penktadienis, spalio 22 d.
„Zapad 2021“: kaip Rusija šiemet „kariaus“ su NATO?
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Pavojingi žaidimai

Pasaulyje, taip pat Lietuvos pašonėje padėtis kaip reta įkaitusi. Rugsėjį Rusijos rengiamos pratybos „Zapad 2021“ įtampą tik padidins.

Kai vieno NATO dirbančio diplomato neoficialiai paklausiau, kas girdėti apie Rusijos karines pratybas „Zapad 2021“, jis atsakė, kad nieko ypatingo, „viskas kaip ir anksčiau“. Atsakiau, kad nuobodu. Jis viltingai pridūrė: „Tikiuosi, kad taip ir bus.“

Didžiulio masto strateginių karinių pratybų „Zapad“ („Vakarai“) tradicija siekia sovietinius laikus. Tačiau po 1981 m. jos nebuvo vykdomos. Nuo 1999-ųjų, Rusijai pakeitus savo užsienio politiką ir kryptį, „Zapad“ rengiamos kas ketverius metus. Iš kitų pratybų šios išsiskiria savo mastu, dalyvių skaičiumi ir geografine apimtimi.

„Nuo 1999 m. Rusijoje vykusių „Zapad“ mokymų (ypač „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“) veiksmų analizė leidžia teigti, kad per jas tikrintas Rusijos planas, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose“, – analizėje „Zapad-2017“ anatomija: kai kurie Rusijos karinio planavimo ypatumai“ rašo karybos ekspertas Daivis Petraitis.

Anot Eglės Murauskaitės, ICONS projekto vyresniosios ekspertės Merilando universitete (JAV), kiekvienais metais „Zapad“ pratybų tikslai skirtingi. „Bendrai paėmus, tai pajėgų integravimas, naujos doktrinos testavimas, darbas su partneriais. Taip pat tai signalai priešininkams ir sąjungininkams, naujos technikos demonstravimas, tikintis pardavimų. Žinoma, pagrindiniai tikslai priklauso nuo konkrečių metų“, – žurnalui IQ teigė ji.

Kalbant apie politinius tikslus, „Zapad“, kaip ir kitos Rusijos karinės pratybos, skirtos tiek užsienio, tiek vidaus auditorijai parodyti, kad Maskva – vis dar stipri karinė galia. „Jos padeda Rusijai likti vadinamajai pasaulio galybei ir suteikia sąlygas vykdyti ekspansinę politiką“, – ataskaitoje „Strateginės Rusijos pratybos: žinutės ir poveikiai“ konstatuoja ekspertai iš NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro.

Trys karo etapai pagal Rusiją

Vakarams ypač didelį nerimą sukėlė 2009-ųjų „Zapad“, kai per pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą. Nuo to laiko šioms Rusijos pratyboms skiriamas ypatingas NATO ir žiniasklaidos dėmesys.

Nepamirštant įvykių Ukrainoje ir Rusijos „įpročio“ po didelių pratybų surengti mažą karą (pavyzdžiui, Gruzijoje 2008 m.) ypač atidžiai stebėtos „Zapad 2017“ pratybos. „Tuo metu dar tik neseniai dislokuoti NATO priešakiniai batalionai Rytų flange pradėjo pasiekti savo operacinį pajėgumą. Todėl laukta potencialių testavimų šių pratybų metu. Be to, 2017 m. atrodė, kad NATO ar Vakarų sąjungininkų santykiai su Rusija buvo pasiekę žemiausią tašką“, – IQ pasakojo buvęs aukštas diplomatas.

„Zapad“ – tai didelis streso testas Rusijos kariuomenei – nuo mažos iki didelės apimties karo būtent su NATO.

Kaip teigiama minėtoje D. Petraičio analizėje, „Zapad“ mokymai – karo su NATO scenarijus, kurį sudaro trys etapai, jiems parengti detalūs planai. Nuo 1999 m. buvo praktikuojami atskiri elementai ir etapai, o 2017 m. kompleksiškai patikrinti visi trys. Supaprastinus: pirmasis – tai puolimas, pasinaudojant desantu, specialiosiomis pajėgomis, ir placdarmo užėmimas. „Visur vykdomas staigus puolimas, stipriai remiamas iš oro ir didelio nuotolio tikslaus nutaikymo ginklais ir apsaugomas oro gynybos ir kitomis priemonėmis“, – rašo D. Petraitis.

Antrasis – užimtų pozicijų įtvirtinimas, sėkmės išplėtimas arba konflikto stabilizavimas, pasinaudojant sunkiąja šarvuota technika ir kitomis pajėgomis. „Apibendrinant šio etapo mokymus, matyti, kad visur vykdomas puolimas, skirtas išplėsti sėkmę ir apginti jau kontroliuojamas teritorijas, ir pereinama prie strateginio atgrasymo tam, kad priverstų oponentą derėtis“, – teigiama analizėje.

Trečiasis etapas – „tai plataus masto (visos valstybės) gynyba, pasitelkiant visos valstybės pajėgumus“, kartu demonstruojant Vakarams pasiryžimą imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant branduolinę ataką.

„Zapad“ – tai didelis streso testas Rusijos armijai – nuo mažos iki didelės apimties karo būtent su NATO. Į tai įeina ir Rusijos kariuomenės mobilizacija, integravimas su civiliniais dariniais“, – Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) birželį surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Zapad 2021“ ir Rusijos pajėgų buvimo Baltarusijoje ateitis“ kalbėjo CNA analitikos centro Rusijos studijų vyresnysis ekspertas Michaelas Kofmanas.

„Zapad 2017“ pamokos NATO

Kiekvienos potencialaus priešininko pratybos yra sąlyginai ir NATO mokymai bei galimybė pasitikrinti savo gebėjimus, surasti silpnąsias vietas. Aljansas ir sąjungininkai atidžiai stebėjo „Zapad 2017“.

„Susidūrėme su dūmų uždangomis ir neskaidrumu. T. y. tokio masto pratyboms būtinų skaidrumo reikalavimų nepaisymu ir ignoravimu. Iš esmės niekada neaišku, kokie tie realūs skaičiai – Rusija suskaldo pratybas į mažesnes, – kalbėjo buvęs diplomatas. – Be to, pratybos nėra tik Rusijos oficialiai skelbiamos datos: svarbu žiūrėti, kas vyksta prieš, per ir ypač po to, kai oficialiai jos baigiasi. Itin pavojingas dalykas, NATO terminais, vadinamasis SNAPEX.“

SNAPEX (snap exercises – greitos pratybos) – tai Rusijos netikėtai rengiamos greitos kovinės parengties pratybos, kai prieš tai neįspėjamos šalys kaimynės ir tarptautiniai stebėtojai. Jos yra neatsiejama Rusijos karinio pasirengimo dalis.

Pasak minimo IQ šaltinio, po „Zapad“ mokymų Vakaruose geriau suvokta Rusijos grėsmė, išryškėjo karinio mobilumo svarba ir imtasi konkrečių veiksmų, programų įgyvendinimo.

„Rusija pajėgas iš Tolimųjų Rytų į Vakarus gali labai greitai perkelti, o štai, kad laiku atvyktų reikalingo dydžio Aljanso pastiprinimas Europoje – problemiškiau dėl infrastruktūrinių ir teisinių priežasčių“, – teigė buvęs diplomatas.

Neatsitiktinai JAV 2020 m. suplanavo surengti pratybas „Defender Europe 20“, kurios turėjo parodyti Amerikos kariuomenės gebėjimą greitai ateiti į pagalbą sąjungininkams. Jos turėjo tapti didžiausiu JAV pajėgų dislokavimu žemyne per pastaruosius 25 metus (37 tūkst. karių iš 18 NATO šalių Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių teritorijoje). Bet planus sutrikdė prasidėjusi koronaviruso pandemija ir mokymų apimtis buvo sumažinta.

Šiemet įvyko „Defender Europe 21“. Jose dalyvavo apie 30 tūkst. karių iš 26 valstybių, tarp jų ir Lietuvos.

Rytų fronte nieko naujo. Kol kas

Atrodo, kad prieš šių metų „Zapad“ NATO jaučiasi ramiau – bent jau tokia nuomonė susidaro pabendravus tiek neoficialiai, tiek oficialiai su Aljanse dirbančiais diplomatais.

„NATO situaciją stebi: kaip ruošiamasi kitoje pusėje, bet jokio dramatizmo nėra. Nepastebima, kad kas nors būtų kitaip nei ankstesniais metais, – IQ teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis ir čia pat pridūrė: – Vyksta kaip ir anksčiau – pasirengimas, naujų grėsmių nefiksuojama. Pratybos kaip pratybos: mes organizuojame, jie organizuoja.“

Be to, „Zapad“ į šoną nustumia kiti NATO galvos skausmai – fiasko virtęs pasitraukimas iš Afganistano. „Pasaulyje dabar yra daug rimtesnių įvykių, kaip, beje, ir pas mus Lietuvoje. Neatrodo, kad „Zapad“ artimiausiu metu neigiamai aktualizuotųsi“, – sąlyginai optimistiškai kalbėjo ambasadorius.

Pasak oficialių Rusijos ir Baltarusijos, kuri tradiciškai kaip mažesnysis brolis dalyvauja „Zapad“ pratybose, pareigūnų, „Zapad 2021“ – tai išimtinai gynybinio pobūdžio mokymai ir atitinka visus tarptautinius bei skaidrumo įsipareigojimus.

„Sumanymo pagrindas – vienas iš įmanomų karinės bei politinės situacijos eskalacijos prieš sąlyginę valstybę variantas. Planuojama, kad pratybos vyks septynias paras – nuo rugsėjo 10 iki 16 d. Pagal mūsų kolegų iš Rusijos pasiūlymą mokymai vyks dviejų šalių teritorijoje, tai apims regioninės Baltarusijos ir Rusijos karinės grupuotės, taip pat armijos operacijų klausimus“, – dar sausį „visas kortas atskleidė“ Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.

Anksčiau minėtoje CSIS diskusijoje dalyvavęs M. Kofmanas teigė, kad šių metų mokymuose dalyvaus visos pajėgos – nuo oro desanto, Baltijos laivyno iki priešlėktuvinės gynybos, elektroninių pajėgų. Pratybos taip pat apims ne tik Vakarų karinę apygardą, bet ir kitus Rusijos karinius administracinius vienetus.

„Rusijos požiūriu, „Zapad“ scenarijus yra toks: prasideda krizė Baltarusijoje ir kelios NATO šalys, remiamos JAV, įsitraukia, o tai nulemia Rusijos kontrintervenciją – tai intelektinis pratybų pagrindas, o konkrečiai sukuriama didelė schema, kaip įsitraukiama į karą“, – paaiškino ekspertas.

Pratybos jau vyksta?

„Dar ankstoka spręsti, bet visada atsižvelgiama į to meto aktualijas. 2017 m. daugiau dėmesio skirta greitojo reagavimo, teritorijos užėmimo taktikai ir jos bandymams. Šie metai, mano nuomone, daugiau skirti nekonvenciniams, techniniams sprendimams – labiau orientuojamasi į technologijas, elektroninę erdvę, į naujų technologijų išbandymą, integravimą ir tų technologijų naudojimą didžiulėje teritorijoje, tarp atskirų dalinių, – prognozavo „Zapad 2021“ pobūdį E. Murauskaitė. – Iš tiesų tai didelis mastas, dideli kariniai vienetai, o per karantiną praktikavimas buvo nutrūkęs. Taigi tai labai įvairialypės pratybos.“

Būtina atsižvelgti ir tokius veiksnius, kad, skirtingai nei 2017 m., dabar nebegalioja Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, kuri draudė Rusijai ir JAV turėti 500–5500 km nuotolio balistines raketas, galinčias nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes. Tai Maskvai atveria naujų praktikavimosi galimybių. Tuo labiau kad kita Europos saugumą užtikrinti turėjusi „Atviro dangaus“ sutartis, kuria buvo siekiama kelti valstybių tarpusavio pasitikėjimą leidžiant stebėti vienai kitos kariuomenes, dabar irgi neveikia.

Dalis ekspertų įsitikinę, kad nereikia kreipti dėmesio į Rusijos ir Baltarusijos oficialiai paskelbtas „Zapad 2021“ datas (rugsėjo 10–16 d.) – tai bus tik parodomoji dalis, vadinamoji DV diena (distinguished visitor day – išskirtinių svečių diena). Pasak M. Kofmano, pratybos prasidėjo daug anksčiau, kitais mokymais, kurie yra dalis jų (be to, jos dar tęstis ir po rugsėjo).

Šiai minčiai pritaria nepriklausomas karinis analitikas, „Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka savo analizėje „Rusija eina į karą: pratybos, signalai, bauginimai karu ir karinė konfrontacija“ ir teigia: „Svarbiausios, bet mažiausiai viešai pastebimos kryptys rasis prieš aktyvią pratybų fazę ir po jos.“

Apie tai užsiminė ir Rusijos karinė vadovybė.

„Prieš „Zapad 2021“ vyks visa serija parengiamųjų mokymų, kurie lydi bet kokias tokio masto pratybas“, – birželio pradžioje pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

O ir pavasarį Rusijos žingsnis, kai buvo sutrauktos šimtatūkstantinės pajėgos prie Ukrainos sienos ir į aneksuotą Krymą, kuris labai išgąsdino ne tik Kijevą, bet ir Vakarus, vėlgi buvo aiškinamas mokymais ir pasirengimu „Zapad 2021“. Tiesa, Maskva balandį pranešė, kad atitraukia pajėgas, bet didelė dalis jų liko, taip pat infrastruktūra ir ginkluotė – tai vienas „Zapad 2021“ ypatumų. Ne veltui vasaros pradžioje dalis ekspertų metaforiškai kalbėjo, kad ši vasara Ukrainai „bus ilga“.

A. Lukašenkos veiksnys

Kitas išskirtinis šių metų „Zapad“ veiksnys – Baltarusija. Dar 2017 m. baimintasi, kad į „Zapad“ atvykę Rusijos daliniai taip ir liks Baltarusijoje, tačiau taip neįvyko. Vis dėlto po praėjusių metų suklastotų prezidento rinkimų ir dėl to kilusių protestų Aliaksandras Lukašenka pasijuto įspraustas į kampą, o Kremlius tapo pagrindine jo valdžios atrama.

„Dabar pasikeitęs A. Lukašenkos režimo santykis su Kremliumi. 2017 m. Baltarusija ėmėsi aktyvesnių veiksmų kviesdama stebėtojus, bandė komunikuoti, kad tai nėra grėsmė, o tik pratybos. Intencija buvo parodyti balansą ir siekti neutralizuoti situaciją, labiau įtraukti Vakarus. Dabar atvirkščiai – A. Lukašenka patiria didelį ES bei Vakarų spaudimą ir mažiau nori demonstruoti draugiškumą“, – teigė E. Murauskaitė.

Šiemet „Zapad 2021“ apims beveik visą Baltarusijos teritoriją. Atvykimo taškai – penkios sritys: Minsko (Borisovas, Ozeriščė), Vitebsko (Vitebskas, Zaslonovas, Stolpcai), Mogiliavo (Asipavičai), Bresto (Baranovičiai) ir Gardino (Lososna). Jau telkiamos Rusijos pajėgos šioje šalyje.

Iki tol nuo Rusijos bazių klausimo išsisukinėjęs A. Lukašenka liepos pabaigoje viešai pareiškė, kad, jei prireiks, jis pasiruošęs bet kada leisti dislokuoti rusų kariuomenę Baltarusijoje: „Net nesvarstytume.“ Kaip diskusijoje pabrėžė M. Kofmanas, šiemet Baltarusija bus agresyviausia ir aktyviausia dėl „Zapad“, o Rusija atsitrauks į šešėlį ir leis Minskui lyderiauti.

Dalis ekspertų jau dabar nelaiko Baltarusijos kariuomenės savarankiška – esą ji, ypač po protestų susvyravus A. Lukašenkos valdžiai, tapo integruota į Rusijos karinius vienetus. „Rusija Baltarusijos pajėgas mato kaip integralų komponentą, įgyvendindama savo planus Vakarų strategine kryptimi“, – mano M. Kofmanas.

K. Muzyka prognozuoja, kad „Zapad 2021“ dar stipriau įtrauks Baltarusijos pajėgas į Maskvos glėbį: „Pratybos mums atskleis naujų Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos kampų, taip pat Rusijos ateities potencialą panaudoti Baltarusijos teritoriją.“

Tiesa, E. Murauskaitė atkreipia dėmesį į Kinijos, su kuria irgi flirtuoja paskutinis Europos diktatorius, veiksnį: „A. Lukašenka nėra kvailas, kad visas savo galimybes sietų su vienu sąjungininku. Anksčiau jis bandė labiau balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų, o dabar, kad Rusija jo paties ir jo interesų bei galios ir finansinių svertų neprarytų, mėginama balansuoti su Kinija. Bet kuriuo atveju, nedrįsčiau teigti, kad per šias pratybas Baltarusija išgyvens kokius nors dramatiškus virsmus.“

„Zapad“ ir hibridinis puolimas prieš Lietuvą

Kita vertus, dabartiniai A. Lukašenkos režimo veiksmai (migrantų stūmimas į Lietuvą, grasinimai ir arši propaganda), kuriuos Lietuvos pareigūnai vadina hibridiniu puolimu, jau padidino „Zapad 2021“ rizikas.

„Neurozės rugsėjį pridės dideli baltarusių ir rusų mokymai „Zapad 2021“. Šias pratybas kiekvieną kartą lydi baimės, kad Rusijos kariuomenė, prisidengusi triukšmu, gali užpulti ką nors iš kaimynų ar neišeiti iš Baltarusijos. Skirtingai nei palyginti taikiais 2013 ar 2017 m., dabar prie pratybų prisideda Minsko konfliktas su kaimynais ir A. Lukašenkos noras išlaikyti karo grėsmės atmosferą šalyje, – pabrėžia baltarusių analitikas Artiomas Šraibmanas, Maskvos „Carnegie“ centro bendradarbis. – Pirmą kartą aplink Baltarusiją susidarė padėtis, kai egzistuoja ginkluotų pasienio incidentų rizika – ne todėl, kad priešininkai planuoja užpulti vienas kitą, o dėl klasikinės „žaidimų teorijos“, dėl laukiamų abipusių provokacijų ir vienas kito veiksmų traktavimo ypač priešiškai.“

Dalis politikų ir ekspertų linkę „Zapad 2021“ sieti su Baltarusijos režimo vykdomu hibridiniu Lietuvos puolimu. Rugpjūtį, po to, kai 12 baltarusių pasieniečių, dėvinčių riaušių malšinimo ekipuotę, įstūmė į Lietuvą 35 migrantų grupę ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad artėjant „Zapad“ pratyboms provokacijų pasienyje gali būti ir daugiau.

Abu dalykai vyksta – vienu metu ir vienoje vietoje – tad, kaip mėgsta sakyti Rusijos propagandos veidas Dmitrijus Kiseliovas: „Sutapimas? Nemanau...“

Vilnius paprašė NATO atsiųsti Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę, tačiau bent jau oficialiai bando atskirti „Zapad“ mokymus ir Minsko veiksmus. „Baltarusijos veiksnį reikia atskirti nuo „Zapad“ pratybų. Tai yra konkretūs hibridiniai veiksmai ne tik prieš Lietuvą, bet ir visą ES. Kalbu ne tik apie migraciją. Kartu neatsakinga būtų daryti tam tikras sąsajas su „Zapad“ pratybomis“, – teigė ambasadorius D. Matulionis.

Tačiau terminą „hibridinis“ sunku nusakyti, įrėminti. Hibridiniai veiksmai praplečia pačią karo apibrėžtį, taip pat pasirengimą jam, t. y. pratybų sąvoką.

„Kuo toliau, tuo labiau matome nekarinių priemonių įjungimą į doktriną ir sisteminį jų naudojimą. Pati karo samprata plečiasi. Ir normų prasme tai darosi vis labiau priimtina visuomenėms net ir Vakaruose. Pavyzdžiui, tokie įrankiai, kaip informacinės kampanijos ar opozicijos judėjimų finansavimas, informacijos paviešinimas, – kalbėjo R. Murauskaitė. – Grįžtant prie „Zapad“ pratybų – koncepcija irgi platėja. Pirmiausia, vis tiek išlieka techninė ir karinė pusė: kaip sekasi kariuomenei judėti, įgyvendinti logistikos užduotis, tvarkytis su duomenimis, integruoti ir kontroliuoti veiklas. Kartu išlieka nekarinis komponentas.“

Vis dėlto ekspertė mano, kad ne taip jau svarbu, ar Baltarusijos hibridinis puolimas yra „Zapad 2021“ dalis: „Koks skirtumas, ar tai yra tų pratybų dalis, ar ne? Jeigu kalbama, kad tarp migrantų galėtų būti provokatorių, tuomet – žinoma. Jeigu pasinaudojant migracijos krize per pratybas kariškių judėjimas būtų įtartinesnis, suplanuotas, tuomet – žinoma. Bet pats faktas, jei mes kada nors ir rasime Kremliaus dokumentą, kuriame rašoma „suplanuokime migrantų krizę“, visiškai jokios reikšmės neturi. (...) Pratyboms galbūt tai ir sukuria tam tikrų papildomų galimybių, bet ar tai buvo specialiai planuota kaip pratybų dalis? Manau, kad tai nėra tas klausimas, ne ten dedamas akcentas.“

Pirmą kartą aplink Baltarusiją susidarė padėtis, kai egzistuoja ginkluotų pasienio incidentų rizika.

Pasak jos, svarbiausia yra tiek Lietuvos, tiek Europos reakcijos, kurias atidžiai seka ir Minskas, ir Maskva. Būtent NATO sąjungininkų reakcija yra dar vienas esminių „Zapad“ pratybų politinių tikslų. T. y. testuojamas Vakarų atsakas: kas ir ką pasakys, kas ir kaip reaguos, ar atsiras skirtumų tarp NATO sąjungininkų žinučių: bus kvietimų neeskaluoti situacijos, santūriai laikytis ar atvirkščiai?

„Maskva nori ištestuoti, kur čia kokį pleištą galėtų įvaryti tarp sąjungininkų. O Vakaruose dažnai manoma, kad, jei viena pusė eskaluoja, ją gali nuraminti tik ypatingas santūrumas, susilaikymas. Tačiau Kremlius renkasi pats, kiek kaitinti padėtį, ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų „deeskalacinių“ kvietimų“, – kalbėjo buvęs diplomatas D. Petraitis.

Neteko matyti, kad kurie nors ekspertai teigtų, jog per „Zapad 2021“ Rusija norėtų išprovokuoti konfliktą, bet Kremliui visada kyla noras vaikščioti peilių ašmenimis. Svarbiausia, kad nebūtų peržengtos „nuobodumo“ ribos.

BEREKLAMOS:

2021 09 09 09:40
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt