimimo atidavė sūnų savo tėvams. Vėliau moteris susitvarkė asmeninį gyvenimą Gruzijoje ir išsivežė berniuką“, – pasakoja J. Šeršneva.

K. Kurčab-Redlich sužinojo, kad Gruzijoje jo patėvis V. Putinui užkūrė tikrą pragarą. Jis jį mušė, marino badu ir žiauriai skriausdavo. Po kelerių metų jis buvo perduotas „kaip paketas“ seneliams, o vėliau – giminaičiams iš Leningrado. Jie tapo oficialiais jo tėvais.

Mažajam V. Putinui naujoje šeimoje sekėsi ne ką geriau. Diktatoriaus bendraamžiai iki šiol prisimena jo oficialaus tėvo žiaurumą. Tada Rusijos prezidento psichiką jau buvo visiškai sugriovusios dvi vaikystės traumos.

„Taigi turime mažiausiai dvi sunkias traumas – šeimos pasikeitimą ir fizinį smurtą. Dėl savo vaikiško egocentrizmo V. Putinas tapo patologiškai nesaugus“, – sakė J. Šeršneva.

Psichologė paaiškino, kad žmogaus psichika fizinį smurtą gali suvokti trimis būdais:

Pasiduoti traumai ir visam gyvenimui prisiimti aukos vaidmenį;

Bandyti pabėgti nuo savo skausmo, pavyzdžiui, tapti priklausomam nuo alkoholio;

Bandyti kompensuoti savo traumą, o tokiu atveju auka tampa dar didesne katorgininke, nei buvo jos skriaudėjai.

J. Šeršneva sakė, kad patologinis V. Putino nesaugumas bėgant metams tik didėjo. Jis buvo toks nepastebimas, kad bendramoksliai ir instituto dėstytojai neprisiminė būsimo Rusijos Federacijos prezidento. Jį pravardžiavo nuorūka ir blyškia kandimi. „V. Putinas nuolat bando įrodyti pasauliui, kad yra vertas dėmesio, tačiau pasaulis kiekvieną kartą reaguoja taip pat, kaip ir institute“, – pridūrė psichologė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos diktatoriaus didybės manija ir psichopatija nuolat progresuoja.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos prezidentas taip nerimauja dėl savo sveikatos, kad ją paskelbė valstybės paslaptimi. Jį lydi maždaug tuzinas gydytojų, kurie apsimeta paprastais apsaugininkais.

Tačiau, kaip sužinojo žurnalistai, tarp jų yra vienas specialusis agentas, kuriam tenka itin svarbi misija – išvalyti V. Putino ekskrementus.

2022 06 14 13:41
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt