antradienis, liepos 5 d.
Ukrainos pabėgėliai, bandantys rasti kelią į Lenkiją
Alfa.lt
Scanpix
Ukrainos karo pabėgėliai

Iš autobuso ukrainiečiai išlipa lėtai, o jaunos moterys laiko mažų vaikų rankas. Močiutės neša per daug prikimštus lagaminus arba tempia šiukšlių maišus su drabužiais. Visos mamos avi sportbačius. Yra saujelė senukų, susikūprinusių. Nemažai šunų, dažniausiai maži, nė vienas neloja. Keleiviai vos pakelia akis. Visi atrodo priblokšti, išsekę. Lenkas savanoris sveikina juos ir pučia burbulus vaikams, bet vaikams tai neįdomu.

Hrebenne – pagrindinė Ukrainos pabėgėlių atvykimo stotis Lenkijos pasienyje. Tai vienas didžiausių iš aštuonių Lenkijos įvažiavimo punktų į šalį. Naujienų portalas TIME rašo, kad pasienyje yra atgabentos kartoninės dėžės su naudotais drabužiais ir žaislais. Yra kambarys su kava, sumuštiniais su sūriu ir milžiniška šviežių bandelių skarda.

Kaip rašoma portale, balandžio mėnesio viduryje dauguma žmonių autobusu vyko iš Charkovo, kur Rusijos bombardavimas tuo metu buvo nenumaldomas ir nesibaigiantis. 30 metų moteris su rožine striuke ir „Nike“ beisbolo kepuraite, ilgais, ryškiai nulakuotais nagais eina link ten, kur jos laukia savanoriai.

„Aš nenorėjau išeiti, – TIME žurnalistui sakė ji. – Kai prasidėjo sprogdinimas, pirmiausia nuėjau į mokyklą, manydama, kad ten bus saugu. Ir tada rusai subombardavo mokyklą. Tada kelias savaites prabuvau rūsyje. Vis galvojau, kad bombardavimas baigsis.“

Kai jos namas buvo sugriautas, ji nusprendė, kad turi palikti šalį kartu su savo mama ir tai, ką ji pavadino „savo kūdikiu“ – šunimi. Ji turi vyrą ir brolį. Jos vyras pasiliko kovoti, o brolis, kaip pranešė, tam yra per liesas.

„Aš negaliu to suprasti, – teigė moteris. – Atrodo neįmanoma, kad tai vyksta.“

Lenkijos humanitarinės pagalbos komandai Hrebenne vadovauja Dariuszas, kuris yra buvęs Lenkijos kariuomenės pulkininkas. Jis tikina, kad per dieną jie sulaukia apie 3 tūkst. pabėgėlių, bet niekada mažiau nei trys šimtai. Daugiau nei 90 proc. yra moterys ir vaikai.

TIME teigiama, kad dauguma čia atvažiuoja autobusais, kai kurie automobiliais, nemažai ateina pėsčiomis. Karo pradžioje kur kas dažniau vykdavo labiau pasiturinčios šeimos su nuosavais automobiliais ir turintys tikslą bei kontaktą kitoje šalyje.

Naujienų portalo žurnalistas pasakoja, kad daugelis ukrainiečių atrodo lyg pasiklydę, labai maža dalis jų kalba lenkiškai. Kai kurie pabėgėliai Varšuvoje susitinka su šeima bei draugais.

„Sutikau jauną mamą ir jos sūnų, kurie pasakė, kad vyksta į Austriją. Kita šeima sako, kad vyksta į Vokietiją. Jie visi turi trijų mėnesių laikotarpį, per kurį gali keliauti po visą Europos Sąjungą (ES) be vizos ir prieglobsčio prašymo“, – aprašomi TIME žurnalisto prisiminimai.

Lenkija dosniai priima ukrainiečius – kas penktas sutiktas žmogus Varšuvoje dabar yra ukrainietis. Atrodo, kad lenkus sujaudino sunki ukrainiečių padėtis. Visame Varšuvos mieste kabo Ukrainos vėliavos. Tvirtinama ir tai, kad kai kurie lenkai skundžiasi, jog ukrainiečiai neva iš jų atima darbus, tačiau toks požiūris – retas.

Žurnalistams aplankius pabėgėlių centrą Varšuvoje, kiekvienas kalbintas ukrainietis pasakė, kad nori grįžti į savo gimtąją šalį, kai pasibaigs karas ar net anksčiau.

„Niekas tikrai nesakė norintis pradėti naują gyvenimą svetur. Žmonės sakė norintys atstatyti savo namus ir gyvenimą. Tiesą sakant, važiuodami į pasienio stotį matėme daugiau automobilių įvažiuojančių į Ukrainą nei išvažiuojančių.

Pastebėjau, kad žmonės buvo labiau sutrikę nei pikti dėl to, kas jiems vyksta. Dauguma šių žmonių smurtą patyrė savaitėmis. Visą gyvenimą jie gyveno šalia Rusijos. Niekas tikrai neturėjo atsakymų. Visi jie buvo dėkingi už lenkų dosnumą“, – TIME portalui mintimis dalijosi žurnalistas.

2022 05 22 18:30
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt