sekmadienis, rugsėjo 20 d.
Mortos tiesa: užpuolė britas? Nebūkite bailiai!
tiesa.com

Bene kiekvienos emigrantų grupės socialiniame tinkle galima rasti diskusiją „Ar esate susidūrę su anglų diskriminacija“. Ir kiekvienoje iš jų lietuviai bėdojasi buvę iškoneveikti, stumtelėti ar kartais gavę vieną kitą smūgį. Tačiau dar neteko išgirsti, kad kuris nors nukentėjusysis skųstųsi atitinkamoms instancijoms.

Kodėl?

Po pernai vykusio referendumo nacionalistai aukštai iškėlė galvas ir ėmė baladoti visus, ką netingi. Policija pripažino, kad nusikaltimų prieš imigrantus daugėja ne dienomis, bet valandomis. Pasisvaidymus keiksmais lydi fiziniai užpuolimai ir net žmogžudystės.

O jūs, taip taip, jūs, gatvėje išgirdę jums sviestus žodžius: „Go to your f***ing country, you f***ing scum“, kreiptumėtės į policiją? O jeigu viską girdėtų ir jūsų vaikas? Įtariu, kad ne. Geriausiu atveju atšautumėte ką nors ir nueitumėte savo keliu drebančiomis rankomis, nes „nu ką ta policija...“

Išpuolių prieš užsieniečius vaikus gerokai padaugėjo ir mokyklose.

Formulė paprasta – britukai namuose girdi, ką kalba jų tėvai, o paskui viską pakartoja klasėje. Kartais pagrūmoja kumšteliu. Kartais pasišvaisto peiliu. O lietuvių vaikai tyli nuleidę galvas, nes matė, kaip jų tėvai elgiasi tokiu atveju.

Matėte vaizdo įrašą, kaip lietuvę mokykloje suspardė mergaitės? Jos niekas negynė. Tačiau jos mama, išplatinusi vaizdo įrašą, pasielgė labai teisingai.

Užpuolikių atžvilgiu pradėtas policijos tyrimas, situacija sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, nukentėjusiajai suteikta psichologo pagalba.

Man labai smalsu, kodėl skundų vienetai? Kodėl, užuot gynę savo teises lyg vilkas paskutinį stirnos kumpį, lietuviai atsitraukia atokaiton ir leidžia su savimi elgtis kaip su šiukšlėmis. Negi nacionalistai yra teisūs juos taip vadindami?

Dažnas emigravęs lietuvis atsiveža ir baimę ieškoti pagalbos, pastiprintą atėjūno sindromu. Jeigu jau esi svetimas šioje šalyje, tai tarsi neturi teisės skųstis. O ir policija, dažno manymu, rimtai nežiūri į imigranto skundą. Be kita ko, Lietuvoje nesusidūrę su neapykanta ir Anglijoje nežino, kaip reaguoti.

Išskyrus vieną, mums būdingą reakciją – smurtą. Vožtelėjus įžeidusiam britui gal ir pasidaro lengviau „ant dūšios“, bet, žiūrėk, tas tuoj pat apkaltins svetimšalį rasizmu, ksenofobija ar kokios nors savo teisės pažeidimu. Tada jau nepaaiškinsi, kad gyneisi.

Tiesioginius išpuolius atpažinti nesunku. O jei imigranto etiketė trukdo darbe ar ieškant būsto? Tokiais atvejais lietuviai apskritai nesiskundžia ir neieško išeičių, tiesiog tyliai kenčia, o skausmą ir įsiutį išlieja socialinėje erdvėje ar artimiesiems. Nes taip mums įprasta, nes gėda, nes baisu netekti darbo, nes trūksta anglų kalbos žinių, nes...

O kuo daugiau tylinčiųjų, tuo aršesni darosi skriaudikai.

Gal jau užtenka tos kankinio minos ir įniršio, kupino rėkavimų už uždarų namų durų? Gal laikas imtis priemonių, kad nebebūtumėte laikomi antrarūšiais barbarais? Išnaudoja darbe – eik pas viršininką. Mokykloje nukentėjo vaikas – pas direktorę.

Nenuomoja būsto, nes esi užsienietis – pas teisininką. Galiausiai, jei nežinote, kam skųstis, parašykite žurnalistams. Pirma, viešumas dažnam užgauliotojui yra pati didžiausia bausmė. Antra, jie gali padėti išspręsti jūsų bėdą ir kreiptis į atitinkamas įstaigas.

Ar lauksite, kol nutiks neatitaisomų dalykų ir dar vienas imigrantas bus užmuštas?

2017 05 25 18:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt