antradienis, balandžio 13 d.
Pekinas ir Maskva spendžia „kosmines“ pinkles Vašingtonui
Alfa.lt

Dar vienas išbandymas Joe Bideno administracijai – Rusija ir Kinija stengiasi supančioti JAV visiškai joms nenaudingais susitarimais kosmoso tyrinėjimų sferoje, leidinyje „Foreign Policy“ teigia politikos ir karybos ekspertas Bradley Bowmanas ir karybos analtikas Jaredas Thompsonas.

Sakyti viena, o daryti kitą – dažna tarptautinės diplomatijos praktika, teigia straipsnio autoriai. Ypatingai šią praktiką mėgsta Maskva ir pekinas. Vienas iš to pavyzdžių – jų veiksmai, kada imama kalbėti apie priešpalydovinę ginkluotę.

Kinija ir Rusija forsuotais tempais kuria antžeminę ir kosminę ginkluotę, nukreiptą prieš orbitinius palydovus. Tačiau tuo pat metu abi šalys spaudžia JAV pasirašyti tokią ginkluotą draudžiančias sutartis.

Ekspertų nuomone, jei Vašingtonas nori išsaugoti savo komunikacinius, žvalgybos ir priešraketinius pajėgumus kosmose, jam negalima susisaistyti įtartinomis tarptautinėmis sutartimis, kurių Kinija arba Rusija net neketina laikytis.

Pekinas ir Maskva JT pristatė projektą sutarties, neleidžiančios kosmose dislokuoti ginkluotę, naudoti arba grasinti jos panaudojimu prieš kosminius objektus. Kiekviena pasirašiusi valstybė įsipareigotų nedislokuoti tokios ginkluotės. Projektas numato ir tai, kad pasirašiusios pusės negalėtų grasinti panaudoti tokį ginklą bei nesiimtų jokių kitų veiksmų, kurie būtų „nesuderinami“ su šia sutartimi.

Skamba nekaltai, bet tik žvelgiant paviršutiniškai. Autoriai klausia: kas apskritai norėtų pradėti ginklavimosi varžybas kosmose? Tikrovė ta, kad Kinija ir Rusija jau dislokuoja priešpalydovinę ginkluotę. Ir daro tai ne vienus metus. Kosmosas tampa labai konkurencine, ginčijama ir perkrauta erdve, metų pradžioje teigė JAV kosminių pajėgų vadas generolas Jamesas Dickinsonas. „Mūsų varžovai – pirmiausiai Kinija ir Rusija – jau militarizavo šią erdvę“, – teigė jis. Pekinas jau turi antžemines priešpalydovines sistemas ir ketina įsigyti jų dar daugiau. Šie ginklai gali naikinti stacionarioje orbitoje esančius palydovus – būtent tuos, kurie užtikrina JAV branduolinę komunikaciją ir priešraketinę gynybą.

Praėjusių metų gruodį Rusija taip pat išbandė priešpalydovinę ginkluotę, galinčią naikinti JAV ir jų sąjungininkų aparatus orbitoje. 2018 m. Vladimiras Putinas skelbė, kad šiuo tikslu turimas ir lazerinis ginklas. Vėliau ir Rusijos gynybos ministras pripažino, kad ši ginkluotė skirta naikinti palydovus.

Ekspertų nuomone, dar blogiau yra tai, kad abi šalys kuria orbitinius aparatus, galinčius atakuoti palydovus. Tačiau JT ir kituose tarptautiniuose formatuose Maskva ir Pekinas „stumia“ tokią ginkluotę draudžiančias sutartis ir bruka jas visoms kosminius pajėgumus turinčioms valstybėms.

O štai Pentagono žvalgyba dar prieš 2 metus pranešė, kad Kinija ir Rusija jau leidžia į kosmosą aparatus, kurie gali būti panaudoti, kaip puolamasis ginklas. Atsižvelgiant į tai, kad Maskvos ir Pekino siūloma sutartis draustų tokių aparatų iškėlimą į orbitą, ji galimai nepaliestų jau joje esančių ginklų. Žinoma, abi šalys tvirtina, kad visi jų pajėgumai orbitoje yra išskirtinai taikios paskirties. Tuo prisidengiant, Maskva ir Pekinas gali į orbitą kelti neva taikius, komercinės paskirties aparatus, kurie iš tiesų galėtų būti panaudoti JAV karinių ir žvalgybinių palydovų naikinimui.

Pavyzdžiui, Kinija atliko jau kelis palydovų-valytojų bandymus. Šie palydovai turi įrangą, galinčią „sučiupti“ kitus aparatus. Be to, jie gali manevruoti orbitoje ir lengvai prisiartinti prie kitų palydovų.

Rusija stengiasi neatsilikti ir paleido į kosmosą porą „matrioškų“, gebančių sekti amerikiečių aparatus. Taip pat jie gali skaidytis į daugiau palydovų. Tiesa, viskas aiškinama Rusijos poreikiu stebėti savų palydovų techninę būklę. Vienok, bandymų metu, antrasis palydovas paleido aparatą, kurį straipsnio autorių nuomone, sunku pavadinti kitaip, nei kosmine torpeda.

„Foreign Policy“ rašantys ekspertai mano, kad Vašingtonas privalo vengti jam rezgamų diplomatinių pinklių ir kuo greičiau susitelkti su sąjungininkais karinių ir žvalgybinių pajėgumų kosmose stiprinimui.

Saugumui ir stabilumui gali pasitarnauti tik subalansuota sutartis, numatanti realias patikrinimo galimybes. Tačiau Rusijos ir Kinijos siūloma sutartis nėra tokia. Jų projektas nenumato antžeminės ginkluotės (kurią jau turi abi šalys) draudimo. Nenumato ir patikrinimo, ar į orbitą siunčiama taiki įranga, ar ginkluotė. Be to, nedraudžiami ir priešpalydovinių ginklų bandymai bei jų antžeminis dislokavimas.

Straispnio autorių nuomone, net ir pataisius kai kurias nuostatas, sutartis neturi jokio verifikacijos plano, o numato „savanorišką skaidrumo ir pasitikėjimo priemonių užtikrinimą“. Kitaip tariant, Maskva ir Pekinas nori, kad JAV pasitikėtų, bet niekada netikrintų.

Maskva jau ne vienus metus siekia išnaudoti tarptautinius ginkluotės ribojimo susitarimus, kad stabdytų Vašingtoną, bet pati daugelį susitarimų nuostatų vertina, kaip laisvai pasirenkamas ir jų nesilaiko, jei Rusijai tai nenaudinga arba mato galimybę nusverti karinės galios balansą į savo pusę.

Šitaip Maskva ilgą laiką naudojosi Vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų likvidacijos sutartimis, kurios galiojimas baigėsi 2019 m. Visą laiką Rusija gamino naujas sparnuotąsias antžeminio bazavimo vidutinio nuotolio raketas ir vykdė jų bandymus, nepaisant aiškių sutarties pažeidimų.

Pekina gi apskritai dažnai demonstruoja alerginę reakciją į ginkluotės kontrolės sutartis ir tai tik dar viena priežastis, kodėl Vašingtonas turėtų atsargiai vertinti dabar siūlomą kosminės ginkluotės ribojimo sutartį.

Todėl, ekspertų nuomone, Vašingtonas turėtų glaudžiau bendradarbiauti su sąjungininkais, siekiant išvengti kosminių programų dubliavimosi ir siekti pats nustatyti aiškias elgsenos kosminėje erdvėje taisykles, kurios šiandien primena Laukinius Vakarus.

Praėjusių metų gruodį JT Generalinė Asamblėja priėmė Jungtinės Karalystės pasiūlytą rezoliuciją dėl „atsakingo elgesio kosmose normų ir taisyklių“. Ją palaikė 164 valstybės, o atmetė 12. Tarp pastarųjų buvo Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja, Sirija, Venesuela ir Kuba. Vien to pakanka, kad susidaryti tikrovišką nuomonę dėl taikios Kinijos ir Rusijos kosmoso politikos.

2021 04 05 21:10
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt