penktadienis, rugsėjo 25 d.
Mortos tiesa: kodėl lietuviai yra tokie kvaili?
tiesa.com

Europos Sąjunga, „Brexit“, Davidas Cameronas, Borisas Johnsonas, Nigelas Farage‘as, Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis – tai tik keletas vardų ir pavadinimų, kuriuos per pastarąją savaitę turėjo išmokti protingi ir nelabai mano tautiečiai. Bet net ir tiek nedaug kai kuriems pasirodė gerokai per daug.

Nors visa ši politinė pekla verda jau ilgą laiką, „protingieji“ lietuviai niekaip to nesuvokia ir pasiduoda kvailai masinei psichozei. Nes paskaityti protingą spaudą nėra „lygis“ – juk visi ten nesąmones rašo. Geriau pasiklausyti, ką apie politiką postringauja vos mokyklą baigęs, bet angliškai tris sakinius sugebantis suregzti fabriko supervaizeris.

Ir visų lūpose vienas žodis: išveš. Širdyse – baimė, o galvoje – paieškos naujos šalies, į kurią reikės bėgti, jeigu vis dėlto išveš. O kad išveš, tai jau tikrai.

Dėl savęs aš rami. Manęs niekas niekur neveš ir niekur nedeportuos. Kodėl? Ogi todėl, kad dar tik atvykusi į anglus aš susipažinau su įstatymais, su teisiniais reikalavimais ir susitvarkiau visus dokumentus taip, kaip reikėjo. Nepatingėjau investuoti savo laiko, todėl dabar gyvenu ramiai ir užtikrintai. Maža to, mano draugai anglai tikrai nežiūri į mane išdidžiai ir paniekinamai neklausia, kada gi aš pagaliau išsinešdinsiu iš JŲ šalies. Ir tikrai nekaltina manęs dėl to, kad aš užimu JŲ darbo vietą.

O kaip reaguoja tūlas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis? Bijo. Bijo ir dreba dėl ateities.

Taip, kalbų prieš referendumą buvo daug ir įvairių, todėl vargšas žmogus tikrai galėjo pasiklysti informacijos gausybėje. Bet esminę, kiekvienam emigrantui reikalingą informaciją visi politikai ir ekonomistai išsakė labai paprastai ir aiškiai. Pirma, referendume priimtas sprendimas nėra galutinis. Jį dar turi patvirtinti parlamentas. Tik tada prasidės derybos dėl išstojimo, ir jos truks mažiausiai porą metų.

Ar girdite? Porą metų!

Tai reiškia, kad dar mažiausiai dvejus metus niekas nesikeis ir niekas jūsų varu nevarys iš fabrikų ar daržovių sandėlių.

Be to, stebint, kas dabar dedasi Jungtinės Karalystės politinėje padangėje, neaišku, ar sprendimas išstoti apskritai bus priimtas.

Oi, tikrai, juk jūs nežinote, kas dedasi Jungtinėje Karalystėje dabar, nes užuot domėjęsi kraunatės lagaminus ir ieškote naujo fabriko svetur.

Aš daug keliauju darbo reikalais, ir taip išėjo, kad referendumo dieną grįžau į Jungtinę Karalystę. Mano nelaimei (ar laimei), atskridau tuo pačiu laiku, kaip ir pigių oro linijų lėktuvas, į Angliją atgabenęs būrį tautiečių.

Belaukiant eilėje prie pasų patikros viena „proto bokštė“ nusprendė pajuokauti su apsauginiu. Prisiartinusi prie vyro, kuris garsiai visiems nesusipratėliams aiškino, kur eiti, ta jauna moteris jo paklausė: „Ar mes vis dar tebesame US?“ Nesupratusiems paaiškinu: vietoj to, kad paklaustų, ar mes vis dar tebesame Europos Sąjungoje (ES), ji suklydo ir pasakė US (angliškai – Jungtinės Valstijos). Po keleto bandymų apsauginis susivokė ir paaiškino kvailai moteriai, kad taip, mes vis dar esame Europos Sąjungoje.

Kai panikuoja vyresnio amžiaus žmonės ar vos sugebėjusieji baigti mokyklą, aš beveik suprantu. Bet kai prie viso šito būrio prisijungia mokslus Lietuvoje baigę jaunuoliai – darosi baisu.

Tai ko gi jus ten moko? Jeigu esate tokie kvaili, gal ir gerai, kad jus nori išmesti. Bet kur tada jūs dėsitės? Važiuosit į norvegus? Ten irgi ne pyragai, o kalbos juk net trijų sakinių nesugebėsite išmokti. Į Ispaniją?

Viena lietuvė, fabriko darbuotoja, interneto forumuose bandė išlaikyti optimistinę nuotaiką: „Man tai nesvarbu. Išmes iš čia, darbą kitoje šalyje rasiu. Bet dėl vaikų neramu.“

Man tai neramu dėl visų tokių kaip tu, brangioji. Negi taip ir bastysiesi iš šalies į šalį visą gyvenimą?

Visoje šioje emocijų jūroje mane labiausiai prajuokino tie žmonės, kurie kitą dieną po referendumo jau bijojo skristi į Lietuvą atostogauti, nes baiminosi, kad nebus įleisti atgal.

Buvo ir tokių, kurie skambino į ambasadą ir teiravosi, kaip pasielgti, dar kiti į kelionę pasiėmė darbo sutartis ar dokumentus, patvirtinančius, kad Jungtinėje Karalystėje turi nekilnojamojo turto. Nes – o kas bus, jei grįžus visa Anglija jau bus aptverta spygliuota viela, o visas jų užgyventas turtas bus atiduotas taip nemėgstamiems (mūsų netgi labiau nei britų) tamsiaodžiams?

Beje, taip panikuoja ne tik lietuviai, bet ir lenkai, rumunai, kipriečiai ir kiti. Nežinau, nuo to man linksmiau ar liūdniau. Liūdniau, tikriausiai.

Kvailumas neturi tautybės.

2016 07 06 11:30
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt