ketvirtadienis, sausio 20 d.
Prancūzijos kolonijos gyventojai referendume visiškai atmetė nepriklausomybės idėją
BNS
Scanpix

Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai.

Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija.

Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.

Nepriklausomybės šalininkų grupės šį balsavimą boikotavo. Anot jų, salose pablogėjus epidemiologinei padėčiai dėl COVID-19 pandemijos sąžiningo balsavimo organizuoti nebuvo įmanoma.

Naujoji Kaledonija yra viena didžiausių Prancūzijos valdų, o joje esančiuose nikelio telkiniuose susikaupę apie 10 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų. Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui, akumuliatoriams ir mobiliesiems telefonams gaminti, tad Naujoji Kaledonija yra Vakarų šalių ir Kinijos varžymosi dėl geopolitinės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione vienas iš židinių.

Apie 185 tūkst. rinkėjų turinti teritorija už apytikriai 2 000 km į rytus nuo Australijos įgijo teisę surengti tris balsavimus dėl nepriklausomybės pagal 1998 metų sutartį, turėjusią sumažinti įtampą šiose salose.

Naujosios Kaledonijos gyventojai per 2018 metų plebiscitą nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos. Tokio paties rezultato buvo sulaukta ir per pernykštį balsavimą. Dabar jiems buvo paskutinį kartą užduotas klausimas: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“

Nepriklausomybės šalininkų judėjimas grasino nepripažinti trečiojo referendumo rezultatų ir žadėjo kreiptis į Jungtines Tautas, kad balsavimas būtų anuliuotas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reikalavo, kad valstybė per referendumą išliktų nešališka, bet užtikrintų, jog plebiscitas vyktų sąžiningai ir sklandžiai.

Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.

Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.

Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir turtingesnių europiečių bei jų palikuonių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.

2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara laimėjo proprancūziška stovykla.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 12 13:14
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt