antradienis, balandžio 7 d.
Gimtadienį atšventęs S. Vaitulionis: nenorėčiau vėl būti 20-ies, jaunystė yra gerokai pervertinta
tiesa.com
Organizatoriai

„Nė už ką nenorėčiau grįžti į savo 20-uosius gyvenimo metus. Dabar yra mano laikas“, – įsitikinęs komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis. Ketvirtadienio vakarą į sostinės senamiestyje įsikūrusį restoraną „Ertlio namas“ jis sukvietė kelias dešimtis draugų, su kuriais 38-ąjį gimtadienį paminėjo itin gurmaniškai – degustavo Lietuvos istorinės virtuvės patiekalus.

„Mano gimtadieniai yra ne apie mane, jie – apie mano draugus. Šventę darau ne sau, o jiems. Jau sausį visi pradeda klausinėti: tai kurią dieną šiemet bus žiemos uždarymo vakarėlis? Nes per tuos amžinus bėgimus, per darbus matomės vis rečiau, o tai jau graži vasario pabaigos tradicija visiems pasimatyti“, – pasakojo S. Vaitulionis.

Vietoj trankaus vakarėlio šiemet Saugirdas gimtadienį norėjo paminėti kiek kitaip – susėdus prie stalo, su šiltais pokalbiais ir skaniu maistu. Į degustacinę gimtadieninę vakarienę jis sukvietė daugiau nei 30 artimiausių bičiulių. Tarp jų – Agnė Jagelavičiūtė, Rima ir Žydrūnas Stankai, Simona ir Jonas Nainiai, Vaida Skaisgirė, Kęstutis Verslovas su Ramune Piekautaite, Jogaila Morkūnas, Mantas Petruškevičius, Justė Arlauskaitė-Jazzu bei daugelis kitų.

30 geriausių restoranų dešimtuke besipuikuojančio restorano šefas Tomas Rimydis svečiams pristatė atnaujintą meniu – 6 patiekalų vakarienę pagal Lietuvos istorinės virtuvės tradicijas. Jei galvojate, kad čia buvo patiekti įmantriau pagaminti cepelinai, šaltibarščiai ar bulviniai blynai, smarkiai klystate. Lietuvių istorinė virtuvė sukasi toli gražu ne tik apie šiuos patiekalus.

„Aš esu begalinis šefo T. Rimydžio talento gerbėjas. Tai, ką jis daro virtuvėje, yra nuostabu ne tik skonio prasme – jis atkuria istorinius lietuvių patiekalus. Norėjau kiek kitokios vakarienės – su dalele Lietuvos istorijos ir kulinarinių atradimų. Daugelis net nežino, kad tikrai ne bulvė yra mūsų nacionalinis patiekalas. Nustebsite, bet Radvilos valgė ir austres, ir ėrieną su pastarnokais. Lietuviai tikrai turi nepaprastą istorinę virtuvę, vertą būti „Mischelin“ restoranuose“, – pasakojo S. Vaitulionis.

„Dauguma klaidingai įsivaizduoja lietuvišką virtuvę. Ji yra daugiakultūrė, būtent tai mes stengiamės parodyti ir savo lankytojams. Senais laikais čia buvo naudojami tokie prieskoniai kaip šafranas, kurio pirkliai atgabendavo šilko keliais. Mane patį nustebino ir tai, kad bulvės lietuviškoje virtuvėje atsirado visai neseniai, jos nebuvo kasdien naudojamos, kaip daug kas galvoja. Net žvėriena ant aukštuomenės stalo buvo pradėta tiekti tik XIX amžiuje. Kaplūnai, fazanai, austrės, pulardos – juos buvo populiaru valgyti“, – vardija šefas T. Rimydis.

Vakaro metu kiekvienas patiekalas buvo pristatytas su jo istorija. Pasitikimui svečiai ragavo skilandį su krosnyje keptais obuoliais ir grikių traškučiais, taip pat restorano ruginę duoną su pastarnokais ir naminiu sviestu su saulėgrąžomis.

Pirmasis ant stalo atkeliavęs patiekalas – stirnienos paštetas su gelteklėmis, žemaitiškas sausainis ir cidonijos. Tuomet buvo patiektas fazanas, užkeptas morkų kremu, keptas moliūgas, spanguolių, vyno padažas, bulvinių saulėgrąžų sluoksniuotis, fazano kroketukas. Šefas pristatė ir žuvienę su rūkyta lydeka, po kurios svečiai ragavo sterką pagal Radvilas su pastarnokais. O paskutiniu patiekalu tapo pularda su perlinėmis kruopomis, petražolių šaknies kremu užkepta cukinija, mėlynių uogiene, muskato ir moliūgo kremu, pulardos kaulų sultinio padažu. Desertui – burokėlių uogienės akmenukai su obuolio įdaru, smetonos ledai, žagarėliai, arbatos ikrai ir bruknių uogienė, o paskutiniam kąsniui – rankų darbo saldainiai su miško uogų uogiene.

Tarp besikeičiančių ant stalo patiekalų netilo juokas ir smagūs sveikinimai vakaro šeimininkui. Pats Saugirdas tikino nesukantis galvos dėl bėgančių metų. Jis pripažįsta, kad nė už ką nenorėtų grįžti į ankstesnį amžių.

„Manau, kad jaunystė yra ganėtinai pervertintas dalykas, nes dabar visomis prasmėmis gyvenu daug įdomiau, daug turiningiau ir daug prasmingiau. Nė už ką nenorėčiau vėl būti dvidešimtmečiu – apsaugok, Dieve!“ – kalba jis.

Kai šalia tiek ištikimų bičiulių, mėgstamas darbas, kai gali gyventi taip, kaip nori, Saugirdas sako esantis laimingas. „Galėtų viskas taip ir likti“, – juokiasi jis. Tačiau tai nereiškia, kad S.Vaitulionis stovės vietoje – jo galvoje visada pilna naujų planų ir tikslų.

„Manau, kiekvienas atsigręžia į praėjusius metus ir pagalvoja, ar tikrai viskas buvo taip, kaip norėjo. Buvo visko, tapau ramesnis, ne toks impulsyvus. Ko gero, su metais išmoksti vertinti tai, ką turi. Nustojau iš žmonių tikėtis ar reikalauti daugiau, nei jie gali. O kam? Juk, pripažinkime, daugelis mūsų patys neatitinkame reikalavimų, kuriuos keliame kitiems“, – teigė sukaktuvininkas.

2020 02 21 11:00
Spausdinti