penktadienis, spalio 7 d.
Rusų desantininko išpažintis: mes kaip laukiniai
Alfa.lt
Scanpix

2022 m. vasario 24 d. rytą Rusija užpuolė Ukrainą. Pavelas Filatjevas buvo vienas iš šios agresijos dalyvių. 33 metų desantininkas du mėnesius praleido fronte, o paskui dėl sveikatos pasitraukė iš kariuomenės.

Dabar P. Filatjevas pasisako prieš karą. Jis parašė knygą „ZOV“ („Šauksmas“), kurioje aprašė Rusijos kariuomenės būklę prieš karą ir įvykius pirmosiomis invazijos dienomis, rašo leidinys „Meduza“ ir perspausdino jos ištraukas:

Apie Rusijos armiją karo išvakarėse

Nesėkmingai blaškydamasis ir uždarbiaudamas įvairiose vietose, nusprendžiau grįžti į kariuomenę. Gavau įsakymą atvykti į savo dalinį [Kryme]. Po 10 dienų man buvo išduota uniforma, bet tik vasarinė: nėra tinkamo dydžio, todėl einu ir nusiperku.

Spalio viduryje pradedamos išduoti tarpsezoninės ir žieminės uniformos, tačiau tik nudėvėtos ir netinkamo dydžio. Atsisakau imti nušiurusią uniformą, kuri man net netinka. Santykiai su vadovybe ima blogėti. Po barnių su kuopos vadu nusiperku striukę.

Atvykstame į parašiutininkų šuolių vietą. Naktį buvo šalta, važiavome atvirais KAMAZ'ais. Daugelis karių neturėjo šiltų drabužių: kai kurie jų negavo, kai kurie atsisakė juos gauti. Per savaitę į infekcinių ligų skyrių pateko apie trisdešimt mano būrio karių. Visi dalyvavo šuoliuose.

Apie „pratybas“ prieš karą

Vasario viduryje mano kuopa buvo poligone Senajame Kryme. Žinojau, kad kažkas tikrai artėja – visus suvarė į poligoną, kažkas atsistatydino, kažkas susirgo.

Kelias kitas dienas ėjome į šaudyklą, kur pagaliau pirmą kartą paėmiau į rankas šautuvą. Paaiškėjo, kad mano šautuvas buvo su nutrūkusiu dirželiu ir tiesiog surūdijęs. Pirmojo šaudymo metu šautuve užstrigo šovinys.

Apie vasario 20 d. visi gavome įsakymą skubiai susikrauti daiktus ir skubiai išjudėti; turėjome žygiuoti į nežinomą vietą. Jau tada visi buvo purvini ir išsekę. Kai kurie beveik mėnesį gyveno poligone be jokių sąlygų, nervinė įtampa buvo pasiekusi ribą, o atmosfera darėsi vis rimtesnė ir nesuprantamesnė.

Vasario 23 d. atvyko divizijos vadas ir, pasveikinęs su švente, pranešė, kad nuo rytojaus atlyginimas už dieną bus 69 doleriai. Tai buvo aiškus ženklas, kad artėja kažkas rimto.

Apie pirmąsias karo dienas

[Vasario 24 d.] Atsibudau apie antrą valandą nakties [sėdėdamas KamAZ'o gale], konvojus buvo išsirikiavęs kažkur vidury niekur, visi išjungė variklius, užgesino žibintus. Dešinėje ir kairėje mūsų kolonos pusėje veikė raketinė artilerija. Niekaip negalėjau suprasti: ar mes šaudome į besiartinančius ukrainiečius? Ar tai buvo NATO? O gal mes puolėme? Į ką buvo nukreiptas šis velniškas apšaudymas?

Visi mūsų mokymai vyko tik popieriuje, o įranga buvo beviltiškai pasenusi. Netgi mūsų taktika vis dar tokia pati kaip ir mūsų senelių!

Konvojus pradėjo lėtai judėti. Girdėjau šaudymą ir sprogimus ta kryptimi, kuria važiavome. Nebuvo aišku, kur, kodėl ir dėl ko važiuojame. Buvo neabejotinai aišku, kad prasidėjo tikras karas. [Vėliau] sužinojau, kad gavome įsakymą vykti į Chersoną. Tapo aišku, kad puolame Ukrainą... Jau turėjome sužeistųjų ir žuvusiųjų. Komanda neturi ryšio. Vadas nesupranta, kas vyksta.

[Vasario 28 d.] Sužinojau, kad kažkas iš šarvuočio BMD apšaudė civilinį automobilį. Automobilyje buvo motina ir keli vaikai, išgyveno tik vienas vaikas.

Apie Chersono puolimą

Visi mūsų mokymai vyko tik popieriuje, o įranga buvo beviltiškai pasenusi. Netgi mūsų taktika vis dar tokia pati kaip ir mūsų senelių! Tie, kurie prasiveržė į priekį, jau buvo sunaikinti. Vaikinai man sakė, kad jų brigadoje liko 50 vyrų.

Pradėjo temti, atėjo įsakymas visiems įsitvirtinti. Buvo labai šalta. Niekas neturėjo miegmaišių, o šaltis krėtė iki kaulų. Mums nereikėjo ir priešo, vadovybė sudarė mums tokias sąlygas, kad benamiams buvo geriau.

[Kitą dieną] atvykome į Chersono uostą. Visi ėmė ieškoti maisto, vandens, dušų ir nakvynės vietos, kažkas ėmė vogti kompiuterius ir viską, ką rado vertingo. Ne išimtis buvau ir aš: apvirtusiame sunkvežimyje radau skrybėlę ir ją pasiėmiau.

Biuruose buvo valgykla su virtuve ir šaldytuvais. Mes kaip laukiniai suvalgėme viską, kas ten buvo. Per naktį viską ten apvertėme aukštyn kojomis.

Apie grįžimą iš fronto linijos

Balandžio viduryje per artilerijos apšaudymą į akis pateko žemių ir susirgau keratitu. Buvau evakuotas po penkių dienų kančių, kai mano akis jau nebeatsimerkė. Mane į evakuaciją pasiuntęs paramedikas paprašė manęs medicinos padaliniui perduoti, kad jis neturi švirkštų ar nuskausminamųjų vaistų.

Mus nuvedė į vieną iš barakų, kuris buvo skirtas išrašytiems iš ligoninės. [Buvo] šimtas iš karo atvykusių žmonių, kurie po patirtų išgyvenimų išprotėjo. Kai kurie mikčiojo, mačiau du, kurie buvo praradę atmintį, daugelis jų smarkiai gėrė, pragerdami tai, ką uždirbo.

Už gydymą ir vaistus turėjau mokėti savo lėšomis. Du mėnesius bandžiau gauti kariuomenės gydymą, ėjau į prokuratūrą, pas vadą, ligoninės vadovą, rašiau prezidentui.

Spjoviau į viską ir nusprendžiau pereiti karinę-medicininę komisiją bei išeiti iš [kariuomenės] dėl sveikatos. Vadovybė pareiškė, kad vengiu tarnybos, ir nusiuntė dokumentus į prokuratūrą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla. Daugelį taip bando įbauginti.

Dauguma karių yra nepatenkinti tuo, kas vyksta armijoje, nepatenkinti vyriausybe ir jos vadovybe, nepatenkinti Putinu ir jo politika, nepatenkinti gynybos ministru, kuris net netarnavo armijoje.

Apie nuotaikas armijoje

Neturėjome jokios moralinės teisės pulti kitą šalį, juo labiau artimiausią mums tautą. Kai viskas prasidėjo, pažinojau nedaug žmonių, kurie tikėjo kalbomis apie „nacius“, o juo labiau norėjo kariauti su Ukraina. Mes nejautėme neapykantos ir nelaikėme ukrainiečių priešais.

Dauguma karių yra nepatenkinti tuo, kas vyksta armijoje, nepatenkinti vyriausybe ir jos vadovybe, nepatenkinti Putinu ir jo politika, nepatenkinti gynybos ministru, kuris net netarnavo armijoje.

Mes visi tapome įvairių veiksnių įkaitais, manau, kad pervertinome savo galimybes. Mes pradėjome baisų karą. Karas, kuriame griaunami miestai, žūsta vaikai, moterys ir senoliai.

2022 08 15 14:01
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt