penktadienis, liepos 1 d.
U. von der Leyen nuvyko į Ukrainą aptarti šalies siekio įstoti į ES
BNS
Nexta
Ursula von der Leyen (kairėje) Kyjive.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį vieši karo krečiamoje Ukrainoje, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptartų Kyjivo siekį gauti kandidato įstoti į Europos Sąjungą (ES) statusą.

Nors Kyjivas siekia kuo greičiau prisijungti prie Bendrijos, ES pareigūnai ir vadovai perspėja, kad kelias į narystę yra ilgas ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius.

Ukraina galimybę prisijungti prie ES mato kaip būdą sumažinti savo geopolitinį pažeidžiamumą, kurį išryškino Rusijos sukeltas karas.

„Su prezidentu Zelenskiu įvertinsiu, koks bendras darbas reikalingas atstatymui, taip pat pažangą, padarytą Ukrainos einant savo europietiškuoju keliu“, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen, atvykusi į Kyjivą.

Kartu su ja keliavusiai žurnalistų grupei EK vadovė sakė, kad šios diskusijos „padės įvertinti“ Ukrainos pasirengimą būti laikoma šalimi kandidate ir pradėti ilgai trunkančias derybas dėl narystės.

Komisijos vadovė sakė, kad vertinimas bus pateiktas „greitu metu“.

Tikimasi, kad šį klausimą kitą savaitę, prieš birželio 23–24 dienomis vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, svarstys ES komisarai ir pareigūnai.

Ši U. von der Leyen kelionė į Ukrainą yra antra nuo karo pradžios.

Paskutinį kartą ji lankėsi balandžio pradžioje ir simboliškai įteikė V. Zelenskiui klausimyną, tapsiantį „pagrindu“ diskusijoms dėl Kyjivo europinių siekių artimiausiomis savaitėmis.

Komisijos vadovė tuomet teigė, kad „Ukraina priklauso europiečių šeimai“.

Tačiau kai kurios ES šalys reiškia abejones dėl to, kad Ukrainai būtų taikomas pagreitintas kandidatavimo procesas.

Jie atkreipia dėmesį į prieš karą fiksuotas Ukrainos korupcijos problemas ir į tai, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija ir Albanija, jau buvo toliau pažengusios, siekiant kandidatės statuso.

Europos Sąjunga per dviejų milijardų eurų fondą padeda Ukrainai tiekti ginklus ir nuo invazijos suteikė daugiau kaip 700 mln. eurų vertės pagalbos ir paramos. Vis dėlto, kai kurios Bendrijos šalys, įskaitant Vokietiją, kaltinamos per lėtai tiekiančios ginkluotę.

Bendrija taip pat įvedė šešis sankcijų paketus Rusijai, įskaitant embargo dėl jos į bloką siunčiamos anglies ir naftos, taip pat ribojimus prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams ir žiniasklaidos priemonėms.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 11 12:31
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt