trečiadienis, spalio 28 d.
Pozuoti nuogai – priimtina
tiesa.com

XIX a. pradžioje atsiradusi fotografija iš pradžių laikyta „akademinio meno“ rūšimi, todėl pozuoti fotografams nuogai buvo padoru ir priimtina, mat, skulptoriams modeliai taip pat pozuodavo nuogi.

Taip ir pirmosios nuogų moterų nuotraukos bent jau iš pradžių nebuvo laikomos pornografinėmis. Deja, tų nuotraukų realizmas pasirodė stipresnis už skulptūrų idealizmą, todėl nuogybių fotografijos Europoje netrukus buvo uždraustos. Slapta cirkuliavusios moteriškų genitalijų nuotraukos buvo populiarios ir geidžiamos, tačiau ne kiekvienam prieinamos – jos kainavo tiek, kiek darbininkas uždirbdavo per mėnesį, nes iki 1841 metų, kol nebuvo išrastas fotojuostelės negatyvas, tokių nuotraukų techniškai nebuvo įmanoma kopijuoti ir tiražuoti (todėl buvo pigiau sumokėti prostitutei, nei pirkti tokią nuotrauką…). 1838 m. buvo išrastas kino projektoriaus prototipas – stereoskopas, kuriame keičiamos nuotraukos tenkino ne tik turtingo žiūrovo geidulius, bet ir suteikė nuogos moters vaizdui pavadinimą „aktas“ – nufotografuotos įvairios moters pozos leido žiūrovo vaizduotei kurti menamą veiksmą – aktą.

Taigi, erotiniai-pornografiniai vaizdai tais laikais buvo brangus malonumas, prieinamas tik turtingiems. Tik fotojuostelės negatyvas atpigino juos iškart, ir XIX amžiaus viduryje Paryžius tapo pornografinių vaizdų gamybos ir prekybos centru. Būtent ten ir susiformavo tradicija pornografines nuotraukas pardavinėti geležinkelio stotyse, kad kelionėje ponams nebūtų nuobodu. Žinoma, puritonai stojo į kovą prieš tokią savivalę, ir 1855 m., kai buvo visuotinai nuspręsta, kad erotinio pobūdžio nuotraukos nėra „akademinis menas“, per Europą nusirito draudimų banga – ne tik nuotraukoms, bet ir knygoms (ypač aktyviai buvo persekiojamos markizo de Sado (1740–1814), propagavusio žiaurų seksą, romanai.

Pornografijai į pagalbą atėjo… mokslas. Iš pradžių žmogiškojo kūno anatomijos studijos suteikė galimybę vėl gaminti ir tiražuoti nuogalių nuotraukas. Prisidengiant kitų rasių anatomijos tyrinėjimu, XIX a. antroje pusėje Europoje tapo ypač populiarios egzotiškų gražuolių iš Rytų nuotraukos. Lūžis žmonių sąmonėje įvyko atkasus senovės Romos miestą Pompėją – anglų džentelmenus šokiravo ten rastų erotinių piešinių ant sienų gausa. Jiems, puritonams, laikiusiems save romėnų palikuonimis, buvo sunku suvokti ir pripažinti, kad jų menami protėviai buvo tokie ištvirkę. Daugelį Pompėjos sienų ar grindų fragmentų su „pornografiniais piešiniais“ teko netgi slėpti slaptame muziejuje Neapolyje, kad rasti vaizdai „nesukrėstų paprastų žmonių“… Tačiau jie neišvengiamai veržėsi į dienos šviesą, ir būtent dėl jų Romą galima laikyti šiuolaikinės pornografijos istorine tėvyne.

2014 11 22 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt