pirmadienis, sausio 17 d.
Perdegimas: pandemija tampa endemija?
Edwardas Carras

Edwardo Carro nuomone, bandymai pažaboti koronavirusą dangsto visuomenės sveikatos problemas.

Pandemijos ne miršta, o nusibaigia pamažu. Greičiausiai 2022 m. taip nutiks ir COVID-19. Taip, vis dar pasitaikys vietinių ar sezoninių židinių, ypač šalyse, kuriose daug gyventojų dar nepaskiepyta. Epidemiologams reikės sekti naujas viruso atmainas, besikėsinančias apeiti vakcinų sukurtą imunitetą. Bet per artėjančius kelerius metus COVID-19 tampant įprasta liga, kaip gripas ar peršalimas, iš esmės gyvenimas daugelyje pasaulio šalių greičiausiai grįš į normalias, ar bent jau popandeminėmis sąlygomis normalias, vėžes.

Šias perspektyvas mums užtikrins stulbinama sėkmė ir neviltin varančios klaidos. Mums pavyko paskiepyti daugybę žmonių ir sukurti naujų vaistų, kurie gerokai sumažina mirties tikimybę visuose ligos etapuose nuo švelnių simptomų iki intensyvios terapijos. Nesunku užsimiršus patikėti, jog tai duotybė, bet iš tiesų tai, kad per tokį trumpą laiką sukūrėme ir licencijavome tiek daug vakcinų bei vaistų nuo naujos ligos, yra didžiulis laimėjimas.

Poliomielito vakcinai nuo ankstyvųjų bandymų iki pirmosios licencijos JAV prireikė 20 metų. 2021-ųjų pabaigoje, prabėgus vos dvejiems metams po to, kai buvo nustatytas SARS-CoV-2 virusas, pasaulyje kas mėnesį jau buvo pagaminama apie 1,5 mlrd. COVID-19 vakcinos dozių. Kaip prognozuoja gyvybės mokslų duomenų bendrovė „Airfinity“, tikėtina, kad 2022 m. pabaigoje bus iš viso pagaminta 25 mlrd. dozių. Rugsėjį vykusiame viršūnių susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas paragino per artimiausius metus siekti paskiepyti 70 proc. pasaulio gyventojų. Tiekimas neturėtų pakišti tam kojos.

Vis dėlto vakcinos absoliučios apsaugos neužtikrina, ypač pagyvenusiems žmonėms. Tačiau medicina priėmė ir šį iššūkį. Pavyzdžiui, ankstyvuosius simptomus galima gydyti molnupiraviru – dusyk per dieną vartojamomis antivirusinėmis tabletėmis, kurios per bandymus perpus sumažino tikimybę mirti arba patekti į ligoninę. Sunkiems ligoniams galima skirti pigų kortikosteroidą deksametasoną, kuris sumažina mirties pavojų 20–30 proc. Veikia ir kitokie vaistai, kaip antai remdesiviras ir bendrovės „Regeneron“ sukurtas antikūnų kokteilis.

Imunitetas įgyjamas už siaubingą kainą.

Vakcinas ir vaistus galima įsivaizduoti kaip skirtingus mirtingumą mažinančius gynybos žiedus. Kiekviena nauja tokių įtvirtinimų eilė užkardo tikimybę, kad COVID-19 baigsis mirtimi.

Petys petin su šiais laimėjimais žygiuoja ir nesėkmės. COVID-19 ateityje nebebus toks grėsmingas dar ir dėl to, kad jau padarė tiek daug žalos. Daugybė žmonių yra saugūs nuo šio viruso tik todėl, kad jau persirgo. Didelė dalis pasaulio gyventojų, ypač besivystančiose šalyse, 2022 m. dar neturės galimybės apsisaugoti vakcinomis ir vaistais.

Šis imunitetas įgyjamas už siaubingą kainą. Pandemijos laikotarpiu „The Economist“ stebi perteklines mirtis, t. y. mirtingumą, kuris viršija įprastą metinį vidurkį. Mūsų skaičiavimais, spalio 22 d. tokių mirčių buvo 16,5 mln. (10,2–19,2 mln.), arba 3,3 karto daugiau nei oficialiais skaičiavimais. Žvelgdami į praeitį ir atsižvelgdami į skaičiavimus, kiek ligos atvejų baigiasi mirtimi, net labai apytikriais skaičiavimais gausime, jog šias mirtis sukėlė 1,5–3,6 mlrd. ligos atvejų, t. y. 6–15 kartų daugiau nei oficialiai užregistruotų atvejų skaičius.

Užsikrėtimo ir vakcinacijos dermė paaiškina, kodėl, tarkime, rudenį Didžiojoje Britanijoje antikūnų nuo COVID-19 turėjo net 93 proc. suaugusiųjų. Žmonės gali užsikrėsti pakartotinai, bet serga ne taip sunkiai, ir kaskart vėl susidūrusi su šiuo virusu imuninė sistema vis lengviau jam atsispiria. Pridėjus naujus vaistus ir tai, kad užsikrečia vis daugiau jaunų žmonių, ima aiškėti, kodėl mirtingumas Didžiojoje Britanijoje siekia vos dešimtadalį 2021 m. pradžioje fiksuotų skaičių. Panašiai įvykiai klostysis ir kitose šalyse.

Tiesa, viską aukštyn kojomis gali apversti nauja viruso atmaina. Jis nuolat mutuoja, ir kuo daugiau jo nešiotojų, tuo didesnė tikimybė pasirodyti naujai užkrečiamai atmainai. Sulaukėme omikron ir gal sulauksime ro atmainos, jos tikriausiai nebus mirtinesnės už deltą. Be to, esami vaistai greičiausiai nepraras efektyvumo, o vakcinas galima labai greitai pakoreguoti atsižvelgiant į viruso mutacijas.

Tiesiog dar viena įprasta liga

Taigi vis dažniau žmonės mirs nuo COVID-19 tik dėl to, kad yra pagyvenę, ligoti, nepasiskiepiję arba negali sau leisti vaistų. Kartais jie išliks pažeidžiami, nes atsisako skiepytis net turėdami tokią galimybę. Tai jau galima nurašyti sveikatos priežiūros švietimo spragoms. Tačiau esama ir kitų kliūčių: turtingos šalys kaupia vakcinų dozes, be to, sunku nugabenti skiepus į atokiausias pasaulio vietas. Neturint galimybės saugiai pasiskiepyti už vos kelis eurus žmonėms beliks stebėti, kaip griūva gyvenimai ir miršta artimieji.

COVID-19 istorija anaiptol nebaigta. Bet 2022 m. pabaigoje daugumai išsivysčiusių šalių gyventojų ji jau nebebus mirtimi alsuojanti liga. Koronavirusas išliks mirtina grėsme milijardams skurstančių pasaulio žmonių, bet, deja, tą patį galima pasakyti ir apie daugybę kitų ligų. Šiuo atžvilgiu COVID-19 taps tiesiog dar viena įprasta liga.

Edwardas Carras yra „The Economist“ redaktoriaus pavaduotojas.

BEREKLAMOS:

2022 01 04 14:50
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt