pirmadienis, kovo 1 d.
Žvaigždžių pamėgti Maldyvai: šalia dangiško grožio – nerami politika ir skurdas
Alfa.lt

Maldyvų salose mėgsta ilsėtis daugelio šalių žvaigždės ir politikai. Stebėtis nėra kuo, nes turistams salos siūlo rojaus kampelius primenančius paplūdimius. Tačiau turistams skirtos „iščiustytos“ vietos neatspindi šalies kasdienybės. Alfa.lt pasidomėjo, kokia tai šalis ir kuo verčiasi jos žmonės.

Maldyvų Respublika yra salų archipelagas Arabijos jūroje, Indijos vandenyne į pietvakarius nuo Šri Lankos ir Indijos. 26 atolai užima vos 298 kvadratinių kilometrų plotą, todėl Maldyvai yra pati mažiausia Azijos valstybė. Pagal gyventojus ji yra antra mažiausia, turinti maždaug 560 tūkst. gyventojų. Sostinė Malė yra centrinėje saloje, kuri tradiciškai vadinama Karaliaus sala. Oficiali valstybės religija yra islamas ir tik musulmonai gali gauti šalies pilietybę.

Nerami politika

Pirmą kartą Maldyvų Karalystė paminėta senovės Indijos metraščiuose III a. pr. Kr. Nuo XVI a. archipelage dominavo Europos kolonijinės valstybės. 1887 m. salos tapo Britanijos protektoratu, o 1965 m. paskelbė nepriklausomybę ir tapo prezidentine respublika.

Maldyvų Respublika yra Jungtinių Tautų, Tautų Sandraugos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Aljansams nepriklausančių valstybių judėjimo narė.

Nors šalyje veikia demokratinė santvarka, didžiausia pasaulyje laisves ir demokratiškumą vertinanti organizacija „Freedom House“ Maldyvus prieš dešimtmetį įvertino tik kaip „iš dalies“ laisvą visuomenę. 2016–2020 m. Maldyvai buvo pasitraukę iš Tautų Sandraugos, pasipylus kaltinimams dėl žmogaus teisių pažeidimų ir neveikiančios demokratijos.

„Rojaus kampelis“ gyvena gana aktyvų ir kartais net siautulingą politinį gyvenimą, apie kurį ten poilsiaujantys turistai dažniausiai nieko nežino. Pavyzdžiui, 2011 m. šalyje kilo masiniai protestai, 2012 m. kilo policijos ir kariškių maištas, privertęs atsistatydinti prezidentą Mohamedą Nasheedą, kuris netrukus buvo nuteistas kalėti 13 metų už teroristinę veiklą. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė teismo procesą kaip politizuotą.

Pastarąjį dešimtmetį Maldyvai vis labiau suartėjo su Kinija. Be to, šalyje gana gajos antivakarietiškos islamistinės nuotaikos.

Skurdas visada šalia

Istoriškai Maldyvų ekonomikos varikliu buvo ir yra žvejyba, nors turizmo dalis šalies ekonomikoje nuolat auga. 2019 m. salas aplankė 1,7 mln. turistų.

Nors tarptautinės organizacijos pragyvenimo lygį Maldyvuose vertina kaip geresnį nei vidutinį, palyginti su kitomis Pietų Azijos šalimis, europietį toks vertinimas gali suklaidinti. Pavyzdžiui, palyginti su Lietuva, Maldyvų BVP yra maždaug 10 kartų mažesnis. 2018 m. Maldyvų BPV buvo 5,3 mlrd. dolerių, o tuo pat metu Lietuvos – daugiau nei 53 mlrd. dolerių.

Šalies ekonomikai grėsmę kelia ne tik tradicinės krizės, bet ir stichinės nelaimės. 2004 m. salyną užgriuvo cunamis, kurio nuostoliai sudarė net 62 proc. šalies BVP.

Taigi, nors šalies ekonomika ir pragyvenimo lygis gali atrodyti neblogai regioniniame kontekste, skurdas ten egzistuoja visai šalia turistams skirtų patogumų. Azijos plėtros banko duomenimis, 9 iš 1000 vaikų neišgyvena iki 5 metų, o maždaug dešimtadalis žmonių gyvena žemiau netgi kuklios nacionalinės skurdo ribos. Nedarbo lygis nėra aukštas ir pastaraisiais metais sudaro apie 6 proc., tačiau dalis dirbančių žmonių per dieną uždirba mažiau nei 2 dolerius.

Pastaruosius 20 metų šalis pamažu mažino skurdą, tačiau, įvairių šaltinių duomenimis, skurde vis dar gyvena iki penktadalio visų maldyviečių. Ilgalaikės tendencijos visgi įkvepia optimizmo: šiandien vidutinė gyvenimo trukmė Maldyvuose yra 77 metai, o nepriklausomybės aušroje gyvenimo trukmės vidurkis buvo katastrofiškas – vos 37 metai.

Turizmo industrija atneša gyventojams pajamų, bet tuo pat metu daro kitokio pobūdžio žalą. Tėvai dažnai įdarbina mažus vaikus turistiniuose objektuose, todėl daugiau nei dešimtadalis vaikų nebaigia net pradinės mokyklos.

2021 02 09 09:05
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt