ketvirtadienis, spalio 29 d.
Kas laukia 2014-aisiais?
tiesa.com

Notice: iconv(): Detected an illegal character in input string in /home/alfa/subdomains/tiesa/simplehtmldom/simple_html_dom.php on line 1044

Atėjus 2014-iesiems spėliojama, kas šiemet laukia pasaulio gyventojų ir, žinoma, Lietuvos. „Tiesa“ kalbino keturis skirtingų sričių atstovus, kurie pateikė savo prognozes bei pasidalijo lūkesčiais ir viltimis.

 Praėjusiais metais gamta Žemės negailėjo. Įvairios stichijos talžė ne tik neramius regionus, kuriuose dažni žemės drebėjimai bei liūtys, bet ir tas šalis, kurios negailestingo gamtos šėlsmo neregėjo ištisus dešimtmečius ar ilgiau. Tarp tokių buvo ir D. Britanija, ir daugelis kitų Europos šalių.

Garsus astrologas ir televizijos „orų berniukas“ Naglis Šulija apie dangų, regis, išmano viską. „Tiesa“ klausė meteorologo nuomonės apie kitais metais žmonijos laukiančius gamtos iššūkius.

Naglis Šulija mano, kad kitąmet gamtos stichijų neišvengsime.

– Ar praėjusiais metais pasaulį siaubusios gamtos stichijos kartosis ir ateinančiais metais?

– Be jokios abejonės. Taip nutinka nuolat, tačiau kur – bijau, jog iš anksto negali pasakyti niekas.

– Didžiojoje Britanijoje ir visoje Europoje audros suintensyvėjo besibaigiant metams. Kas turėjo tam įtakos?

– Meteorologiniai reiškiniai šiame regione suaktyvėja šaltuoju metų laiku.

– Kokios priežastys lemia uraganų ir galingų audrų susiformavimą? Ar žmonės gali tai pakeisti?

– Tos priežastys – gamtinės kilmės, jos bus visada. Tačiau kad jas išvardytum, reikėtų į šį straipsnį sudėti trumpą meteorologijos kursą. Deja, klimatas šyla, ir mes, žmonės, savo veikla šį šilimą tikrai skatiname. Dėl klimato šilimo ekstremalių reiškinių atmosferoje po truputį daugėja. Jų jėga, bent jau kol kas, išlieka nepakitusi, bet pačių reiškinių skaičius lėtai didėja. Tačiau ženklų, sakančių, jog apžvelgiamoje ateityje – per artimiausius dešimtmečius – kas nors pasikeis, kol kas nematyti.

Įtampa ne tik gamtoje

„Tiesa“ taip pat kalbėjosi su garsiu žurnalo „The Economist“ žurnalistu Edwardu Lucasu apie politinius procesus, kurie praėjusiais metais Lietuvai kėlė nemažą galvos skausmą. Santykiai su Rusija niekada nebuvo ypač draugiški, tačiau pastaraisiais metais jie ne tik įtempti, bet ir turėjo daug neigiamos įtakos verslui bei ekonomikai. Kas laukia šiemet?

Edwardo Lucaso nuomone, emigracijos lygis Lietuvoje sumažėtų sumažėjus korupcijai.

– Šiemet Lietuvos ir Rusijos santykiuose būta ne tik įtampos, bet ir ne vieno išpuolio. Kaip manote, kokie įvykiai pernai buvo reikšmingiausi šių šalių santykiuose ir ko laukti kitąmet?

– Manau, 2013-aisiais Lietuvos ir Rusijos santykių srityje nutiko keli reikšmingi įvykiai, atnešę neigiamų pasekmių, tačiau norėčiau išskirti du svarbiausius: ekonominį ir informacinį karus. Ekonominio karo metu Rusija uždraudė lietuviškų pieno produktų importą į šalį. Rusija stengėsi parklupdyti Lietuvą paprastu, bet efektyviu būdu.

Informacinis karas įvyko tuomet, kai buvo nutekinta slapta Valstybės saugumo departamento informacija. (Lietuva įspėta apie Rusijos rengiamas informacines atakas, nukreiptas prieš įtakingus Lietuvos pareigūnus bei prezidentę. – aut. past.) Lietuvoje kilęs sąmyšis sustiprino nepasitikėjimą ne tik politikais, bet ir šalies saugumo darbuotojais, o kaltė suversta savo darbą gerai atlikusiems žurnalistams.

Šie metai, manau, taip pat bus įtempti. Lietuva dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai turėjo šiokią tokią apsaugą. 2014-aisiais nerimą kelia energetikos klausimai. Galimos sankcijos, kurių imsis Rusija, bandydama užkirsti kelią Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Manau, ekonominis karas tikrai tęsis ir iš Rusijos galima tikėtis daugiau provokacijų bei triukų.

– Pernai Lietuvai teko istorinė galimybė – pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Kaip manote, kokių rezultatų davė šis pademonstruotas pasitikėjimas?

– Manau, tai padėjo išryškinti Lietuvos kontūrus pasaulio žemėlapyje, nes kai kurių šalių pareigūnai, žurnalistai ir eiliniai turistai pirmą kartą apsilankė Vilniuje. Nepaisant kai kurių trukdžių, Lietuva nuveikė didžiulį darbą, kurį aš vertinu palankiai. Pirmininkavimas – sudėtinga užduotis, su kuria Lietuva susitvarkė tikrai neblogai. Šis įvykis labai svarbus šalies istorijai.

– Kokia jūsų nuomonė apie emigracijos lygį Lietuvoje?

– Tai didžiausia nacionalinė problema. Pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas, kurios viliotų emigrantus grįžti atgal. Tam turėtų būti keičiama teisingumo sistema, žmonėms siūloma daugiau socialinių garantijų bei Vyriausybės pagalbos. Taip pat svarbu sukurti naujų darbo vietų, kurios ne tik suteiktų socialinių garantijų, tačiau darbuotojai jaustųsi vertinami, jiems būtų sudarytos normalios darbo sąlygos ir, žinoma, pasiūlytas padorus užmokestis.

– Kokių veiksmų turėtų imtis Lietuvos Vyriausybė, kad sumažintų jaunimo emigraciją?

– Jaunimui svarbios galimybės gauti tinkamą išsilavinimą bei gerą darbą. Vyriausybei reikėtų koncentruotis ties šiomis sritimis. Pačioje visuomenėje pirmiausia reiktų mažinti korupcijos lygį, naikinti įsisenėjusį biurokratizmą, keisti viešojo sektoriaus darbuotojų įpročius ir elgesį su žmonėmis. Vyriausybė turėtų pagaliau įsisąmoninti, kad Lietuva dalyvauja jaunimo pasirinkimo konkurse, kur šiuo metu ją gerokai lenkia kitos Europos šalys. Kol namuose jaunas žmogus nejaus tvirto valstybės užnugario ir netgi jaus panieką iš aukštas pareigas užimančių asmenų, neturės galimybės laisvai rinktis ir gyventi be korupcijos, tol jis negrįš.

Dangaus pažadai

Žinoma astrologė, tarologė ir būrėja sutiko papasakoti apie tai, ką 2014-aisiais žada žvaigždės.

Vaiva Budraitytė tikino, kad 2014-aisiais bus pasiekiami net sudėtingiausi tikslai.

– Ką žada Žaliojo arklio metai?

– Arklio metai visada nevienareikšmiai. Jie lyg sukuria pusiausvyrą tarp sėkmės ir nesėkmės. Šiais Žaliojo-mėlynojo medinio arklio metais grįš sėkmė tiems, kuriems nesisekė nuo Gyvatės metų vasario pabaigos–kovo pradžios. Pirmiausiai sėkmę pajus verslininkai, parduodantys sveikatos priežiūros priemones, ekologiškus produktus. Kovo pabaigoje suklestės mokytojai bei dirbantys su nekilnojamuoju turtu. Rugpjūtį fortūna atsigręš į rašytojus, žurnalistus, menininkus. Nesvarbu, ką veikiate, ramybės šiais metais nesulauksite, pasyvesnis laikas baigėsi, teks suktis nuo ryto iki vakaro.

– Kuriose srityse tobulėti kitąmet bus lengviausia?

– Visi metai palankūs keisti darbą ar veiklos kryptį. Taigi tie, kurie 2014-aisiais nusprendė praturtėti ar žymiai pagerinti savo materialinę padėtį, nesnauskite – kibkite į darbus. Laimės patys darbščiausi, kryptingai siekiantys savo tikslo. Drąsiai mėginkite įgyvendinti pačius slapčiausius troškimus, nerealiausius norus – viskas pasiseks. Asmeninis gyvenimas geriausiai seksis nuo kovo pabaigos iki liepos vidurio ir nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos. Šiais periodais palankiausias metas tuoktis, pradėti ir gimdyti vaikus. Partnerystėje gyvenantys žmonės šį periodą prisimins kaip harmonijos, darnos, ramybės, susiklausymo santykiuose metą.

– Kas kitąmet laukia Lietuvos gyventojų?

– Lietuvai šie metai bus patys sėkmingiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Bus sukurtos geresnės sąlygos smulkiajam verslui, daugiau žmonių ryšis dirbti namuose. Didelio pripažinimo ir aukso medalių sulauks ne tik mūsų sportininkai, bet ir mokslininkai bei menininkai, ypač tam palankus metas prasidės nuo rugpjūčio.

Lietuva sudarinės sau palankias sutartis, ir ypač sėkminga bus metų pabaiga – bus sudaryta ilgalaikė sutartis su nekatalikišku kraštu. Sunkiausi mėnesiai Lietuvai: sausis ir balandžio pabaiga iki gegužės vidurio bei spalis. Tokių ekonominių duobių, kaip buvo paskutiniais metais, nebebus. Padidės nekilnojamojo turto įsigijimas, pagyvės prekyba.

Stebuklų nebus ir šiemet?

Apie Lietuvos ekonomikos posūkius ir apie dabar svetur gyvenančių lietuvių galimybes gimtojoje šalyje „Tiesa“ kalbėjosi su ekonomistu, SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad „pasaulio piliečio“ samprata – pernelyg plati.

– Kaip, jūsų nuomone, kitais metais keisis Lietuvos ekonomika?

– Nereikėtų tikėtis kokių nors stebuklų. Ekonomikos augimas išliks, tačiau bus santūrus. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kūrimo procese šiek tiek sumažės eksporto vaidmuo, tačiau padidės vidaus rinkos indėlis. Palankiai susiklosčius išorės aplinkybėms (pvz., Rusijai atšaukus savo draudimą įvežti lietuviškus pieno produktus), galime tikėtis 3,5–4,0 proc. BVP augimo, bet pasiekti daugiau jau būtų sudėtinga.

– Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad sumažėtų emigracijos mastai ir ženkliai padaugėtų grįžtančiųjų?

– Lietuvoje turėtų keistis ne tik ekonomika, bet ir valstybės valdymo principai. Visą valdymą centrinės valdžios ir savivaldybių lygiu blogąja to žodžio prasme uzurpavo politikai, todėl visuomeninės organizacijos, pilietiškai susipratę žmonės gali nebent tik reaguoti į neteisingus sprendimus, tačiau praktiškai pakeisti negali nieko. Emigrantai sugrįžtų anksčiau, nei ši padėtis pasikeistų iš esmės, pakaktų tendencijų, kad situacija imtų keistis. Dar vienas opus klausimas – Lietuvoje sunku užsiimti smulkiuoju verslu, o tai būtų galingas akstinas sugrįžti tiems tautiečiams, kurie nenori tenkintis samdomojo darbuotojo statusu.

– Kaip manote, kas ateinančiais metais laukia Anglijos lietuvių, gyvenančių šalyje, kurioje imigracijos įstatymai keičiami bene kas savaitę?

– Manau, kad blaivus protas nugalės ir nebus įgyvendinamos kokios nors drastiškos, diskriminacinės priemonės lietuvių ir kitų išeivių iš Rytų Europos atžvilgiu. Juolab kad mūsų žmonės garsėja darbštumu, sumanumu ir yra vietos darbdavių vertinami. Patys britai imasi toli gražu ne visų darbų – į šią aplinkybę taip pat reikėtų atsižvelgti.

– Kokius metus prognozuojate išvažiavusiems ir tėvynėje likusiems lietuviams?

– Metų gerumas pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių, o ne nuo išorės aplinkybių. Aš pats kdaise susimąsčiau apie praeityje nuveiktus darbus ir priėjau prie išvados, kad ekonominio sunkmečio metais net pavykdavo nuveikti daugiau, kadangi pats gyvenimas versdavo padidinti apsisukimų dažnį.

– Dažnai girdimas teiginys, kad „lietuviai – nykstanti tauta“. Ar lietuvius, emigravusius užsienin, įsitvirtinusius ir kuriančius šeimas su kitais lietuviais, būtų galima vadinti „jau išnykusiais“?

– Viliuosi, kad ne, tačiau pavojus yra didžiulis. Esu įsitikinęs, jog nacionalinė kultūra gali būti visavertiškai puoselėjama tik čia, Lietuvoje. Kad ir kokios tvirtos būtų lietuvių bendruomenės užsienyje, jos negali atstoti gyvenimo savoje žemėje. Be to, neretai išvykusieji iš Lietuvos kratosi visa ko, kas lietuviška, kad galėtų greičiau ištirpti svetimoje erdvėje, susiniveliuoti su ja. Kartais tai daryti skatina Lietuvoje patirtos nuoskaudos, ir tada mėginama „atkeršyti“ savo šaliai. Mano nuomone, kerštas apskritai yra destruktyvus jausmas, o kerštas savo Tėvynei – juo labiau.

2014 01 09 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt