trečiadienis, liepos 6 d.
Stilistė I. Cybina: galbūt nesu supermama, bet propaguoju sveiką požiūrį į šeimą ir motinystę
Alfa.lt
Instagram
Stilistė Irina Cybina

Stilistė Irina Cybina, auginanti dešimties metų mergaitę ir skaičiuojanti paskutinius nėštumo mėnesius, dalysis savo šeimos ritualais ir atskleis, kas jai padeda išlaikyti sveiką požiūrį į šeimą ir darbą. Ji pasakos, kokius auklėjimo principus jiedu su vyru propaguoja ir kokį metodą naudodama savo dukrai išugdė stiliaus pojūtį.

Dabar daug kalbama apie perdegimą. Kaip pati randate energijos motinystei ir stilistės darbui?

– Iš tikrųjų taip ir yra, aš nuolatos dirbu, bet kai darbas yra malonumas, tai neskaičiuoji darbo valandų. Kai esi pasinėręs į savo veiklą ir tai yra tavo tikroji aistra, tavęs jis ne tik nevargina, bet ir suteikia energijos.

Kaip manote, ką tėvai turi duoti vaikams?

– Man atrodo, kad tėvai turi būti savo vaikams pavyzdys. Vaikai viską stebi, todėl svarbu, kad jie matytų, jog tėvai sąžiningai dirba, stengiasi dėl šeimos gerovės. Mato, kaip tu bendrauji su savo tėvais, vyru, aplinkiniais, ir vėliau tave kopijuoja. Manau, didžiausia dovana, jei gali įskiepyti teisingas vertybes, nes tai visa ko pagrindas.

Mes daug investuojame į Antarės popamokinę veiklą ir stengiamės suteikti jai kuo daugiau galimybių. Išskyrus penktadienius, ji kiekvieną dieną lanko skirtingus būrelius, kurie ją džiugina.

Dabar dauguma tėvų konkuruoja stengdamiesi parodyti, kad jų vaikas talentingesnis už kitų. Kaip manote, kodėl?

– Labai geras klausimas. Pagrindinė priežastis – tėvų neišsipildžiusios svajonės. Kartais tėvai per daug kišasi į vaikų gyvenimą. Pavyzdžiui, Antarė lanko prancūzų licėjų, o kadangi aš nekalbu prancūziškai, negaliu padėti jai ruošti namų darbų. Kiek pasiruošia pati, kiek išmoksta, tokį įvertinimą gauna ir yra jos nuopelnas.

Šiuo metu laukiatės berniuko ir auginate mergaitę Antarę. Ar nesijaudinate dėl antros atžalos?

– Nesijaudinu, nors Antarė gimė prieš beveik vienuolika metų. Jaučiu didelį palaikymą iš vyro pusės, tai nėra streso, todėl ir dirbu iki paskutinių nėštumo mėnesių. Norisi save realizuoti.

Ar svarbu iš anksto ruoštis motinystei?

– Manau, kad tiems, kurie planuoja, svarbu, ypač psichologiškai. Juk ne veltui moteriai duoti devyni mėnesiai, kad pasiruoštų. Ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir atsispirti stresui, visą nėštumą sveikai maitintis, judėti ir gerti vitaminus.

Ar yra auklėjimo principų, kurių nekartosite su antrąja atžala?

– Dar nesu susimąsčiusi, nes manau, kad pats vaikas traktuoja auklėjimo būdus. Kas vienam vaikui tinka, kitam gali netikti. Kai gims, pažiūrėsime, kokios bus jo charakterio savybės. Manau, kad bus viskas visiškai kitaip, nes metų skirtumas tarp vaikų yra didelis.

Šeimoje turime susitarimą, kad jei Antarė norės man padėti auginti broliuką, galės prisidėti, bet jei nenorės, niekas jos nevers, nes vaikus gimdome sau, o ne tam, kad vyresni vaikai juos augintų.

Daugelio porų santykius pakeičia šeimoje atsiradęs vaikelis. Kaip buvo jūsų atveju?

– Sakyčiau, kad ne, nes mano požiūris į motinystę nesibaigia pasinėrimu į vaiką. Vaikas svarbu, bet mes stengiamės šeimoje skirti dėmesio visiems šeimos nariams. Galbūt nesu supermama, kuri nuo ryto iki vakaro būna su vaiku ir visą gyvenimą skiria tik jam. Aš labiau propaguoju sveiką požiūrį. Žinoma, šeima visada yra pirmoje vietoje, bet šeima plačiąja prasme – ir aš, ir vyras, ir vaikas. O kai visiems paskirstai po lygiai laiko, tai ir pati esi sveikos psichinės būsenos, nes aš galiu nueiti į masažą ar su drauge išgerti kavos.

Kokį šeimos pavyzdį turėjote vaikystėje?

– Galbūt nebuvo taip gerai, kaip yra dabar. Aš visą savo vaikystę ir paauglystę profesionaliai žaidžiau tenisą, tai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau teniso kortuose. Galbūt neturėjimas tokio pavyzdžio privertė susikurti jį pačiai. Be abejo, iš tėvų aš jaučiau didelę meilę ir dėmesį, tik kad aš pati buvau susikoncentravusi į sportą.

Koks jūsų požiūris į aukles ir pagalbą auginant vaikus?

– Antarę iki metukų auginau pati, kartais padėdavo mano mama. Auklė atsirado tik nuo metukų iki dvejų su puse, kol ji pradėjo lankyti darželį. Dabar bus truputį kitaip, berniuką auginti padės mano mama ir auklės neturėsime.

Mano požiūris į auklę yra geras, jei ji su vaikučiu nebūna nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Su saiku, porą valandų per dieną yra visiškai normalu.

Esate stilistė, bet ne tik jūs, bet ir jūsų mergaitė nuolatos atrodo pritrenkiamai. Ar padedate jai rinktis drabužius, ar ji pati jau turi tokį gerą skonį?

– Kartais ji paklausia mano patarimo, tačiau jai nepadedu. Nuo trejų ar ketverių metukų aš taikiau tokį metodą, kad leisdavau jai pačiai iš jos spintos išsirinkti du drabužių variantus. Ką tai duoda? Vaikas turi laisvę pasirinkti. Nesvarbu, kad abu variantai yra labai geri, bet vaikas jaučia atsakomybę, kad pats renkasi, kaip atrodys. Tai skatina jos savarankiškumą, kad pati priimtų sprendimus.

Dabar, kai einame apsipirkti, aš jai patariu. Neseniai, ji norėjo supermadingų batų su platforma, iš karto jos paklausiau: „O su kuo juos derinsi?“ Ir ji pradėjo galvoti, kokius drabužius turi ir prie ko tiktų tie batai.

Ankstyvojoje jos vaikystėje nepropagavau drabužių iš nekokybiškų audinių, kur vien polistirenas, ryškių spalvų ar blizgančių drabužių, kurie labiau skirti karnavaliniam įvaizdžiui, o ne kasdienai. Jeigu ji norėdavo drabužių su „Disney“ personažais, tai ieškodavome kompromisų, ir tada pirkdavome aksesuarus su jais. Tai plaukų lankeliai, segtukai, papuošalai ar rankinuką su Mikiu. Tai yra vaiko užgaida, o ne daiktas, kuris bus praktiškas. Audinys turi būti kokybiškas, kad su juo vaikas jaustųsi komfortiškai visą dieną.

O ką patartumėte būsimoms mamoms, kiek ir kokius drabužius geriausia įsigyti naujagimiui?

– Pagrindinis patarimas – nepripirkti drabužių per daug, nes naujagimiai greitai auga ir dažnai nespėja net apvilkti tų drabužių. Rekomenduočiau nusipirkti po kelis vienetus, iš savo patirties patarčiau atrasti kokybišką prekės ženklą. Taip pat vengti ryškių spalvų, nes kūdikiui nėra skirtumo, su kokios spalvos drabužiais gulėti, čia labiau mamos noras papuošti vaiką. Nors naujagimių puošti nereikia, jie patys labai gražūs ir mieli. O renkantis vienspalvius tonus ar pastelines spalvas juos lengviau derinti tarpusavyje.

Kokį didžiausią komplimentą iš Antarės esate gavusi?

– Mes kiekvieną dieną viena kitai sakome komplimentus. Pavyzdžiui, atsikeliame ryte ir aš pagiriu, kad ji yra savarankiška ir pasigamina pati pusryčius. Antarė man taip pat pasako, kaip gražiai atrodau ar kaip skaniai kvepia mano plaukai. Ne tik šeimoje, bet apskritai stengiuosi moterims sakyti daugiau komplimentų, nes žodis turi labai didelę galią ir kartais gali praskaidrinti nuotaiką.

Ar antrą kartą tapti mama yra lengviau nei pirmą?

– Kai pirmą kartą tampi mama, daug ko nežinai ir tas nežinojimas nesukelia daug baimės. Paprasčiau į viską žiūri, o dabar, kai viską žinai, kas bus arba gali būti, tai daugiau atsiranda baimių, iš kitos pusės, jau turi patirties, žinai, kaip su tuo susidoroti ir išspręsti iškilusią problemą.

Ar turite šeimos ritualų?

– Turime jų daug, bet jei kalbėtume apie kasdienius, mūsų šeimoje šventas dalykas yra vakarieniauti kartu. Kai po visų dienos darbų visi grįžtame namo, padedame telefonus ir jų neliečiame. Visi, kurie dirba su manimi, žino, kad po aštuonioliktos valandos aš neatsiliepsiu, nes tuo metu bendrauju su šeima. Lygiai taip pat yra su savaitgaliais, kadangi darbo dienomis būname atskirai, tai savaitgaliai skirti šeimai.

Ar sunkus nėštumas? Ir kuris buvo lengvesnis?

– Iš pradžių šis nėštumas buvo labai sunkus, kai negalėjau net iš lovos atsikelti. Pasisekė, kad tai buvo lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiai, kai dar buvo daug koronaviruso apribojimų, ir jei nepasirodydavau renginyje, viskas buvo suprantama. Labai stipriai pykino, neturėjau jėgų. Žinoma, instagrame to neparodžiau, nes aš stengiuosi socialinėje medijoje transliuoti pozityvumą ir nenoriu verkti, nes visiems sunku, ne man vienai. Žinoma, visada reikia jausti balansą ir nepersitempti.

Ar esate išrinkusi būsimam vaikeliui vardą?

– Turime keletą variantų, ir kai pamatysime veiduką, išrinksime konkretų vardą. Šį kartą esame patriotai ir išsirinkome lietuvišką vardą.

O kaip išrinkote Antarei vardą?

– Kai laukėme Antarės, vyro noras buvo lietuviškas, su prasme ir retas vardas. Praktiškai misija neįmanoma. Ilgai rinkome vardą, bet kai gimė, išsirinkome būtent šį. Antarės vardo reikšmė yra žvaigždė Antarijus, kuri pavaizduota ant Brazilijos vėliavos.

– O kokia yra Antarė? Daug yra paveldėjusi jūsų savybių?

– Antarė paveldėjo mano kūrybiškumą, o šiaip ji labai empatiška ir be galo komunikabili. Ji neturi jokios baimės bendrauti su žmonėmis.

2022 06 05 19:00
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt