trečiadienis, rugpjūčio 10 d.
Serbija ir Kroatija įsivėlė į diplomatinį konfliktą: Zagrebas atsisakė įsileisti serbų prezidentą
BNS
Scanpix
Serbijos prezidentas Aleksandrui Vučičius.

Tarp Balkanų varžovių Serbijos ir Kroatijos sekmadienį kilo diplomatinė įtampa, Zagrebui atsisakius leisti serbų prezidentui Aleksandrui Vučičui privačiai apsilankyti Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovykloje, kur pronaciškas ustašių režimas išžudė dešimtis tūkstančių serbų.

Pasak Zagrebo, apie planuojamą A. Vučičiaus vizitą į Jasenovaco koncentracijos stovyklą pareigūnai sužinojo „neoficialiais kanalais“. Kaip žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas, faktas, kad Kroatijos vyriausybei nebuvo oficialiai pranešta apie vizitą, yra „nepriimtinas“.

„Užsienio reikalų ministerija norėtų pabrėžti, kad planuojant bet kokį užsienio pareigūnų vizitą, vizito laikas, pobūdis ir programa turėtų būti oficialios komunikacijos ir abiejų šalių susitarimo objektas“, – sakė G. Grličius-Radmanas.

„Tai nebuvo kelionė į pajūrį. Šalies prezidentas yra saugomas asmuo“, – pridūrė jis.

Kroatijos sprendimas sukėlė pasipiktinimą kaimyninėje Serbijoje, kurios pareigūnai jį pavadino „skandalingu“.

Griežtosios linijos serbų vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas pareiškė, kad visi Kroatijos pareigūnai nuo šiol turės pranešti apie bet kokį tranzitą ar vizitą Serbijoje ir kad jiems bus taikomas „specialus kontrolės režimas“. Savo pareiškimo ministras nedetalizavo.

„Tai buvo antieuropietiškas ir anticivilizacinis sprendimas bei brutalus judėjimo laisvės pažeidimas, – provyriausybinei televizijai „Pink“ sakė Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič. – Nežinau, kaip mūsų santykiai atrodys ateityje... Siunčiama bauginanti žinia.“

Abiejų Balkanų valstybių santykiai lieka įtempti nuo buvusios Jugoslavijos subyrėjimo ir 1991–1995 metų karo Kroatijoje, kilusio, kai Belgrado remiama serbų mažuma sukilo prieš Kroatijos nepriklausomybę. Per tą konfliktą žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Nors abi šalys įsipareigojo stengtis išspręsti nuo konflikto laikų išlikusias problemas, pavyzdžiui, surandant dingusius asmenis, susitaikymui kartais trukdo diplomatiniai nesutarimai.

Serbijos valdžia tvirtina, kad Kroatijos vyriausybė nepakankamai nuoširdžiai pripažino šalies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Tuo metu Zagrebas kaltina Belgradą šį klausimą išnaudojant vidaus politikos tikslais ir atsisakant pripažinti savo paties vaidmenį praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio kare.

„Laikome tai provokacija“, – naują įtampą komentavo G. Grličius-Radmanas.

Jis pridūrė, kad „toks vizitas nėra nuoširdus, juo nesiekiama pagerbti aukų“ Jasenovaco stovykloje, kur Antrojo pasaulinio karo metais pronaciška Nepriklausoma Kroatijos valstybė brutaliai išžudė dešimtis tūkstančių serbų, žydų ir romų.

A. Vučičius, buvęs ultranacionalistas, rėmęs serbų sukilimą Kroatijoje 10-ajame dešimtmetyje, pirmadienį ketina surengti spaudos konferenciją. Sekmadienį jis sureagavo į Zagrebo sprendimą „Instagram“ žinute, kurią papildė Jasenovaco monumento nuotrauka.

„Jūs [Kroatija] tiesiog atlikite savo darbą! Serbų tauta gyvens ir niekada nepamirš!“ – pareiškė A. Vučičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 17 17:50
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt