trečiadienis, sausio 27 d.
Tektoninė plokštė lūžo
tiesa.com

Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo tyrimą, ar Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, pažeisdamas antimonopolines Europos Sąjungos (ES) taisykles.

Jau šiemet Europos Komisija, tirianti Lietuvos skundą dėl „Gazpromo“ Lietuvai tiekiamų dujų kainos bei jo galimo piktnaudžiavimo, turėtų paskelbti išvadą, kuri, energetikos ministro Arvydo Sekmoko manymu, turėtų būti palanki Lietuvai.

Ši esminė Lietuvos ir ES santykių su rusiškų dujų monopolininku įvyko XV Lietuvos Vyriausybės darbo metu. Prisiminkime, kad XIV buvo sudaryta dalyvaujant „Gazpromo“ atstovui. Taigi dar visai neseniai Kremlius per savo geopolitikos įrankį, o tiksliau, ginklą „Gazpromą“, tiesiogiai veikė mūsų šalies svarbiausius politinius procesus. „Gazpromo“ tarpininkė kartu buvo ir Rytų kaimyno slaptosios tarnybos priedangos organizacija. Jos ardomoji veikla buvo pažengusi labai toli – ne be jos įtakos VSD, institucija, kuri turėjo apsaugoti valstybę nuo priešiškų žvalgybų veiklos, pats pradėjo ieškoti ir kovoti su vidaus, o ne išorės priešais. Ištikimi ir įžvalgūs VSD pareigūnai sekė rusų dujininkus ir siekė oficialiai juos demaskuoti, tačiau buvo arba atleisti, arba išsiųsti kuo toliau. Vytautas Pociūnas – į žūtį.

Šiandien galima konstatuoti, kad rusų dujininkų interesai Lietuvoje neutralizuoti. A.Kubiliaus Vyriausybė pasirinko ir nuosekliai laikėsi griežčiausio ir veiksmingiausio dujų sektoriaus demonopolizavimo būdo – nuosavybės atskyrimo. Rusų imperiniam ginklui Lietuvoje išlikti saugiam nepadėjo nė paties energetinės imperijos valdovo V.Putino rūstis. Lietuvos Vyriausybės planus perimti monopolinio vamzdžio kontrolę iš „Lietuvos dujų“ jis pavadino plėšikavimu. Tačiau ir Vilnius turėjo kuo apsiginti. Vyriausybė užsitikrino Europos Komisijos paramą savo pasirinktam dujų sektoriaus reformos modeliui. Elegantiškai ir gudriai Vilnius pasiekė, kad Kremlius dėl dujų vamzdynų aiškintųsi tiesiai su Briuseliu. Būtina paminėti, kad Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso V.Putino akivaizdoje tvirtai ir atkakliai apgynė europietiškąją antimonopolinę energetikos politiką ir Lietuvos pasirinkimą.

Pernai EK surengė kratas „Gazpromo“ ir jos pagrindinių Europos klientų patalpose. Tuomet žiniasklaida teigė, kad tokius veiksmus paskatino ir Lietuvos Vyriausybė, dar 2011-ųjų sausį pateikusi Briuseliui oficialų skundą, kad „Gazpromas“ piktnaudžiauja dominuojama padėtimi ir trukdo šaliai liberalizuoti energijos rinką, keldamas pavojų šalies ilgalaikiam energetiniam saugumui.

Pasirinkusi ne atviro karo, konflikto, o teisinio ginčo kelią, A.Kubiliaus Vyriausybė pasiekė tiesioginių ryšių bei pagarbaus ir partneriško „Gazpromo“ tono. Šią vasarą „Gazpromas“ sutiko su būdais ir terminais, kuriais Vyriausybė numatė pertvarkyti „Lietuvos dujas“. Apie tai, kaip vasalo ir siuzereno santykiai virto lygiaverčių partnerių derybomis, pasakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Prisiminkime, kad „Gazpromas“ geriausiai supranta poziciją tada, kai ji yra principinga, tvirta ir nuosekli. Būtent tokios pozicijos dabar laikomės. O kai mato, kad yra neužtikrintumo, blaškymosi, trypčiojimo, tada pajaučia savo galią ir stiprybę, tada imasi savos retorikos, gąsdinimų arbitražais ir panašiai“, – pridūrė energetikos ministras, klausiamas, kaip atliekamas tyrimas gali paveikti „Gazpromo“ laikyseną.

Tvirtos laikysenos ginant Lietuvos interesus turi išmokti visi Lietuvos politikai.

2012 09 11 13:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt