sekmadienis, rugsėjo 20 d.
Mortos tiesa: iš Lietuvos jūsų neišvarė, patys kalti
tiesa.com

Paklausk lietuvio Anglijoje, ar jis norėtų grįžti į Lietuvą ir už ką jaučiasi dėkingas tėvynei ir išgirsi 50 prieštaravimo sau pačiam atspalvių. Jaučiasi laimingi emigravę, bet norėtų grįžti į Lietuvą. Neturi už ką padėkoti tėvynei, bet myli jos gamtą ir žmones. Nemėgsta šalia gyvenančių britų, kitataučių ir kitų rasių žmonių, bet ir su lietuviais nesikalba.

Tokių kardinalių priešpriešų lietuvio emigranto galvelėje apstu. Be kita ko, tokių vėjų jie nesibodi įgarsinti prie kavos ar pranešti socialinėje erdvėje. Baisiausia, kad ir jie patys nesuvokia, ką kalba ir, tuo labiau, kada nusikalba. Man taip dažnai norisi paklausti – žmonės, o jūs apskritai suprantat, ko norit? Tai jūs laimingi, kad emigravote, ar nelaimingi?

Jeigu laimingi, tai kodėl inkščiate, kad Lietuva jus išvarė, kad neleido gerai gyventi? Kodėl prie atšaldytų austrių ir taurės šampano vakarienei virksnojate, kaip norėtumėte grįžti atgal? Laimingiems išvykusiems ir naujus, patogius, gyvenimus susikūrusiems žmonėms gaila laiko, o ir trūksta noro žvalgytis atgal ir bumbėti dėl kažko, kas jau pasibaigė. Be kita ko, tai atnešė tik puikių pokyčių į gyvenimą. Jūs tvirtinat, kad jaučiatės laimingi, gyvendami Anglijoje, bet iš tikrųjų nelaimingi, kad suteikusi galimybę išvykti Lietuva atvėrė duris į naują ir puikų dabartinį jūsų gyvenimą.

Jeigu jaučiatės laimingi, tai kodėl emigraciją vadinate tremtimi ar išvarymu iš pažadėtosios žemės? Juk Anglijoje jūs taip nuostabiai gyvenate, uždirbate triskart daugiau, vartotės kaip inkstai taukuose keliskart per metus nulėkdami pailsėti į Turkiją. Kas kada nors tremtyje buvo laimingas, ką? Neteko girdėti, kad Sibire chebrytė šakėmis būtų vartę babkes, idant nesuplėktų.

O jeigu nelaimingi, tai pirmų pirmiausia, kodėl emigravote? Gal dėl to, kad patys nusprendėte tapti pigia darbo jėga užsienyje. Čia paprasčiau rasti darbą net neturint jokių įgūdžių ir per daug nesistengiant. Pavarai po 10 valandų per parą ir gauni algą, už kurią gali gyventi vos biški geriau, nei Lietuvoje. Nei tau stengtis, nei tau mokytis, nei tobulėti čia nebūtina. Juodadarbių reikia kasdien.

Tiesa, laime toks gyvenimas kvepia tiek, kiek pervažiuotas balandis, saulėtomis dienomis gulintis gatvėje jau trečią parą. Ypač tuomet, kai krinta svaro vertė ir oi oi, grįžus į Lietuvą pastebite, kad stebuklingosios algos trūksta „normaliam“ buržujiškam poilsiui prie kokio jūs, teigiate, įpratę angluose.

Išeina taip, kad jaučiatės nelaimingi dėl to, kad esate laimingi. Arba laimingi, bet nelaimingi. Nesuprantu aš, nors tu ką. O gal čia tiesiog lietuviškas noras paburbuliuoti, nesvarbu dėl ko ir kada, kad tik balbatuoti, lyg kalakutui, nes kažkaip nu neišeina, fiziškai neišeina ištarti bei nuoširdžiai džiaugtis, visada reikia ieškoti kaltų, nors nėra net bėdos, dėl kurios kažką reikėtų kaltinti.

Pala, pala, o gal tie kalti esate patys?

Pastebėjau tendenciją, kad Lietuvą, Landsbergius, lietuvišką mafiją (?) ar patį poną Dievą kaltina tie, kurie net nesugeba be klaidų parašyti žodžio Lietuva vietininko linksniu. Be kita ko, kas antrą žodį rašo naujuoju emigranto slengu – puse lupto, puse pešto. Tai jeigu jūs nemokate net be klaidų rašyti lietuviškai (angliškai, beje, irgi), tai kokios ateities galėtumėte tikėtis tėvynėje? Lažinuosi, niekada net nepagalvojote apie save ir savo pastangas.

Paskutiniais duomenimis, iš Jungtinės Karalystės atgal namo išvykti planuoja apie 1mln. profesionalų ES piliečių. Pabrėžiu žodį – PROFESIONALŲ. Jiems bus gerai visur. O ne profesionalai vis dar graudžiai lieja ašaras už tuos, kurie liko „Lietuvėlei“ ir verčiau jau pasikeis pasą į britišką, negu suims save į rankas, pasistengs, pasitemps ir grįžę į Lietuvą turės jai ką pasiūlyti, o ne iškišę ranką maldauti namo, kurį dėl trijų vaikų palikus tėvui nemokamai davė anglai.

2017 07 06 10:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt