ketvirtadienis, sausio 27 d.
V. Tarasovas apie „Bavarijos“ laikus: tai buvo jaunystė, kai nereikėdavo daug miegoti ir galėdavome švęsti iki paryčių
Marija Angeloska
Fotobankas
Grupė „Bavarija“

Vilius Tarasovas paniro į prisiminimus apie auksinius grupės „Bavarija“ laikus: „Buvome jauni lėbautojai. Kažkada su D. Zvonkumi esame atsibudę net pas Arūną Valinską.“ Jis pasidalijo atsiminimais apie linksmybes Seimo rūmuose ir bandymus atkartoti Holivudą sukuriant netikrus skandalus. O pasiteiravus, kodėl grupė buvo sustabdžiusi savo veiklą, V. Tarasovas paatviravo, kad jam norėjosi muzikinio augimo ir tobulėjimo.

Nuo ko prasidėjo grupės „Bavarija“ muzikinis kelias?

– Iš pradžių buvo grupė „Avarija“, kurie leido albumą, bet vienas jos narys išvyko gyventi į Angliją. Taip susiklostė, kad reikėjo naujo žmogaus, ir Deividas Zvonkus man pasiūlė prisijungti, taip tapau pagrindiniu vokalistu. Atsinaujinusi grupė pakeitė pavadinimą į „Bavarija“. Albumo „Duok man jėgų“ pardavėme dešimt tūkstančių kopijų, gavome galybę apdovanojimų, o daina „Noriu lėkti“ visose radijo stotyse tapo klausomiausia.

Pamenu, kai nuvažiavome į Europos festivalį, kuris vyko Lenkijoje 2001 m., užėmėme antrą vietą ir gavome penkių tūkstančių dolerių prizą. Tais laikais tai buvo kažkas tokio, studentams gauti tokią sumą pinigų, kai šiaip mūsų honorarai būdavo aštuoni šimtai litų. Tame festivalyje pirmą vietą laimėjo lenkas, ir komisija vėliau priėjusi pasakė, kad buvome verti laimėti mes, tačiau sužaidė tai, kad turėjo nugalėti vietinis atlikėjas.

Vėliau važiavome į Švedijos festivalį, kuriame buvome išrinkti kaip stilingiausi. Jau tada į sceną išėjome su kostiumais ir baltais „Converse“ kedukais, kai J. Timberlake'as tik po septynerių metų taip apsirengė. Neturėjome savo stilistų, patys viską sugalvodavome. Man visą gyvenimą labai patiko ir iki šiol patinka grupė „Boyz II Men“, tai pasižiūrėdavome į juos, bandydavome būti panašūs, bet visada atrodydavome jaunatviški ir stiliovi.

Patys kurdavote skandalus, kad būtumėte nuolatos matomi. Ar dabar tai neverčia raudonuoti?

– Raudonuoti ne, bet juokas ima. Tais laikais tai buvo vau, mes pasidarydavome fotosesijas su striptizo šokėjomis, kad baliavojame, ir tada tai nueidavo per visas žiniasklaidas. Tačiau tai padaryti mums pasiūlė klaipėdietė žurnalistė, su kuria mes bendradarbiaudavome, kalbėdavome. Ne visada sutapdavo nuomonės, vieni grupės nariai norėdavo kažką daryti, kiti ne, bet kažkaip kolektyviškai pamatydavome, kad tai veikia ir tai yra šou verslas, Holivudo žaidimas, pabandymas daryti kažką panašaus.

Iš jūsų pasakojimų galima suprasti, kad tai buvo auksiniai grupės laikai. Ar nesusirgote žvaigždžių liga?

– Tai turbūt buvo to, galbūt kažkam iš šono atrodė, kad sirgau, nors visada turėjau savo draugus, su kuriais visą laiką bendravau ir iki šiol bendrauju. Galbūt, kad esu arogantiškas, išgirdau tik po mūsų su Violeta vestuvių, kai kurie sakė, kad tai Holivudas, tačiau žmonės nežinojo, kodėl taip buvo daroma, kad tai turėtų būti konfidencialu ir tik vienam žurnalui, jog buvo pasirašytos sutartys.

Linksmindavomės su visais visur ir visada. Kai pasižiūri nuotraukų archyvus, tai ir su A. Saboniu, A. Valinsku, A. Brazausku, V. Adamkumi. Buvome jauni, miegoti daug nereikėdavo, galėdavome švęsti iki paryčių. Kažkada su D. Zvonkumi esame atsibudę net pas A. Valinską. Per Kovo 11-ąją ir Vasario 16-ąją esame dainavę Seimo rūmuose, tada dar nebūdavo paparacų, kurie filmuodavo, tai viduje vykdavo tokios šventės, linksmybės. Tai buvo jaunystė, niekas neįsipareigoję, žmonų neturėjome, tai griebėme gyvenimą pilnomis saujomis ir visomis prasmėmis.

Juozas Liesis viename interviu teigė, jog renginiuose jus pristato kaip visų laikų sėkmingiausią Lietuvos grupę. Kokia tos sėkmės paslaptis?

– Pataikėme į žmonių širdis ir ausis. Daug ir intensyviai dirbome, daug koncertuodavome, namuose beveik nebūdavome, tai pastangos ir nuoširdus darbas davė savo vaisių. Atsimenu, jei reikėdavo kažką reklamuoti, tai anksti ryte išvažiuodavome ir per didžiųjų miestų visas radijo stotis apvažiuodavome per vieną dieną.

Ar vis dar su grupe „Bavarija“ koncertuojate?

– Kartais pakoncertuojame, bet stengiamės tai daryti malonumui ir ne per dažnai, kad dirbtume su dideliu atsidavimu. Dabar koncertai yra kitokie, gyva muzika, pritariamieji vokalai, mūsų scenoje būna apie dešimt ar keturiolika žmonių. Momentas, kai gali atsisukti į muzikantus ir parodyti, kad lėčiau grojame arba greičiau, gali improvizuoti, kiek nori, o anksčiau to nebuvo, nes būdavo paleista melodija su dainos trukme nuo A iki Z ir nieko nepaimprovizuosi. Po ilgos pertraukos Švyturio arenoje rengėme koncertą, ir Violeta man pasakė: „Žinokit, kai koncertuojate su gyva muzika, su savo liaudies užvedimu, tai labai skaniai skamba.“ Net mano tėtis, kuris yra muzikantas, buvo nustebęs.

Kokia buvo priežastis, kad grupė buvo sustabdžiusi savo veiklą?

– Aš išleidau solinius albumus, D. Zvonkus pradėjo dirbti su Natalija, ir automatiškai išėjo toks pristabdymas. Galbūt buvo ir ambicijų, galbūt kažkam skaudu buvo, man tai ir dabar tai nesikerta, aš galiu ir ten, ir ten koncertuoti. Tik galbūt muzikinis suvokimas atėjo, kad norisi brandžiau viską daryti. Tada buvome jauni, lėbautojai, kokių tik etikečių neturėjome, o man norėjosi muzikinio augimo ir tobulėjimo.

Žmonės iki dabar dainuoja Bavarijos“ hitus. Ar nesinori aktyviau koncertuoti?

– Jei būtume užkimę ir negalėtume pradainuoti, publika padarytų tai už mus. Labai malonu, kai klausytojai vis dar žino visų dainų žodžius. Galbūt būtų aktyvesnis mūsų sugrįžimas, bet galbūt kažkam ambicijos neleidžia ar organizaciniai reikalai. Truputį gailiuosi, kad pirmojo mūsų sugrįžimo metu per „M.A.M.A.“ apdovanojimus neėmėme jaučio už ragų ir negrįžome su trenksmu. Bet kiekvienas paskendęs savo veiklose, o galbūt geros vadybos reikėtų, kad imtų ir darytų. Nežinomybė šioje vietoje yra, ir šiuo metu plaukiame pasroviui, tačiau kas kviečia, tai gauna gražiausius koncertus.

Kuo pasikeitė šou pasaulis per tiek metų?

– Labai daug kas pasikeitė, atsirado technologijos, yra veikėjų, kuriems net nereikia televizijos, kad jie būtų žinomi. Koncertine prasme atsirado apšvietimai ir kiti techniniai dalykai, kurie daug stipriau veikia klausytojus. Kai mes dainuodavome, viskas būdavo plika ir ant scenos stovėdavai lyg nuogas. 1998 ar 1999 m. buvo taip, kad penkiese atvažiavome į koncertą, o veikė tik trys mikrofonai, kiti du buvo butaforiniai, tai ir tokio absurdo yra buvę. Dabar yra „YouTube“, kur visi gali klausyti muziką, atlikėjams net nereikia, kad jų dainas leistų radijo stotys, o mes buvome toks „oldschool“, kai radijo reitingai buvo labai svarbu. Kažkada važiavau iš konservatorijos ir sėdėdamas girdžiu, kad per radiją sako reitingus, ir liko tik pirma ir antra vietos, o nei „Bavarijos“, nei Sel’o dar nebuvo, tai su daina „Noriu lėkti“ pora savaičių buvome aplenkę Sel’ą. Tada vykdavo aukšto lygio radijo apdovanojimai, tai buvo įspūdingi renginiai Spaudos rūmuose, kurie dabar stovi tokie nuvargę.

Meilė Violetai užgimė tuomet, kai pradėjote dainuoti kartu?

– „Bavarija“ 2005 m. ieškojo, su kuo galėtų įrašyti dainą „Aš tavo tu mano“, ir buvo visokiausių pasvajojimų, su kuo galėtume įrašinėti, ir tuo pat metu pas Justą Mamontovą savo albumą leido ir Violeta. Nusprendėme įrašyti kartu ir ji į savo albumą ją įsidėjo, mes į savo. Visi sakė, jog kai dainavome Violetos koncerte, tai iš mūsų žvilgsnių buvo akivaizdu, kad kažkas vyksta tarp mūsų. Tai buvo didžiulė simpatija.

O kaip puoselėjate savo meilę? Stebint jus atrodo, kad esate šeima, kuri niekada nesipyksta ir net po tiek santuokos metų mylite vienas kitą lyg pirmaisiais metais.

– Ne, ne, pas mus visi balsingi ir net sienos dreba, kai pykstamės. Mažoji ateina ir sako: „Ar galit patylėti, kam jūs užsivedate.“ Išsirėkaujam taip aistringai, praeina pora minučių ir nurimsti, tada pagalvoji, ar reikėjo dėl kažkokio menkniekio pyktis, bet mes abu impulsyvūs ir greitai užsivedantys. Vėliau ateini, paglostai, pakirkini, pabučiuoji į kaktą, ir vėl viskas gerai. Tikrai nesipykstame ilgai. Violeta yra mano meilė, neišblėstantis jaukumas ir šiluma.

2021 12 03 06:38
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt