ketvirtadienis, spalio 22 d.
Buvo naktys švento Jono...
tiesa.com

Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.

Tačiau iki šiol išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan. (išsamiau žr. Rasos). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių – kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės.

Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Per Jonines paprastai spręsdavo apie derlių: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio“. O „jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir moteriškėlės“.

Joninės - šventė visiems

Taigi Joninės! Kaip tarsi šios vasaros šventės vardą, tiks visaip. Joninės yra tarp didžiausių metų švenčių, jų kilmė aiškinama įvairiai. Tačiau jos amžinumą ženklina tai, kad Joninės yra lyg antrasis metų laiko polius, stovintis tiesiai prieš Kalėdas. Praėjo pusė metų nuo ilgiausių naktų baigties, dabar išlydėsime ilgiausias dienas. Tik ne vasarą.

Gamta Joninių vardo nežino, tačiau šią šventę savaip pažymi. Šviesos lūžis yra svarbus visiems, galintiems jį pajausti. Mes to neapčiuopiame, tačiau žinome, o žinojimo pakanka gerai mūsų nuotaikai rastis.

Beje, kodėl Joninės? Kitos tautos turi ir savus šios šventės vardus. Pavyzdžiui, latviai šėlsta su Lyguo šventės vardu lūpose, gudai mini kupolines ar Jankos Kupalos vardą. Tačiau žmonių lūpose greta kitų žodžių (juk ir mes sakome - Rasos, Kupolių...) skamba ir Jono, Janio, Jankos, Ivano, Johano vardai. Taigi garbė visiems Jonams, pelniusiems tokį pasaulio pasitikėjimą!

Gamtoje Joninių metas yra brandžiosios vasaros pradžia. Du mėnesius dabar bus sirpinama, nokinama, auginama tai, kas buvo užmegzta, gimė, išsirito, užaugo. Daugelis sėklų subręs labai greitai - gamtoje brendimo, nokimo tempai stebina ir žavi. Ne mažiau stebina gyvūnų augimo tempai - štai iš kiaušinio išsiritęs devynbalsės jaunikliukas yra mažutis, plikas, neregintis. Tačiau prireikia tik 12-13 dienų, kad iš to bejėgio padarėlio būtų išaugintas plunksnuotas, nuo šakos ant šakos purpsėti galintis paukščiukas. Po keleto dienų jis jau savarankiškai lesa uogas, kapsi vabzdžius.

Sakoma, kad po Joninių nutyla gegutės ir kiti paukščiai. Iš tikrųjų nemažai jų šios vasaros darbus, kuriuos turi lydėti giesmės (lizdų sukimą, perėjimą), jau baigė. Tačiau dar tikrai girdėsime volunges, daugelį kitų giesmininkų. Rytais skardės ir gegutės - jų veisimosi laikas dar tęsiasi. Tiesa, pirmieji gegužiukai jau užaugo, paliko lizdus ir kurį laiką lydimi savo įtėvių klajos namų apylinkėse. Po to liepsnelės, kalviukai ar kielės, užauginusios jiems primestą gegučių palikuonį, gal dar suspės susukti lizdą ir gamtai palikti tikruosius savo vaikus.

Joninės - šventė visiems. Šiandien tikrai vakarokite prie laužo, su smagia draugija. Jei to nepadarysite, teks laukti visus metus - juk tokios šventės suvaidinti, švęsti kitu metu negalima.

Kaip nupinti Joninių vainiką?

Pirmiausia priskinama daugybė gėlių ir šiaip gražių žolynėlių ilgais, lanksčiais stiebais, puošniais žiedais. Po to išrenkami patys gražiausi, ilgiausiais kotais. Suimtas pluoštelis apsukamas vienu ar keliais žolynėliais.

Jei vainikas pinamas iš plonų kotelių gėlelių (našlaičių, neužmirštuolių, ramunėlių, pelėžirnių, burbulių), jos dedamos po kelias, kad vainikas būtų storesnis, aukštesnis. Jei imamos pienės, rugiagėlės ar ramunės, jas geriau pinti po vieną, nes kitaip bus sunku apsukti ir vainikėlis atrodys grubus. Gėlių sumedėjusiais kotais, kad ir kokios gražios būtų, geriau atsisakyti. Nebent galima pakaišyti jų žiedų. Girlianda turi būti pakankamo ilgio. Geriausia, jei puoš galvą, matuoti, o jei plukdysite upe, - pakaks gražios puokštės.

Nupynus reikiamo ilgio vainiką, koteliai surišami siūlu, suriečiami ir pririšami prie pradžios. Štai jūsų rankose ir gėlių karūna!

Nepamirškite, kad pinti geriausia vainikus pavėsyje, taip ilgiau jie išsilaikys nenuvytę.

Kupoliavimas - Joninių tradicija

Buvo tikima, kad Joninių naktį raganos sugadinančios vaistažolių veikimą. Todėl Joninių išvakarėse moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus vyrai pasipildavo po laukus, raistus ir miškus prisirinkti vaistinių augalų, kad jų užtektų visiems metams ne tik sau, bet ir naminiams gyvuliams gydyti. Pirmiausia ieškodavo perkūnžolės - Perkūno sėtos ir augintos žolės, kuri turėjo apsaugoti nuo perkūnijos ir padėti velnio apsėstiems žmonėms, sergant priepuoliu ar skaudant širdžiai. Nusiskindavo ir nelabai gerą vardą turinčią, raganų žole vadinamą rausvažiedę širdažolę. Esą iš šios žolės raganos išsivirusios košės ir ja pasitepusios pažastis galėjo Joninių naktį skraidyti. Tačiau nuo raganų galėjo apsiginti kiečiu, pelynu, šermukšniu, ajerų lapais. Buvo renkamos ramunėlės, širdažolės, puplaiškiai, pelynai, čiobreliai, valerijonai, juodgalvutės, mėtos, rūtos, šermukšnio žiedai, šalpusniai, kraujažolės, trūkžolės, dringelis. Ypatinga reikšmė buvo skiriama jonažolei (ji dar vadinama: brandažolė, joniukas, kiaurinė, kiauris, laurinžolė, Marijos žoliukė, raudonukė, strudenėlis) - žmonės manė, kad ji gali išgydyti nuo 12 iki 99 ligų.

Gydomąją galią Joninių naktį įgydavo ir jonvabaliai. Juos naktį rinkdavo, užpildavo spiritu ir vėliau tepdavo suskaudusias vietas.

Tikima, kad Joninių naktį surinktos vaistažolės įgauna nepaprastų galių. Todėl visus metus jos labai skalsiai (po lapelį) naudojamos. Galima jomis pasmilkyti namus, kad nesikauptų bėdos. Visas žoles skubėta surinkti iki vidurnakčio, nes tikėta, kad jos vėliau netenka daug gydančių galių.

2016 06 23 13:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt