trečiadienis, gegužės 27 d.
Pirmieji V. Zelenskio metai: žadėjo nuversti kalnus, tačiau ar pavyko?
Alfa.lt

Prieš metus ukrainiečių komikas Volodymyras Zelenskis įžengė į savo rinkiminį štabą su fanfaromis – jam pavyko laimėti prezidento rinkimus, antrame ture surinkus rekordinius 73 proc. balsų.

Būtent ši akimirka buvo užfiksuota ir balandžio 21 d. prezidento komandos išleistame dokumentiniame filmuke. Nors pats filmas priminė labiau paprasčiausią viešųjų ryšių akciją su komedijos elementais, jis taip pat menkai kritiškai įvertino ir pirmuosius V. Zelenskio prezidentavimo metus.

Tačiau realybėje, portalo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ teigimu, pirmieji 42 m. aktoriaus metai aukščiausiame Ukrainos poste buvo pilni pakilimų ir nuopuolių, lydimi rimtos kritikos iš savo rinkėjų ar tarptautinių stebėtojų, ką jau šnekėti apie politinius oponentus.

V. Zelenskis per metus sugebėjo įsivelti į ne vieną skandalą, pradedant nuo įsivėlimo į JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą dėl vieno skambučio 2019 m. liepą, baigiant sausį Irano numušto Ukrainos oro linijų lėktuvo PS752 tragediją.

Jis taip pat be kitų problemų paveldėjo besitęsiantį karą su Rusijos palaikomais separatistais Rytų Ukrainoje, besitęsiančią korupciją ir galingų Ukrainos oligarchų įtaką. Taigi, kaip jam iki šiol pavyko tvarkytis su problemomis per pirmus metus?

„Galėjo būti ir blogiau, – teigė portalo „UkraineWorld“ vyriausiasis redaktorius Volodymyras Jermolenka. – Zelenskis į šį postą atkeliavo visiškai nepasiruošęs ir jis susiduria su beprecedentėmis problemomis.“

Praėjus metams po to kai Ukraina 40 mln. gyventojų turinčiai šaliai vadovauti išrinko visišką politikos naujoką, portalas „Radio Free Europe/Radio Liberty“ nusprendė įvertinti V. Zelenskio patiriamus iššūkius: ar jam pavyko tesėti rinkiminius pažadus ir kaip jam sekasi tvarkytis su krizėmis. 

Užbaigti karą

2019 m. gegužę davus priesaiką ir tapus prezidentu, V. Zelenskis tuo pačiu tapo ir Ukrainos karinių pajėgų vadu, karo su Rusijos separatistais Donecke ir Luhanske fone. Nuo 2014 m. balandžio šioje kovoje savo gyvybes paaukojo jau per 13 tūkst. žmonių.

Vienas iš dviejų V. Zelenskio pažadų buvo užbaigti vykstantį karą – tikslą, kuris pagal gyventojų apklausas, yra pats svarbiausias ir visiems ukrainiečiams.

„Jis parodė realias pastangas užbaigti karą. Tai yra gerai, – teigė V. Jermolenka. – Pasaulis tai irgi pamatė ir dabar žino, kad tikrasis taikos troškimas kyla iš Ukrainos, o ne Rusijos pusės.“

Per V. Zelenskio kadenciją, Kijevo ir Vakarų tarnybų duomenimis, Rusija ir toliau siuntė pinigus, ginkluotę ir kovotojus į Rytų Ukrainą.

„Tačiau Zelenskis pasirodė ir pakankamai naivus, galvodamas, o galbūt apsimesdamas galvojantis, kad užbaigti karą su Rusija bus lengva ir geros valios tam pilnai užteks, – pridūrė ukrainiečių apžvalgininkas. – Jis dabar kuo puikiausiai mato, kad taip tikrai nebus.“

V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą gyvai susitiko praėjusių metų gruodį Paryžiuje. Abu lyderiai tada aptarė galimybes užbaigti karą, tačiau jų pozicijos gerokai išsiskyrė.

Tačiau Kijeve veikiančio „Penta“ centro vadovo Volodymyro Fesenkos teigimu, nepaisant to, V. Zelenskiui pavyko pasiekti tam tikrą progresą. Vien pats susitikimas tarp V. Zelenskio ir V. Putino jau yra laikomas teigiamu ženklu, nes „derybų procesas sprendžiant Donbaso konfliktą yra sustojęs pastaruosius 3 metus“.

V. Fasenka išskyrė ir 3 vykusius kalinių apsikeitimus, karių atitraukimus 3 fronto linijos ruožuose ir gyvybiškai svarbaus civilių tilto Stanytsya Luhanska miestelyje atidarymą.

Naujojo Kijeve įsisteigusio Europos centro vadovė Alyona Hetmančiuk tvirtino, kad „svarbiausias dalykas“ yra ne tai ką V. Zelenskiui pavyko padaryti, bet ko nepavyko.

„Jam nepavyko pasiekti taikos pagal Rusijos taisykles, kas bet kurio atveju būtų nepriimtina daugeliui ukrainiečių“, – teigė A. Hetmančiuk.

Kova su korupcija

Antras po taikos pasiekimo, ukrainiečių noras yra susidoroti su šalyje klestinčia korupcija. Kai V. Zelenskis buvo išrinktas, jis pažadėjo „pergalę prieš korupciją“ – tikslą, kurį apibūdino kaip sudėtingą, bet įmanomą kai prezidento politinė jėga liepą laimėjo absoliučią daugumą parlamente.

Ukraina nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. turėjo tvarkytis su vargiai pažabojama korupcija, siurbiančia valstybės finansus. Kaip dalis kovos su šia stichija, V. Zelenskis paskelbė „deoligarchizacijos“ valstybėje bangą.

Tačiau po metų valdymo, kritikai tvirtina, kad pasiekti šioje srityje nepavyko nieko ar bent jau ne tiek, kiek buvo žadėta.

„Iš Zelenskio buvo tikėtasi, kad jis surengs greitus ir masinius korumpuotų valdininkų, politikų ir verslininkų suėmimus, – teigė V. Fesenka. – Tačiau Ukrainos teisėsauga ir visa teisinė sistema buvo lėta ir nepakankamai efektyvi.“

„Konkrečių rezultatų kovoje su korupcija nebuvimas sukėlė gan rimtą ukrainiečių nepasitenkinimą“, – pridūrė ekspertas.

Kritikai yra susirūpinę ir dėl vyriausiojo prokuroro Ruslano Ryabošapkos atleidimo. R. Ryabošapka buvo laikomas nepriklausomu reformistu, tačiau buvo atleistas ir pakeistas Iryna Venediktova – artima V. Zelenskio sąjungininke, kuri dirbo rinkiminėje kampanijoje.

Per pirmas savo darbo savaites I. Venediktova ėmė persekioti buvusį prezidentą Petro Porošenką ir žinomą aktyvistę Tetyaną Čornovil, kas kritikų teigimu, yra politinis susidorojimas.

V. Zelenskiui irgi sunkiai sekėsi atsikratyti ir galimai su politiko sėkme siejamo oligarcho Ihorio Kolomoyskio įtakos. Šis verslininkas dėjo visas pastangas susigrąžinti savo valdytą banką „PrivatBank“ po to, kai 2016 m. jis buvo nacionalizuotas siekiant jį išgelbėti nuo žlugimo, radus 5,5 mlrd. dolerių skylę sąskaitose.

Tačiau ne viskas klostosi blogai. Tarp antikorupcinių priemonių V. Zelenskiui pavyko užtikrinti kriminalinių bausmių už nelegalų praturtėjimą grąžinimą.

„Ne vienas sprendimas buvo nukreiptas kovai prieš korupciją, kai kuriais atvejais net ir visiškai populistinis. Pavyzdžiui, piniginės premijos už korupcijos paviešinimą“, – teigė V. Fesenka.

Tačiau pasak A. Hetmančiuk, daugelis V. Zelenskio šalininkų tikėjosi išvysti „daugiau teisingumo“ rimtesnių nusikaltimų išaiškinime, dažnai susijusiuose su 2014 m. Euromaidano protestais ar karu Donbase.

„Tačiau Zelenskis susimovė, – teigė ekspertė. – Teisinės sistemos nefunkcionavimas išlieka rimta vidine problema Ukrainai, tuo tarpu, Rusijos agresija yra pagrindinė išorinė grėsmė.“

A. Hetmančiuk taip pat pridūrė, kad prezidentas visgi „ištesėjo“ kai kuriuos su korupcija susijusius pažadus kaip „politikų neliečiamybės panaikinimas“, tačiau to tikrai neužtenka. 

Žmogaus teisės

Nors pabrėždama, kad žmogaus teisių srityje V. Zelenskio galios yra gan ribotos, „Amnesty International“ Ukrainos padalinio vadovė Oksana Pokalčiuk teigė, kad jo politinė įtaka ir faktas, jog jo partija dominuoja parlamente turi būti vertinama rimtai. O. Pokalčiuk ir kiti žmogaus teisių aktyvistai šalyje yra gerokai nusivylę prezidento apsileidimu šioje srityje.

„Prezidentas Zelenskis galėjo pateikti parlamentui Stambulo konvenciją, atkreipiančią dėmesį į smurtą prieš moteris ir vaikus, – teigė O. Pokalčiuk. – Kol per pastaruosius porą metų Ukrainoje buvo pasiektas neįtikėtinas progresas, dabartinėje valdžios pozicijoje vis tiek yra pasigendama aiškios ir į žmogų orientuotos sistemos.“

Atsainus požiūris į prieš žurnalistus ir aktyvistus nutaikytą smurtą irgi yra gerokai įsisenėjusi problema Ukrainoje, apie kurią vengia kalbėti V. Zelenskis.

„Kol prezidentas neturi konkrečios galios užtikrinti efektyvų išpuolių tyrimą, jo rolė nustatant kursą ir pasmerkiant smurtą neturėtų būti nuvertinama“, – teigė O. Pokalčiuk.

Aktyvistė pastebi ir kai kuriuos „sveikintinus nuopelnus“ kaip režisieriaus Oleho Sentsovo ir kitų Rusijos kalinamų ukrainiečių paleidimą.

„Tačiau vienos grupės teisės buvo išmainytos į kitos grupės teises kai vienas iš pagrindinių įtariamųjų Malaizijos avialinijų lėktuvo MH17 numušimo byloje buvo atiduotas Rusijai, ar kai 5 buvę riaušių policijos pareigūnai, įtariami Euromaidano protestuotojų žudymu, buvo atiduoti Rusijai paklusniems separatistams Rytų Ukrainoje“, – teigė aktyvistė.

Užsienio politika

V. Fesenkos teigimu, per pastaruosius metus „nebuvo jokių esminių pokyčių užsienio politikoje“.

„Zelenskis išlaikė provakarietišką ir proeuropietišką užsienio politiką Ukrainoje, kurią nustatė Porošenka, – teigė ekspertas. – Tuo pačiu metu Zelenskis pradėjo skirti daugiau dėmesio deryboms su Rusija.“

Konkrečiai galima išskirti 2019 m. pabaigoje vykusias derybas su Maskva dėl dujų tranzito per Ukrainą į ES.

„Tai leido Ukrainai gauti apie 2,5 mlrd. dolerių tranzito mokesčių per metus. Taip pat, Rusija sutiko sumokėti Ukrainai apie 2,9 mlrd. dolerių baudą, skirtą Stokholmo arbitražo“, – teigė V. Fesenka.

Tačiau galbūt pats didžiausias V. Zelenskio galvos skausmas užsienio politikoje buvo vykęs JAV prezidento apkaltos procesas, įtraukęs Ukrainą į Vašingtono vidines politines kovas.

A. Hetmančiuk šį įvykį įvardijo kaip „beprecedentį iššūkį V. Zelenskiui ir Ukrainai“, kuris gali turėti ilgalaikes pasekmes santykiuose su Vašingtonu.

„Kyla abejonių ar Kijevas gali ir toliau kliautis JAV kaip galima politine sąjungininke“, – teigė apžvalgininkė.

Tačiau V. Fesenka nėra linkęs sutikti su kolegės pateikta mintimi, argumentuodamas, kad visa ši apkaltos drama vargiai turės kokias ilgalaikes pasekmes užsienio politikoje. Sausį vykęs JAV valstybės sekretoriaus Mike‘o Pompeo apsilankymas Kijeve parodė, kad abi valstybės iki šiol palaiko labai artimus santykius. 

Sunaikinti seną sistemą

V. Zelenskis žadėjo sunaikinti senąją Ukrainos sistemą, arba naudojant D. Trumpo žodžius, kuriuos Ukrainos prezidentas priminė 2019 m. vykusio skambučio metu, „išsausinti pelkę“.

Dalis šio pažado pasak V. Zelenskio buvo „naujų veidų“ atvedimas į politiką. Daugelis jų buvo artimi draugai ar ištikimi sąjungininkai, dirbę rinkiminėje kampanijoje. Kai kurie jų buvo jauni technokratai, tarp kurių buvo šiuo metu buvęs premjeras Oleksis Hončarukas. Kiti, kaip buvęs prezidentūros personalo vadovas Andrijus Bohdanas, buvo iš ties „senesnieji“ veidai, kurie yra dirbę ankstesnėse administracijose, įskaitant ir Viktoro Janukovičiaus.

Galiausiai „naujų veidų“ misija patyrė nesėkmę ir V. Zelenskio pirmoji Vyriausybė buvo atleista bei pakeista.

Savo prezidentavimo metinių filmuke V. Zelenskis teigė, kad jis keis kabineto narius tol, kol Ukraina gaus „tobulą Vyriausybę“.

Kaip šis prezidentas bus vertinamas ateityje – nežinia. Jis kol kas išdirbo penktadalį savo kadencijos ir viskas priklausys nuo to, kiek jam pavyks įgyvendinti iki 2024 m.

Nors jo populiarumas krito nuo rekordinių 70 proc., dabartinis palaikymas vis tiek yra aukštesnis nei anksčiau buvusių šalies vadovų.

„Bendrai, po pirmųjų metų poste, Zelenskis neiškilo kaip pats efektyviausias Ukrainos prezidentas, – teigė A. Hetmančiuk. – Tačiau jis tikrai nėra nelaimė, kurią prognozavo ir dabar vaizduoja daugelis jo oponentų.“

2020 05 05 09:04
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt