trečiadienis, rugpjūčio 5 d.
Serbija ir Kosovas sekmadienį atnaujins derybas
Alfa.lt

Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ateinantį sekmadienį Briuselyje atnaujins derybas, kurios buvo paralyžiuotos nuo 2018 metų.

Šiomis derybomis siekiama išspręsti vieną kebliausių teritorinių ginčų Europoje. Belgradas atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, Prištinos vienašališkai paskelbtą 2008 metais, buvusiai Serbijos provincijai atsiskyrus po kruvino karo 10-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Derybos įvyks po penktadienį planuojamo surengti viršūnių pasitarimo vaizdo konferencijos formatu, organizuojamo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turinčio sušvelninti įtampą tarp besivaržančių Balkanų valstybių.

„Ne sutapimas, kad sekmadienį pratęsime virtualų dialogą (Briuselyje)", – sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

„Tai – vienas kitą papildantys renginiai“, – pridūrė jis.

Tiek Kosovas, tiek Serbija yra vis labiau spaudžiami Vakarų atnaujinti derybas, virtinei abipusių diplomatinių priemonių praktiškai sustabdžius pastangas susitaikyti.

Derybos atnaujinamos po to, kai praėjusį mėnesį Kosovo prezidentas Hashimas Thaci Hagos specialiųjų prokurorų buvo apkaltintas karo nusikaltimais per konfliktą su Serbija praėjusio amžiaus pabaigoje, pareikalavusį 13 tūkst. gyvybių.

Kaltinimai, pareikšti ES remiamo tribunolo, lėmė sprendimą atidėti birželio gale turėjusį vykti Serbijos ir Kosovo viršūnių susitikimą Baltuosiuose rūmuose, H. Thaci atšaukus savo kelionę į JAV.

ES pareigūnai nebuvo patenkinti dėl šios JAV iniciatyvos, nes Briuselis jau daug metų bando išspręsti Serbijos ir Kosovo ginčą.

Išspręsti šį konfliktą yra būtina sąlyga, kad abi šalys galėtų pasistūmėti įgyvendindamos savo siekį dėl narystės ES.

Belgradas atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, paskelbtą buvusiai Serbijos provincijai pasitraukus iš šios valstybės sudėties po 1998–1999 metų karo, kurį sustabdė įsikišusios NATO pajėgos.

Per karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia – Kosovo albanai, sudarantys etninę daugumą buvusioje Serbijos provincijoje.

Per karą H. Thaci buvo etninių albanų partizanų iš Kosovo išvadavimo armijos (KIA) politinis lyderis.

Hagoje įsikūręs Kosovo specialusis teismas, tiriantis nusikaltimus prieš etninius serbus per 1998–1999 metų Kosovo karą ir po jo, paskelbė, jog jis atsakingas už beveik 100 žmogžudysčių ir daugybę persekiojimo ir kankinimo atvejų.

Pats H. Thaci kaltinimus neigia ir kaltina tarptautines teisingumo institucijas mėginimais „perrašyti istoriją“.

Įtampa tarp Kosovo ir Serbijos vėl išaugo, kai serbų lyderis Aleksandras Vučičius pavadino H. Thaci pareikštus kaltinimus „geromis naujienomis“.

Vis dėlto A. Vučičius, kurio partija pelnė reikšmingą pergalę praėjusį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose, yra Vakarų spaudžiamas siekti pažangos derybose su Priština.

2020 07 06 17:46
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt