pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Rinkimai, muštynės ir burtų lazdelės: politika po COVID-19
Robertas Guestas

Robertas Guestas prognozuoja, kad dėl COVID-19 politinė arena taps audringesnė.

Kai XIV a. maras nušienavo trečdalį visų europiečių, ponai pristigo rankų žemei dirbti, todėl valstiečiams atsivėrė proga pareikalauti geresnių sąlygų. Kai 1918–1919 m. gripas nužudė 20 mln. indų (ir dar 30 mln. žmonių kitose pasaulio šalyse), gyventojų kančios padėjo Mahatmai Gandhi įžiebti judėjimą, siekiantį nutraukti kolonijinę britų valdžią. Kitaip sakant, pandemijos gali apversti politinę situaciją aukštyn kojomis. 133 valstybių tyrimas 2001–2018 m. rodo, kad politiniai neramumai dažniausiai karščiausią tašką pasiekia prabėgus dvejiems metams nuo pandemijos pradžios. Jei taip, 2022-ieji bus duobėti.

2020 m., kai prasidėjo pandemija, visame pasaulyje politinių neramumų pagausėjo 10 proc., nors beveik visose valstybėse buvo įvesti susirinkimų ribojimai. Kai kurie piliečiai kaltina savo vyriausybes negebėjimu pažaboti viruso. Kiti skundžiasi pernelyg griežtais ekonomikai kenksmingais karantinais. Yra ir tokių, kurie įsivaizduoja, kad valdžios stumiamos vakcinos žalingos.

2021 m. žmonės aktyviau protestavo dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai COVID-19 sustiprindavo nepasitenkinimą. Pietų Afrikos Respublikoje riaušininkai pyko ne tik dėl to, kad buvo įkalintas buvęs šalies prezidentas, bet ir dėl pandemijai siaučiant padidėjusio nedarbo. Baltarusijoje ir Tailande protestuotojai reikalavo ne tik demokratijos, bet ir geresnės sveikatos priežiūros.

2022 m. daugiausia sūkurių galima tikėtis vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Turtingose valstybėse dauguma gyventojų jau pasiskiepijo. Skurdžiausias šalis krečia tiek problemų, kad koronavirusas nebūtinai yra ilgo sąrašo viršuje. O vidutines pajamas gaunantys piliečiai tikisi padorių viešųjų paslaugų ir yra nusivylę. Jie žino, kad turčiai pasiskiepijo pirmieji, įskaitant visuomenės grietinėlę, kurios atstovai tam tikrais atvejais skiepytis net skrido lėktuvais. Tad visiškai suprantamas šių milijonų žmonių nepasitenkinimas dėl taip ilgai nesulaukiamų vakcinų.

Toks nusivylimas gali sprogti per rinkimus. Brazilijoje populistinis prezidentas Jairas Bolsonaro su COVID-19 kovojo visiškai prastai: neigė viruso pavojingumą, priešinosi kaukių dėvėjimui, susimovė organizuodamas vakcinacijos kampaniją ir leido tūkstančiams šalies gyventojų mirti. Jis toks nepopuliarus, kad spalį greičiausiai pralaimės rinkimus. Bet valstybė susiskaldžiusi, J. Bolsonaro iš anksto nuteikinėja šalininkus, kad rinkimai bus suklastoti, ir tvirtina, kad iš pareigų jį gali pašalinti tik pats Dievas. Kas galėtų paneigti, kad bus bandoma surengti Donaldo Trumpo stiliaus perversmą ar net blogiau?

Daugiausia sūkurių galima tikėtis vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

Rugpjūtį numatyti Kenijos rinkimai irgi nebus lengvi. Pandemija nušlavė darbo vietas turizmo sektoriuje. Policija šaudo komendanto valandos pažeidėjus. Daugelis gyventojų įsiutę, o vienas kandidatų Williamas Ruto pila alyvos į ugnį. Nors pats yra turtingas, jis prisistato kaip kovotojas su piniguočių dinastijomis, kaip antai Kenyattų ir Odingų šeimas. Pats W. Ruto buvo apkaltintas nusikaltimais žmonijai per 2007–2008 m. rinkimus (liudininkams pakeitus parodymus kaltinimai panaikinti). Chaoso greičiausiai tik daugės.

Atrodo, kad populistinė dinastija formuojasi ir Filipinuose. Ją pradėjo prezidentas Rodrigo Duterte, bauginantis žiniasklaidą ir skatinantis dešimčių tūkstančių įtariamų narkotikų prekeivių žudynes be teismo. Per gegužę vyksiančius rinkimus šalies vadovas nebegali kandidatuoti antrajai kadencijai, bet jį gali pakeisti dukra. Jei ši kandidatė pralaimėtų, tai galbūt tik dėl to, kad tėvo karantinas griežtumu kone prilygo politikai dėl narkotikų.

Indijoje neramumų gali sukelti kai kurie regioniniai rinkimai. Valdančioji Bharatija džanata partija (BJP), norėdama nukreipti dėmesį nuo milijonų mirčių dėl COVID-19 ir savo veiksmų, kuriais griauna institucijas, 2022 m. toliau kurstys neapykantą musulmonams, kuriuos kaltina vykdant „meilės džihadą“, t. y. viliojant hinduistų moteris ir atverčiant jas į savo tikėjimą. Policija malšins opozicijos susibūrimus dangstydamasi COVID-19 taisyklėmis, bet BJP šalininkams leis būriuotis ir net smurtauti.

Kai kurioms šalims apskritai sunkiai seksis surengti rinkimus. Libaniečiai turėtų rinktis prie balsadėžių gegužę, bet dėl žlungančios ekonomikos ir bendro chaoso balsavimas gali būti nukeltas. Malis ir Gvinėja, kur neseniai įvyko perversmai, raginami leisti laisvus ir sąžiningus rinkimus, bet į šiuos patarimus neįsiklausys.

Nacionalizmo banga

Turtingose šalyse rinkimai praeis ramiau, bet vis tiek bus įtempti. Vengrijoje neseniai susivienijusiai opozicijai gali pavykti pagaliau nuversti vis labiau korumpuotą Viktoro Orbáno valdžią, tačiau šis priešinsis nešvariais triukais ir baugindamas rinkėjus imigrantais bei žydais. Prancūzų rinkėjai turės apsispręsti: pasilikti su liberalcentristu Emmanueliu Macronu ar mestis į nežinią su nacionaliste Marine Le Pen, norinčia deislamizuoti Prancūziją. Nemažai rinkėjų nemėgsta E. Macrono, bet COVID-19 pandemijai blėstant jis greičiausiai atrodys saugesnis pasirinkimas ir tikriausiai laimės. To paties tikriausiai negalima pasakyti apie Australijos valdančiąją liberalų ir tautininkų (konservatorių) koaliciją. Pastangos sumažinti COVID-19 atvejų skaičių iki nulio nueis perniek ir 2022 m. rinkimus laimės kairiųjų pažiūrų Leiboristų partija.

Norint pagyvinti augimą, apsaugoti žmonių sveikatą ir išvengti neramumų 2022 m. bet kuriai vyriausybei išmintingiausia būtų tiesiog vakcinuoti gyventojus. Kai kas skiepams priešinsis, bet Prancūzija ir kitos šalys parodė, kad be galimybių paso negalėdami pavakarieniauti restorane žmonės labai greitai persigalvoja. Politikoje stebuklingos lazdelės lyg ir neturėtų egzistuoti, bet koronaviruso vakcinos tikrai jas labai primena.

Robertas Guestas yra „The Economist“ užsienio skyriaus redaktorius.

BEREKLAMOS:

2022 01 11 09:38
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt