antradienis, spalio 19 d.
Turkijos parlamentas ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą
BNS
Scanpix
Turkijos parlamentas

Turkijos parlamentas trečiadienį vienbalsiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, praėjus daugiau kaip penkeriems metams po pirmo Ankaros parašo po šia istorine sutartimi dėl pasaulinį atšilimą didele dalimi lemiančios taršos mažinimo.

Balsavimas įvyko prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje paskelbus, kad Turkija priims Paryžiaus susitarimą iki JT klimato kaitos konferencijos COP26, prasidėsiančios Škotijos mieste Glazge spalio 31-ąją ir truksiančios dvi savaites.

Turkija jau pajuto visą klimato kaitos jėgą – liepą ir rugpjūtį šalyje per potvynius ir miškų gaisrus žuvo maždaug 100 žmonių. Didelės šalies dalys taip pat kenčia dėl užsitęsusios sausros.

Šios krizės padidino politinį spaudimą R. T. Erdoganui spręsti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis problemą. Mokslininkai sako, kad su šia tarša susijęs pasaulinis atšilimas prisideda prie vis ekstremalesnių ir dažnesnių nepalankių meteorologinių įvykių.

Šiemet Turkijoje išdegė kone 200 tūkst. ha miškų – penkis kartus daugiau už metinį vidurkį 2008–2020 metais, rodo Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenys.

Prieš Turkijai ratifikuojant Paryžiaus susitarimą klimato tyrimų institutų įkurtas portalas „Climate Action Tracker“ (CAT) nurodydavo, kad Ankaros pastangos pasiekti šio susitarimo tikslus yra „toli gražu nepakankamos“.

Klimato kaita tapo vienu svarbiausių klausimų Turkijos jaunimui, o milijonai jaunuolių galės pirmą kartą balsuoti 2023 metais planuojamuose rinkimuose.

Maždaug 95 proc. turkų jaunuolių mano, kad klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių šaliai, rodo praėjusį mėnesį paskelbta Britų tarybos (British Council) ataskaita, parengta šiai kultūros ir švietimo organizacijai vykdant savo projektą „Global Youth Letter on Climate Action“. Juo jaunimas visame pasaulyje raginamas imtis veiksmų dėl klimato.

Turkijos neskubėjimas ratifikuoti susitarimą atspindi ginčus dėl tam tikroms šalims skiriamo finansavimo apimties ir griežtesnių taisyklių įvedimo terminų.

Turkijos bendra tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nuo 1990 iki 2019 metų padidėjo 157,7 proc., nurodo valstybinė statistikos tarnyba.

Vienas Vakarų diplomatas sakė, kad Turkija daug investavo į atsinaujinančios energijos, įskaitant Saulės ir vėjo, infrastruktūrą, bet ir toliau lieka priklausoma nuo taršių anglių.

„Turkijos politika dėl aplinkos yra reakcinė, kaip matėme iš [jūros] gleivių [krizės] ir debatų dėl Europos plastiko atliekų įvežimo“, – sakė šis Vakarų diplomatas.

Šią vasarą Stambulo pakrantės buvo nuklotos tąsiomis gleivėmis, o mokslininkai šį reiškinį siejo su teršalų kaupimusi Marmuro jūroje.

Vyriausybė šiais metais uždraudė importuoti kai kurias plastiko atliekas iš tokių šalių kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, nes visuomenė nepalankiai įvertino vaizdus, rodančius, kad atliekos buvo verčiamos į griovius ar deginamos pakelėse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 10 07 10:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt