ketvirtadienis, rugpjūčio 13 d.
Perrinkus – be pokyčių
tiesa.com

Nors kova dėl JAV Prezidento posto buvo kaip niekad įtempta, dėl Vašingtono užsienio politikos pokyčių daug iečių nebuvo sulaužyta.

Lapkričio 6-osios naktį paaiškėjo įtemptos politinės kovos atomazga. Nuo priešrinkiminės kampanijos pradžios iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo dabartinis JAV Prezidentas demokratas Barackas Obama ir respublikonas Mittas Romney ėjo koja kojon. Visgi B. Obamai pavyko išplėšti lemtingąją pergalę iš oponento rankų. Ar B. Obamos pergalė žada pokyčių galingiausios pasaulio valstybės užsienio politikos srityje?

B. Obama: sėkminga kova prieš karą

Dabartinis JAV vadovas turėjo pranašumą rinkimų kovoje – galimybę pateikti ne tik savo užsienio politikos viziją, bet ir pripažintus realius pasiekimus šioje srityje.

Pagrindinis B. Obamos kaip vyriausiojo JAV ginkluotųjų pajėgų vado, nuopelnas – sėkminga kova prieš teroristus. Kaip per trečiuosius, paskutinius viešus debatus, skirtus JAV užsienio politikai, teigė dabartinis šalies vadovas, JAV pagaliau pavyko pradėti realią kovą su tais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už JAV gyventojų žūtis. Didžiausias šios kovos pasiekimas – „Al-Quaedos“ lyderio, teroristo Nr. 1 Osamos bin Ladeno, JAV specialiųjų pajėgų medžioto daugiau kaip dešimtmetį, nukovimas, turėjęs ne tik praktinę, bet ir stiprią simbolinę reikšmę – JAV pavyko sunaikinti prieš jų šalį nukreipto terorizmo simbolį.

Be to, B. Obamos prezidentavimo metais JAV pavyko išsikapstyti iš alinančių ir demoralizuojančių karų Artimuosiuose Rytuose, į kuriuos Vašingtoną įvėlė George‘as W. Bushas. B. Obama išvedė JAV pajėgas iš Irako, perdavė atsakomybę už saugumą vietos pajėgoms. Iki 2014 m. yra rengiamasi pasitraukti ir iš Afganistano.

Taip pat B. Obamos prezidentavimo metais, nepaisant gilios ekonominės krizės, JAV pavyko išlaikyti pasaulinę lyderystę ir globalų moralinį autoritetą. JAV buvo pajėgi iškelti ir palaikyti tarptautines iniciatyvas taikesnio ir saugesnio pasaulio labui – pavyzdžiu galėtų būti JAV suburtos tarptautinės pajėgos Libijos klausimui spręsti. Kaip per minėtuosius debatus teigė B. Obama, JAV yra pasirengusi siekti tokios JAV pasaulinės lyderystės, apie kokią daugiau nei prieš pusę amžiaus kalbėjo Johnas F. Kennedy.

B. Obama – „perkrovimo“ įkaitas?

Kadenciją prieš ketverius metus pradėjusio B. Obamos vienu prioritetinių ir aktyviausiai „šturmuojamų“ užsienio politikos veiklos barų tapo santykių su Rusija „perkrovimas“, siekiant atsikratyti Šaltojo karo laikų nepasitikėjimo šešėlio ir pereiti į konstruktyvų dialogą.

Deja, „perkrovimo“ mygtukas nė karto taip ir nesuveikė, tačiau Maskva rado būdą, kaip panaudoti jį Vašingtonui šantažuoti.

Pirma, Rusijai pavyko „nulaužti“ JAV priešraketinės gynybos skydo elementų planuotą dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje. Jau po pirmojo susitikimo su B. Obama 2009 m. liepą tuometinis Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas džiūgavo, kad Rusijai pavyko „atidaryti“ JAV priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Rytų Europoje klausimą, nors iki tol JAV kartojo, kad visi sprendimai dėl priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Europoje jau yra priimti ir Rusijos neliečia. O jau 2009 m. rugsėjį Baltieji rūmai oficialiai atsisakė JAV priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje.

Antra, nors pagaliau įsigaliojo naujasis JAV ir Rusijos susitarimas dėl strateginės ginkluotės mažinimo (angl. Strategic Arms Reduction Treaty – START), Maskva nuolat grasina pasitraukimu iš šios sutarties. Europoje projektuojamas alternatyvus JAV priešraketinės gynybos skydas vis dar kursto Maskvos susierzinimą. Nors sparčiai blogėjančių Vakarų santykių su Iranu fone priešraketinio skydo Europoje poreikis ir paskirtis atrodo objektyvūs kaip niekada iki šiol, Rusijos tai nesulaiko nuo nepagrįstų kaltinimų ir dar mažiau pagrįstų reikalavimų (pvz., dėl juridinių garantijų iš JAV pusės).

Galiausiai „perkrovimo“ įkaitu tapo ir NATO plėtros į Rytų Europą ir Pietų Kaukazą klausimas. Jei Ukraina nuo kelio į NATO atsitraukė pati, tai Gruzija, visą tą laiką aktyviai demonstravusi ištikimybę tiek JAV, tiek Aljansui, tiek taikos palaikymui pasaulyje (Gruzija yra stambiausia ISAF pajėgų Afganistane rėmėja – ne NATO narė), prie išsvajotų NATO durų artėjo vėžlio žingsneliu.

JAV užsienio politikos perspektyvos

Tikėtina, kad per ateinančius ketverius metus, kaip ir šiandien, daugiausia JAV dėmesio sulauks Artimieji Rytai. B. Obama aktyviai stoja už poreikį stiprinti naujas demokratijas Šiaurės Afrikoje. Irano klausimu B. Obama pasisako už diplomatinį, ne karinį Teherano branduolinės programos problemos sprendimą. Tuo tarpu Rusijos, posovietinės erdvės ir NATO plėtros klausimais B. Obama vargu ar ryšis imtis aktyvesnių veiksmų.

Esant sudėtingai pasaulio ekonomikos situacijai, B. Obama nenorės perkurti JAV užsienio politikos architektūros. O tai reiškia, kad Maskva artimiausiems keleriems metams gali atsikvėpti ramiau – nepanašu, kad Vašingtono rankos pasiektų pastarosios sau pasiskirtą „išskirtinių interesų zoną“.

B. Obama ir M. Romney: „Surask penkis skirtumus“

Barackas Obama
Mittas Romney
Nacionalinis saugumas ir karo klausimai
Nacionalinis saugumas ir karo klausimai
Pavyko nukauti daugelį „Al-Quaeda“ lyderių, tarp jų – ir Osamą bin Ladeną; išvedė JAV karius iš Irako; mažintų JAV išlaidas gynybai.
Ketina investuoti į karinį inventorių ir priešraketinę JAV gynybos sistemą; didinti Pentagono išlaidas, bet sumažinti civilinį gynybos sistemos personalą.
Iranas
Iranas
Diplomatinio Irano branduolinės problemos sprendimo būdo šalininkas, pasisako prieš karinę Irano branduolinių objektų ataką, pasirašė JAV sankcijas prieš Iraną.
Neatmeta karinio Irano branduolinės problemos sprendimo būdo, pasisako už griežtesnes sankcijas Teheranui, siūlo viešai išreikšti paramą opozicijai Irane.
Afganistanas
Afganistanas
Iš pradžių padidino JAV pajėgas Afganistane, tačiau dabar palaipsniui jas mažina, iki 2014 m. jos turėtų būti išvestos.
Yra linkęs JAV karines pajėgas iš Afganistano išvesti tada, kai tam bus tinkamos sąlygos, nebūtinai 2014 m.
Nelegali imigracija
Nelegali imigracija
Stipriai padidino nelegalių imigrantų deportacijas, tačiau daliai jaunų nelegalų suteikė teisinį pagrindą būti JAV, nepaisydamas respublikonų pasipriešinimo.
Kritikuoja B. Obamą už jaunų imigrantų rėmimą, pasisako už nelegalų „savideportacijos“ idėją bloginant nelegalių imigrantų gyvenimo JAV sąlygas.
Energetika
Energetika
Dominuoja aplinkosauginis aspektas: parama „švariai“ energetikai, kruopštus didelio masto energetikos projektų poveikio aplinkai vertinimas.
Palaiko tradicines energetikos šakas (nafta, dujos, atominė energetika). Žada įgyvendinti Keystone naftotiekio iš Kanados į Meksikos įlanką projektą, kurį B. Obama yra „įšaldęs“ dėl aplinkosaugos klausimų.

2012 11 13 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt