pirmadienis, sausio 17 d.
A. Lebedenko-Swanas: šešiolikos metų pabandžiau nueiti į sporto salę, bet viskas baigėsi tuo, kad užsimečiau ant savęs štangą
Marija Angeloska
Asmeninis archyvas
Artūras Swan

Sveikos gyvensenos treneris ir mitybos specialistas Artūras Lebedenko-Swanas pasidalijo savo istorija, kaip liesas, be jokios raumeninės masės vaikinas ne tik tapo treneriu, bet ir 2015 m. sukūrė „Motyvuoti atletai“ projektą, kuris sėkmingai peraugo į verslą. Jis prisiminė pirmuosius bandymus sportuoti, kai keldamas štangą prarado sąmonę ir negalėdamas sportuoti studijų laikais save atrado vakarėliuose.

Kada susidomėjote sportu?

– Sportu susidomėjau labai anksti. Norėjau sportuoti, kai buvau vaikas, ir bandžiau tai daryti, tačiau turėjau polinkį į epilepsiją, todėl man buvo uždrausta bet kokia fizinė veikla, nes bet kuriuo metu galėjau prarasti sąmonę. Būdamas šešiolikos metų pabandžiau nueiti į sporto salę, bet tas pabandymas baigėsi tuo, kad spausdamas štangą užsimečiau ją ant savęs, nes dingo sąmonė. Jaučiausi labai prastai, nes buvau lieknas ir visiškai be raumeninės masės.

Kai įstojau į universitetą, atradau save vakarėliuose ir man tai visai patiko. Baigus mokslus ir pradėjus dirbti pasitaikė galimybė vėl pabandyti nueiti į sporto klubą, nes tuometinis mano klientas buvo vieno sporto klubų tinklo savininkas. Pasiėmiau sutaupytus pinigus ir iš karto nusipirkau metinį abonementą, nors buvau gyvenime nesportavęs. Jėgų buvo nulis, manau, merginos sporto salėje padarytų daugiau nei aš tuo metu.

Pradžia buvo labai sunki, bet praėjus pusei metų pamačiau pokyčius ir taip užsikabinau, tačiau buvau toks kaip visi, kuris ateina ir daro tai, ką matė kažkur internete, be jokios sporto ar mitybos programos. Būtent dėl to pirmi treji metai man neatnešė norimų rezultatų, kuriuos galėjau turėti, jei būčiau tinkamai sportavęs ir maitinęsis.

O kaip hobį pavertėte verslu?

– Baigiau ISM universitetą ir turiu vadybos ir verslo administravimo, marketingo specializaciją. Daug metų dirbau prekybos srityje su klientais. Nuolatos turėjau verslo gyslelę. Bet, kai pradėjau sportuoti ir kai pradėjo matytis rezultatai, pastebėjau, kad draugai vis dažniau manęs klausia patarimų. Pagalvojau, reikia pasidalyti savo žiniomis ne tik su draugais ir 2015 m. sukūriau „Motyvuoti atletai“ projektą, kuriame pradėjau dalytis savo patirtimi, įžvalgomis bei patarimais.

Iš pradžių nebuvo jokių intencijų kurti verslą, tai buvo tiesiog idėja dalytis turimomis žiniomis. Pamačiau, kad Amerikoje žmonės filmuoja vaizdo įrašus apie savo gyvenimą, mitybą, sportą, ir pabandžiau lygiai taip pat daryti. Žinoma, daug kas juokėsi, bet pagalvojau, kad, jei niekas nedaro, o aš darysiu, tai kažkas iš to išeis. Dažniausiai versle taip yra, kad jei būsi kitoks, tai tau pasiseks.

Buvau „vloginimo“ pradininkas Lietuvoje, nes niekas iki manęs to nedarė. Po metų gavau pirmąją žinutę su klausimu, ar sudarinėju mitybos planus. Pabaigiau mokslus Edukologijos universitete, įgijau trenerio kvalifikaciją ir pradėjau sudarinėti planus. Tačiau juos sudarinėjau tik draugams ir pažįstamiems. Vėliau pradėjo daugėti klientų ir pastebėjau, kad ši veikla man atneša tiek pat pelno, kiek mano tuometinis samdomas darbas, tai prieš ketverius metus išėjau iš tuometinio darbo, nes iki tol trejus metus tuo užsiimdavau tik po darbo.

Kokias didžiausias klaidas žmonės daro pradėję propaguoti sveiką gyvenseną?

– Didžiausia problema – skubėjimas. Išsikelia per didelius lūkesčius, nori rezultato čia ir dabar. Reikia į viską žiūrėti realistiškai ir pamiršti tai, ką kalba nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose. Pamiršti tai, kas blizga antraštėse – visos stebuklingos dietos. Kai žmonės vaikosi greitų dietų, jie rezultatą pasiekia, bet sudega fiziškai ir emociškai. Pavyzdžiui, norite numesti keturiasdešimt kilogramų? Numeskite juos per ketverius metus. Kai kalbame apie mitybą ir sportą, daugelis apie tai galvoja per išvaizdos prizmę. Kodėl nepagalvojame per sveikatos prizmę? Pakeitę mitybą, net jei nenumesite svorio, jūs geriau jausitės, geriau miegosite, ryte jausitės energingesni.

Produktų eliminavimas taip pat opi problema. Žmonės prisiklauso mitų, neva negalima valgyti duonos ar pieno produktų, nes jie skatina svorio augimą. Duonos turėtų nevalgyti tie, kad serga celiakija ar turi alergiją. Nėra stebuklingų produktų, kurie padėtų numesti arba priaugti svorio, esmė yra tai, kiek to produkto kalorijų suvartojame dienos balanse. Jei suvartojame mažiau kalorijų, nei išeikvojame, tada svoris kris. Mityba turi būti kuo įvairesnė, kad gautume pakankamai mikroelementų ir makroelementų, pakankamai baltymų, gerųjų riebalų ir angliavandenių.

Taip pat neįvertiname skysčių ir juose slypinčių kalorijų. Pavyzdžiui, nuėję į kavinę ir užsisakę latės kavos su pyragėliu, pyragėlio kalorijas skaičiuojame, o kavos ne, nors latės kavoje su priedais gali būti apie tris šimtus kalorijų, beveik tiek pat, kiek pyragėlyje. Tai jei suvalgome šį derinį, gauname apie aštuonis šimtus kalorijų, kai vidutiniškai merginai reikia 1500–2000 kalorijų per dieną. Sultys, vaisvandeniai, alkoholis – visa tai irgi turi būti skaičiuojama.

Ar galime apibrėžti, kokie yra pagrindiniai simptomai, kurie signalizuoja, kad gerokai persistengiame sporto salėje?

– Dažna problema, kad žmonės, pradėję sportuoti, sportuoja per daug. Jie mano, kad sportuodami daugiau pasieks geresnių ir greitesnių rezultatų. Žmonės, niekada nesportavę, turi sukauptos energijos, bet, kai praeina dvi ar trys savaitės, jie tampa apatiški, nebenori sportuoti, neturi jėgų darbe. Per daug sporto daro įtaką miegui, prabudinėja naktį, ryte atsikelia nepailsėję.

Ar pradėjus sportuoti būtina trenerio konsultacija? O gal visko galime išmokti iš interneto savarankiškai? Juk, pavyzdžiui, „YouTube“ platformoje yra daug vaizdo įrašų, kuriuose rodoma, kaip taisyklingai atlikti pratimus.

– Didžiausia klaida, kai žmonės pradeda sportuoti patys. Raginčiau visus pirmąsias aštuonias ar dvylika treniruočių sportuoti su treneriu, kad išmoktų tai daryti taisyklingai. Trenerio konsultacija svarbi tam, kad atliktų kūno testavimą ir nustatytų krūvio ribas. O „YouTube“ galima daug ko sužinoti, bet tos žinios gali padėti tik tuo atveju, jei mes patys turime bazinių žinių. Jei žiūrime pratimų vaizdo įrašus neturėdami jokio supratimo, koks turi būti pritūpimas, kokiame kojų plotyje ir kaip reikėtų tūpti, tai mes žiūrime ir matome, kad žmogus tiesiog tupia.

Vis labiau populiarėja sportas namuose, ypač šiuo pandeminiu laikotarpiu. Ar jis toks pat efektyvus kaip sporto salėje?

– Priklauso nuo sporto. Jeigu padarote dešimties minučių mankštelę ant kilimėlio, tai ir bus tik mankštelė, tačiau jei turite kilimėlį, gumas, jėgos diržus, svarelius ir susidarote puikią sporto programą, kurioje bus lygiai taip pat sudėliotos dienos pagal tam tikras raumenų grupes, galima puikiai treniruoti kūną namuose. Reikia suvokti, kad mūsų kūnas labai greitai adaptuojasi ir pripranta prie krūvio, todėl mums visą laiką reikia šiek tiek jį didinti. Tiems, kurie turi garažus namuose, siūlyčiau tą erdvę naudoti sportui, o ne automobiliui.

Ar visos sporto rūšys – joga, bėgiojimas, sportas su svoriais, zumbos šokiai ir t. t. – yra vienodai efektyvūs norint numesti svorio?

– Taip, nes svorį reikia mesti ne sportu, o mityba. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką, apie kurį dažnai nepagalvojame. Kai ateiname į sporto salę, dažniausiai galime pamatyti, kad vieni sportuoja su svoriais, o kiti daro kardiotreniruotes. Galiu garantuoti, kad tie žmonės, kurie sportuoja su svoriais, atrodo daug geriau, ir tai labai paprastai paaiškinama fiziologiškai.

Mūsų kūnas sparčiau degina kalorijas, kai yra didesnė raumeninė masė. Moterims bijoti sportuoti su svoriais nėra priežasties, nes jos neturi pakankamai hormone testosterono, kuris augintų raumenis, jos įgauna tonusą. Jei taip lengva būtų užauginti raumenis, tai visi vyrai, kurie sportuoja, atrodytų kaip kultūristai. Kuo didesnis raumenų kiekis, tuo daugiau ramybės būsenos organizmas sudegina kalorijų.

Kai mes darome kardiotreniruotę, tai yra geriausias būdas treniruoti širdį. Žinoma, kalorijos dega, bet tos kalorijos dega ir iš raumenų, kuriuos mes taip sunkiai užsisportuojame, todėl kardio turėtų būti kaip papildoma priemonė. Kad ir koks būtų žmogaus tikslas sportuojant, turi būti dvi ar trys treniruotės su fiziniu pasipriešinimu.

Ar didelė klaida yra nevalgyti po treniruotės?

– Pirmiausia reikėtų sportuoti patogiu laiku, prieš treniruotę pavalgyti likus pusantros valandos, o po sporto būtina vėl pavalgyti, nes jūs ardote raumenis, deginate glikogeno atsargas raumenyse visos treniruotės metu. Nesvarbu, kad treniruotė buvo devintą valandą, pavalgyti būtinai reikia.

Artėja šventinis laikotarpis, kai dauguma nuo vieno stalo sės prie kito. Kokių patarimų duotumėte žmonėms, kad nepersivalgytų?

– Šventės būna vieną kartą metuose, dėl to nereikėtų stresuoti. Stengtis tą dieną pamiršti kaltės jausmą ir leisti sau pasilepinti. Nereikia kitą dieną pulti atidirbinėti ir bandyti išsportuoti suvalgytų kalorijų. O sėdant prie stalo svarbiausia nepersivalgyti. Galite sau leisti suvalgyti desertą, riebią silkę ir pasimėgauti kalėdiniu keksu. Svarbiausia kiekis ir, žinoma, stengtis valgyti daugiau baltyminio maisto.

Visgi, jei nutiktų taip, kad po šventinio laikotarpio užlipę ant svarstyklių pamatysime didesnius skaičius, kaip reikėtų grįžti į įprastą režimą?

– Turiu auksinę taisyklę: „Pradėkime ruoštis kitai vasarai rudenį.“ Tada nereikės skubėti ir vykdyti Naujųjų metų pasižadėjimų pradėti sportuoti. Pradėkime tai daryti rugsėjį ir sausio mėnesį nuėję į sporto salę jau žinosime, kaip taisyklingai sportuoti, bet jei nusprendėte ir nuo Naujųjų metų propaguoti sveiką gyvenseną, tai irgi labai gerai. Svarbiausia viską daryti lėtai, žingsnis po žingsnio, keičiant mitybos įpročius pamažu.

2021 12 26 13:32
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt