sekmadienis, rugpjūčio 9 d.
Diktatoriaus chamo grimasos
tiesa.com

Šalia Lietuvos tęsiasi „geriausios“ sovietmečio tradicijos. Minsko diktatorius be jokio paaiškinimo pašalino iš pareigų KGB vadovą. Bijodami prarasti savo vietas, kiti saugumiečiai ėmėsi senų metodų – ieško „valstybės priešų“.

Lapkričio 9 d. uždaro pasitarimo, skirto aptarti KGB veiklai, metu Aliaksandras Lukašenka griežtai sukritikavo savo saugumiečių darbą ir pranešė, kad komiteto viršininkas – generolas Vadzimas Zaicavas – pašalinamas iš pareigų. A.Lukašenkos tradicija reguliariai keisti įvairių jam pavaldžių valstybinių institucijų vadovus yra gerai žinoma. Opozicinės „Suvienytosios piliečių partijos“ pirmininkas Anatolijus Liabedzka mano, kad buvęs KGB vadovas pernelyg įžūliai naudojosi tarnybine padėtimi, kas išaiškėjus galėjo mesti šešėlį ir pačiam prezidentui: „Kai struktūra nėra kontroliuojama nei parlamento, nei visuomenės, nei žiniasklaidos, atsiranda pagunda realizuoti įvairias korupcines schemas. Tai priveda prie atstatydinimo.“

Buvęs Baltarusijos saugumietis Valeryjus Kostka primena, kad V.Zaicavas – jau septintas per A.Lukašenkos valdymo laikotarpį atstatydintas KGB vadovas: „Nė vienas iš jų nebuvo iškilmingai išlydėtas į pensiją. Visi, pasinaudojus tam tikromis formaliomis priežastimis, buvo išmesti iš šios sistemos. Nesvarbu, kokią ištikimybę Lukašenkai Zaicavas demonstravo, diktatūros sistema jį išmetė.“

Noras reabilituotis – per šnipų paieškas?

Likusi KGB vadovybė, norėdama išsaugoti šalies vadovo pasitikėjimą, nutarė pademonstruoti uolų darbą. Šį mėnesį saugumiečiai Vitebske sulaikė jaunimo judėjimo – Jaunųjų intelektualų sąjungos – pirmininko pavaduotoją Andrejų Haidukovą, kuris šiuo metu yra laikomas KGB tardymo izoliatoriuje Minske. A.Haidukovui yra pareikšti įtarimai pagal Baltarusijos Baudžiamojo kodekso 356 str. „Valstybės išdavystė“, kuris numato iki 15 metų kalėjimo bausmę. Interneto svetainė smi-belarus.org teigia, kad A.Haidukovas yra kaltinamas ryšiais su užsienio šalies žvalgybos tarnybomis.

Rusijos „Naujojo laikraščio“ apžvalgininkas Andrejus Soldatovas teigia, kad „šnipų skandalo“ paviešinimas atskleidžia, jog suėmimas yra surežisuotas: „Kai šalies kontržvalgyba sužino apie agento buvimą kažkuriame mieste, ji nėra suinteresuota, kad jis būtų sulaikytas. Tai – antraeilė užduotis. Ji bando išsiaiškinti, su kuo jis kontaktavo ir bando jį perverbuoti ar ilgą laiką jį stebi.“ Jo manymu, yra tik klausimas – kas yra šio scenarijaus iniciatorius: „Ar tuo yra suinteresuotas pats Lukašenka, ar tai – KGB generolų bandymas kažką parodyti po viršininko nušalinimo? Versijų gali būti daug.“

Jaunųjų intelektualų sąjungos pirmi­ninkas Jauhenas Kanstancinavas mano, kad kaltinimai, pareikšti A.Haidukovui, atrodo absurdiškai: „And­rejus – mano pavaduotojas, kuris dalyvaudavo protesto akcijose, būdavo sulaikomas, tačiau aš neįsivaizduoju, kuo jis galėjo būti įdomus kažkurioms specialiosioms tarnyboms. Jis neužima jokių slaptų pareigų, nedirba nei mokslinėje, nei karinėje laboratorijoje.“

Plepalais prieš Vakarus

Tuo metu A.Lukašenka gana aktyviai bendrauja su žiniasklaida, tradiciškai nevengdamas pasisakymų, priverčiančių susimąstyti apie diktatoriaus adekvatumą. Lapkričio pradžioje, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, jis pareiškė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turi būti likviduota: „Visa problema yra tai, kad ESBO atsiradimu buvo suinteresuoti Vakarai, Amerika, kai jie varžėsi su galinga Sovietų Sąjunga. Šiandien jiems ta organizacija nereikalinga. Tai juk yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuri šiandien nesirūpina saugumu, o jų bendradarbiavimas yra nukreiptas į susiskaldymą.“

Susitikime su Baltarusijos valstybinio ekonominio universiteto studentais A.Lukašenka netikėtai prabilo apie prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos valstijose: „Man atrodo, kad ten 50 mln. žmonių negalėjo balsuoti, jie tiesiog nebuvo įtraukti į sąrašus. Ten buvo 23 ar 25 kandidatai. Jūs girdėjote tik apie Obamą ir Romney, o kitus už bandymus padiskutuoti su jais pasodino į kalėjimą.“

Kalbėdamas tame pačiame susitikime A.Lukašenka paminėjo ir Lietuvą. Baltarusijos diktatorių suerzino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos bei Seimo Užsienio reikalų komiteto reikalavimas kuo greičiau ištirti išpuolį prieš mūsų šalies ambasadą Minske (Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo Užsienio reikalų pirmininkas Emanuelis Zingeris pavadino jį teroristiniu išpuoliu prieš Lietuvą). A.Lukašenka surezgė teiginį, kad Lietuva neva gynė žmones, kurie 2010 m. neva apmėtė buteliais su degiuoju skysčiu Rusijos ambasadą Minske ir „demaskavo“ „apgaulingą“ jos politiką: „Kai jiems įmetė šiuos butelius – tai neva terorizmas. Štai jų politika. Tai net ne dvejopi standartai, tai „žlobų“ politika.“

Prievolės Rusijai – vykdomos

A.Lukašenka jau spėjo viešai pasigirti neva labai naudinga sutartimi su Rusija dėl dujų tiekimo, pabrėžęs, kad tai įvyko tik nelengvų derybų dėka: „Ukrainoje šiandien byra ekonomika, nes jie gauna gamtines dujas maždaug už 450–480 JAV dolerių už kubinį metrą. Mes pasienyje perkam už 165.“ Jis paminėjo ir naftos pirkimo iš didžiosios kaimynės palankias sąlygas: „Gerai, kad rusai sutiko, kad mes savo naftą eksportuosime, o iš jų pirksime už pusę tarptautinės kainos, be muitų mokesčių.“

Tikroji nuolaidų energetiniams ištekliams kaina yra tikrai ne „nelengvų derybų“, o nuolankaus Rusijos reikalavimų vykdymo rezultatas. Būtent taip reikia vertinti A.Lukašenkos pareiškimą, kad Baltarusija nori nukreipti didžiąją dalį krovinių iš Baltijos šalių į Rusijos uostus: „Mes labai rimtai svarstėme šią temą per paskutinį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Priėmėme principinį sprendimą didelių apimčių krovinius, tarp jų – ir kalio trąšas – perorientuoti iš Baltijos valstybių uostų į jūsų (Rusijos) uostus.“

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, komentuodamas šią naujieną, teigė BNS: „Akivaizdu, kad politinis pareiškimas turės tam tikras pasekmes, bet manau, kad ilgainiui visgi dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros bent jau kol kas Sankt Peterburgo uostas ir naujai statomi uostai šitame regio­ne nebus pasiruošę papildomai aptarnauti labai didelio kiekio krovinių.“

Vykdydamas Rusijos valią, Baltarusijos užsienio reikalų ministras Uladzimiras Makejus neseniai užsiminė žurnalistams, kad po susitikimo su Rusijos kolega Baltarusija gali pakeisti savo poziciją dėl okupuotų Gruzijos regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepripažinimo: „Gyvenimas nestovi vietoje. Mes analizuosime situaciją ir priiminėsime sprendimus, atsižvelgdami į mūsų nacionalinius interesus.“ Stebėdami kaimynus, kurių valdantiesiems nacionalinis interesas reiškia nuolankų tarnavimą Rusijai, turime stebėti, ar panašaus nuolankumo nėra apimti ir mūsų tarnai valdžioje.

2012 11 22 14:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt