antradienis, liepos 5 d.
Sankcijos Rusijai – gerai, bet ginklai Ukrainai – dar geriau
Aidanas Praleika
Pixabay

Rusija susidūrė su tiek sankcijų, kiek nepatyrė jokia kita valstybė. Jų poveikio vertinimai skiriasi nuo skeptiškų kalbų apie tai, kad jos neturi jokio poveikio, iki teiginių, kad Rusija žlugs apytikriai kitą savaitę.

Taip pat skirtingai vertinamas ir sankcijų sektorių reikšmingumas. Vieni ekspertai teigia, kad svarbiausi – finansiniai ribojimai, o kiti kalba apie dujų ir naftos embargą kaip galingiausią priemonę.

Apie tai Alfa.lt kalbėjosi su Šveicarijoje dirbančiu finansininku Gitanu Kancerevyčiumi, kurio nuomone, ekonominės sankcijos, be abejo, turės didelį poveikį Rusijai, tačiau tai – ilgalaikės, į ateitį nutaikytos priemonės. O pagalba pinigais ir ginklais veikia čia ir dabar.

– Vienas įdomiausių ir bene labiausiai skirtingai vertinamų klausimų – rublio kursas, kuris „nepakilo į kosmosą“, kaip prognozavo nemažai jūsų kolegų ir propagandininkų. Koks jūsų vertinimas?

– Kaip tik sakyčiau, kad šis aspektas nėra įdomus, o labai paprastas – rimti ekonomistai net ir pačioje Rusijoje šiandien sako, kad rublio kursas yra visiškai dirbtinis, nes rubliui rinkos nėra. Jei žmogus ir gali nusipirkti ir „išsivesti“ į užsienį 10 tūkst. dolerių – tai nėra rinka.

Eksportas vyksta ne rusiška valiuta. Ne tik dujų ir naftos, bet ir visų kitų prekių, kurias dar galima eksportuoti. Didžioji dalis gautos valiutos privalomai parduodama Rusijos Centriniam bankui.

– Kiek ilgai galima palaikyti tokią dirbtinę būseną?

– Na, pasvarstykite: jūs pardavėte prekę už 100 eurų ir privalote 80 iš jų parduoti valstybei. Pagal kokį kursą? Pagal tą, kurį nustatė valstybė. Taigi, rublių jūs gaunate mažiau nei pagal rinkos kursą – apie 70. Tuo pat metu, jei norėsite nusipirkti dolerių, teks pakloti gal ir 200–300 rublių už dolerį. Kiek ilgai galėsite tokiomis sąlygomis veikti?

Tokia finansinė struktūra yra visiškai dirbtinė ir tęsis tiek, kiek to pageidaus valstybė. Veikiausiai po kurio laiko vadelės bus atleistos, nes ir pačiai Rusijai pernelyg „stiprus“ rublis nelabai naudingas.

– Apie naftos ir dujų embargą dažnai kalbama kaip apie galingiausią poveikio priemonę. Ar taip, jūsų manymu, ir yra?

– Šiuo klausimu situacija gana įdomi. Už naftą ir dujas Rusija išties gauna nemažai pinigų. Tačiau matome, kad kolektyviniai Vakarai yra pasiruošę ją sutramdyti, ir nors atsiras tų, kas norėtų kuo greičiau grįžti prie „bussines as usual“, taip greičiausiai neatsitiks. Norinčių taip padaryti yra, bet anglosaksų „blokas“ laikosi kitokios pozicijos. JAV ekonomikos galia yra nesulyginama su jokia ES valstybe, ir jei Vašingtonas laikysis Rusijos sutramdymo politikos – tai tikrai bus padaryta.

Jūs pardavėte prekę už 100 eurų ir privalote 80 iš jų parduoti valstybei. Pagal kokį kursą? Pagal tą, kurį nustatė valstybė.

Dujų klausimu Rusija žaidžia va bank, galbūt dar iki galo nesuprasdama padėties rimtumo. Europa beveik visą rusiškų dujų kiekį gauna dujotiekiais, o jei šie bus uždaryti, vienintelis kelias eksportui taps laivais per SGD terminalus. Tačiau jų pajėgumai per maži. Rusija anksčiau planavo investuoti į šią sferą, tačiau dabar per vėlu. Net jei Rusija ir turėtų pinigų, nebėra technologinių komponentų, kad tai įgyvendintų.

Rusijos kalbos apie tai, kad Europą pakeis Kinijos rinka, yra niekinės. Dujos Kinijai parduodamos už tokią žemą kainą, kurios pakanka gal tik padengti pačių kinų pastatyto dujotiekio kaštus. Iš šios dujų eksporto krypties Rusija net neuždirba.

– Užtat Kinija neblogai uždirba pusvelčiui supirkdama rusišką naftą ir dujas bei apytikriai triskart brangiau perparduodama kaimynams.

– Yra ir toks dalykas. Nepaisant to, Rusija yra didelė šalis ir turi vidinių resursų laikytis. Tačiau dabar vykstantys procesai yra epochinio lygmens. Tai primena imperijas, kurių griūtį kadaise nelabai kas įsivaizdavo, bet jos žlugo. Habsburgai gyvavo ilgiau nei Rusija, bet jų niekas dabar beveik ir neprisimena.

Kinija šiek tiek amortizuoja Rusijos praradimus, tačiau ilgainiui tai neišsprendžia problemos. Nafta – vėlgi kitas reikalas. Gal ir bus galima „žulikauti“, bandant apeiti galimą embargą, bet problemos tai irgi neišsprendžia. Rusijai reikia naujų gręžinių, bet ji negali jų atidaryti, nes naudoja europietiškus ir amerikietiškus komponentus.

Ir net ir su didžiulėmis nuolaidomis Kinijai arba Indijai parduodama nafta situacijos nepagerina. Mazutas – naftos produktas, o šiandien Rusijoje yra jo perteklius, nes nėra kur parduoti. Sandėliai užkimšti. Balandį jau girdėjome kalbas apie tai, kad Rusijos naftos gavyba sumažinta 6 proc., tai reiškia, kad naftos perdirbimo pramonė yra persotinta.

Štai čia ir prasideda įdomūs dalykai: naftos perdirbimo gamyklą sustabdyti ir vėl paleisti – sudėtinga, bet naftos gręžinį – beveik neįmanoma. Jei jis konservuojamas, gavybai atnaujinti faktiškai reikia viską daryti iš naujo. O kaip tai padaryti, jei tau neparduoda reikiamų technologijų? Kinai tokių neturi – alternatyvos nėra.

– Rusijos propaganda kaip tik ir rėkia garsiausiai apie tai, kad vakarietiškų komponentų jai visai nereikia. Ar tai nebus pati skausmingiausia sankcijų žala?

– Todėl ir sakau, kad rublio kursas ir net naftos embargas nėra įdomūs aspektai. Technologijos ir komponentai – kur kas įdomiau.

Rusijos nenugalėsime čia ir dabar nei finansinėmis sankcijomis, nei naftos embargu. Rusijos kariuomenė yra apmokama rubliais, o tai reiškia, kad, nepaisant infliacijos ir iš to kilsiančių pasekmių, bent jau netolimoje ateityje rublių jie gali prispausdinti tiek, kiek jiems reikia.

Bet koks embargas yra labai gerai, bet jo poveikio teks palaukti. Sunkiosios ginkluotės parama Ukrainai yra daug veiksmingesnė būtent dabar.

Taip, ekonominės sankcijos veikia giluminius ekonominius procesus. Neturi detalių – negali gaminti. Net ir buitiniu lygmeniu žmonės gali „drožti“ prietaisus tik tiek, kiek prietaisas atlaikys iki gedimo. Tačiau tai tik mikrolygmuo palyginti su ištisais pramonės sektoriais.

Ir net ir su didžiulėmis nuolaidomis Kinijai arba Indijai parduodama nafta situacijos nepagerina.

Tarkime, aliuminis, kuriuo Rusija prekiauja. Svarbi prekė, kainos didelės, bet parduoti nelabai išeina, nes aliuminio žaliavos liūto dalis yra importuojama. Ir tai tik vienas pavyzdys.

Pabandykime įsivaizduoti, kiek tai paliečia žmonių. Metalurgijos pramonėje dirba milijonai rusų. Ištisi miestai, kurie ir pastatyti vien dėl šalia esančių gamyklų. Štai jums miestas, kuriame gyvena 800 tūkst. žmonių, iš kurių geri 600 tūkst. dirba vietos pramoniniame komplekse. Ir jie visi nebeturi darbo, nes gamykla stoja dėl to, kad prekės nebeateina. Valstybė gali dirbtinai amortizuoti šį procesą, neva tu nesi bedarbis – štai tau minimalus atlyginimas. Bet tavo perkamoji galia mažėja ir atėjęs į parduotuvę nebegali nusipirkti to paties, ką pirkai anksčiau.

Net ir pasibaigus karui, kai dalis verslų sumanys grįžti į Rusiją, jie į tą rinką žiūrės visai kitaip. Sugrįžti į tarptautines rinkas rusams bus dar sunkiau.

– Rusija dabar reikalauja atsiskaitymų rubliais. Kokia jai iš to nauda?

– Mano nuomone, nieko racionalaus čia nėra. Kokiu valiutos kursu? Pagalvokite: perku eurus už rublius, kai rinkos kursas yra, tebūnie, kokie 150, o aš perku už 70. Tai politinis prievartavimas, siekimas pažeminti. Gal jie ir galvoja, kad europiečiai ims pirkti rublius, bet europiečiai tai darytų laisvoje rinkoje, tarkime, Kazachstane, ir kursas bus realus. Patiems rusams tai nenaudinga.

– Minėjote ilgalaikes pasekmes. Kaip tai atsilieps Rusijai? Žmonės pajus pasekmes?

– Na, tarkime, vištiena. Paukščių yra, bet apytikriai 80 proc. mėsinių viščiukų kiaušinių – importiniai. Importuojama apie 90 proc. bulvių ir kukurūzų sėklų. Importuojama dauguma žemės ūkio technikos komponentų.

Vakarų sankcijos veikia ne kaip staigus smūgis, o entropiškai – susidėvėjimas ir degradacija. Turbūt 90 proc. Rusijos kepyklų įrangos ir receptinių komponentų yra europietiški. Dabar jos dar gali kepti duoną, o vėliau? Suges įranga ir ją pataisyti galėsi tik tuo atveju, jei vokiečių gamintojas sutiks apeiti sankcijas per, pavyzdžiui, Vidurio Azijos šalis.

Bet koks embargas yra labai gerai, bet jo poveikio teks palaukti.

– Kiek trunka tokia entropija?

– Tol, kol veikia tavo šaldytuvas. Rusai dabar jau skundžiasi, kad negali nusipirkti serverių. Duomenys taip pat reikalauja saugyklų. Baigiasi spausdintuvų dažai. Smulkmenos, bet tai veikia visus. Baltarusiai propagandininkai šaukė, kad Rusija dabar galės pirkti šaldytuvus iš Baltarusijos. Bet patys baltarusių gamintojai jau dabar krapšto galvas, nes jų gamybos linijoje taip pat daugiausia vakarietiškų komplektuojančių dalių.

– Pati Europa skaudžiai nukentės?

– Nemalonu, bet reikia. Europa kažkiek nukentės, bet vis tiek puikiausiai išgyvens. Griūna mentaliniai Vakarų europiečių mitai apie galingą Rusiją. Kažkam tai bus skaudu, bet tai – tiesa. Rusijoje gyventojų – kaip Bangladeše. Europiečių sąmonėje Rusija yra didelė ir galinga. Dabar tai, tikiuosi, keisis.

– Lenkija iki šiol sakė, kad negalės apginti Lietuvos, tačiau pamačiusi, kaip Rusija kariauja Ukrainoje, tiesiog pasakė: ateikite, mes jus visus palaidosime.

– Raketos, kurias dabar Rusija leidžia į Ukrainos teritoriją, – apie 70 proc. pagamintos su vakarietiškomis dalimis. Vadinasi, to, ką jie dabar iššaudo, nebus kuo pakeisti.

– Kaip jūs pasakėte pradžioje: sankcijos yra gerai, bet ginklai – geriau.

– Taip. Ginklai yra greito poveikio priemonė. Europiečiai prisibaimina Rusijos, baiminasi nuostolio savoms ekonomikos ir įmonėms. Bet tai reikia padaryti.

2022 05 09 09:29
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt