sekmadienis, lapkričio 1 d.
Skelbia aliarmą: Uralo upę ištikus ekologinei katastrofai masiškai gaišta žuvys, miestams ima trūkti vandens
tiesa.com
twitter nuotrauka

Mažėja Uralo upės vandens lygis. Trečia pagal ilgį upė Europoje prasideda Rusijos Uralo kalnuose, vinguriuoja per Kazachstaną ir įteka į Kaspijos jūrą. Nepaisant itin snieguotos žiemos ir lauktų potvynių, šiemet upės vandens lygis visai nepakilo, informuoja „Laisvosios Europos Radijas / Laisvės radijas“.

„Tik pažiūrėkite, Uralas taip nuseko, kad pradeda matytis salelės, – pasakojo vietos gyventojas Aleksejus, rodydamas į upę. – Greitai bus galima tiesiog perbristi į kitą krantą. Nieko panašaus nesu matęs.“ 2018 m. aplinkosaugininkai pareiškė, kad vandens lygis pasiekė naują žemumų rekordą. Aktyvistų ir valdžios pareigūnų teigimu, 2019 m. upė dar labiau nuseko.

Kai kurie miestai ir miesteliai naudoja upės vandenį savo reikmėms, todėl vandens trūkumas Urale tampa didele problema. 2019 m. rudens pradžioje Vakarų Kazachstano srities administracinis centras Uralskas liko be vandens. Vandens lygis upėje taip nukrito, kad nustojo veikti vandens siurbliai. Buvo pagilintas upės dugnas, tačiau šis veiksmas tebuvo laikinas sprendimas.

Miesto vandentiekio atstovai sakė, jog galiausiai Uralskas turės pereiti prie požeminio vandens eksploatavimo. Jie nurodė, kad upėje per mažai vandens ir kad jis yra per daug užterštas. Vietos aplinkosaugos aktyvistas Armanas Bektenovas laikosi nuomonės, jog, pradėjus naudoti požeminį vandenį, situacija upėje nepasikeis.

„Pradėsime siurbti vandenį, kuris maitina Uralą. Tai tas pats, kas siurbti vandenį tiesiai iš upės“, – kalbėjo jis. Užterštumas – dar viena didelė Uralo upės problema. Dėl tarpregioninio susitarimo, skirto išsaugoti upės ekosistemą, parengimo diskutuojama ne vienerius metus, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nesiimama.

Pirmasis Rusijos–Kazachstano komisijos susitikimas įvyko 2018 m. lapkričio mėnesį. 2019 m. liepos mėnesį Uralske buvo surengtas valdžios pareigūnų ir aplinkosaugininkų susitikimas. Jie rekomendavo įsteigti dvišalę Kazachstano–Rusijos instituciją upės problemoms spręsti. Remiantis pareigūnų pateikta informacija, derybos šiuo klausimu tebevyksta.

Vietos žurnalistas Aleksandras Sujetinas, apie Uralo upės problemas rašantis daugiau nei 30 metų, yra įsitikinęs, kad, norint padidinti vandens lygį upėje, būtina sustabdyti užtvankų statybą. „Suskaičiavau, kiek užtvankų yra Uralo upės baseine: 19. Reikia sustabdyti šią veiklą“, – teigė jis.

2018 m. gruodžio mėnesį Atyrau srityje, kurioje vyksta intensyviausia naftos gavyba Kazachstane, užfiksuotas masinis žuvų kritimas Urale. Vadovaujantis oficialiais skaičiais, krito 119 tonų žuvų. Šią ekologinę nelaimę neva sukėlė gruodžio 3 d. į upę nutekėję chemikalai.

Aplinkos apsaugos ministerijos regioninio padalinio mokslininkai pranešė, kad ištirtuose vandens mėginiuose aptikta per didelė chloridų koncentracija. Dieną prieš tariamą nuotėkį, gruodžio 2-ąją, nudvėsusių žuvų aptikta Nižniaja Peretaska – su Uralo upe sujungtame kanale.

Priėjimą prie šio kanalo turi dvi stambios bendrovės: naftos perdirbimo įmonė ir elektrinė. Atliekamas tyrimas. Šis incidentas yra šiek tiek ironiškas, nes 2019 m. pradžioje valdžios pareigūnai paskelbė, jog upės vanduo yra švarus, o joje sugautas žuvis galima valgyti.

2019 12 25 09:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt